Mėnuo: gruodžio 2020

Marcelijus Martinaitis. Prie Naujųjų slenksčio

Prie Naujųjų slenksčio ateiname su visa praėjusių metų našta. Ypač ji pasunkėja paskutinėmis dienomis, kai reikia atsiskaityti, užbaigti, gauti, apskaičiuoti ir t. t. Metų pabaiga kvepia ne vien tortais ir eglišakiais, bet ir prarastomis premijomis, baudomis ir didele planine karštlige: metų pabaigoje pagaminti daiktai, rūbai, batai ypač plyšta, žiojasi, čiaupiasi, traukiasi arba plečiasi.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Prie Naujųjų slenksčio

GK rašo | Vilija Sakalauskienė. Jono Jablonskio kartoteką „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“ pavarčius

Prieš 160 metų gimė kalbininkas Jonas Jablonskis. Minėdami žymiausio lietuvių kalbos normintojo jubiliejų, kviečiame skaityti Vilijos Sakalauskienės straipsnį, skelbtą „Gimtosios kalbos“ gruodžio numeryje.
Skaityti toliau: GK rašo | Vilija Sakalauskienė. Jono Jablonskio kartoteką „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“ pavarčius

Literatūros pėdsekys. Maištingasis kūrėjas, palikęs mums kultinį „Baltaragio malūną“

Kultinio kūrinio „Baltaragio malūnas“ autoriaus kūrybos kelias, kaip ir pati gyvenimo biografija, vingiuotas, pilnas skaudžių patirčių. Kazys Boruta – kairiųjų intelektualų rato žmogus, jau ankstyvoje jaunystėje rinkosi socialiai angažuoto maištininko kelią. Suprato ir perprato to meto situaciją, XX a. tarpukario Lietuvos politinį gyvenimą, kuriame ypač trūko socialinio teisingumo ir, kaip sako literatūrologas Darius Kuolys, tai buvo natūralus, širdį turinčio jauno žmogaus maištas.
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys. Maištingasis kūrėjas, palikęs mums kultinį „Baltaragio malūną“

Alfas Pakėnas. Keletas eskizų Vandos Zaborskaitės portretui

Gruodžio 27-ąją suėjo dešimt metų, kai profesorė Vanda Zaborskaitė išėjo į Amžinybės slėnius. Bet mano atminty ji visada išliks tokia, kokią matydavau einančią pas mus, kartais nedėkingus studentus, Studentų gatvelėje žydint ir kvepiant Žvėryno alyvoms. Nedidelio ūgio, susikaupusi, kartais su šypsena pažvelgianti iš šono geromis, didelėmis aukštaitės akimis…
Skaityti toliau: Alfas Pakėnas. Keletas eskizų Vandos Zaborskaitės portretui

Šachmatų partija su Vytaute Žilinskaite | Rašytoją Vytautę Žilinskaitę kalbina Diana Gancevskaitė ir „Metai“

Šį gruodį lietuvių literatūros bendruomenėje minime garbingą, gražią sukaktį – satyrikei, poetei, rašytojai Vytautei Žilinskaitei sukanka devyniasdešimt metų. Sunku būtų perdėti vertinant itin svarų V. Žilinskaitės kūrybinį indėlį į mūsų literatūrą – tiek kalbant apie išskirtines, lietuviškosios humoreskos kontekstą pakeitusias bei kokybinę, estetinę, taiklumo kartelę į reikšmingas aukštumas užkėlusias satyras, tiek apie jauniesiems skaitytojams skirtus kūrinius, daugelis kurių įvertinti garbingais apdovanojimais bei tapę lietuvių vaikų literatūros klasika. Išskirtinė autorės atida žodžiui, kruopšti jų atranka, reiklumas meniniam skambesiui, išradingų, vėliau šnekamojoje kalboje prigijusių naujadarų kūrimas – visos šios meistrystės, sau keliamų reikalavimų iš V. Žilinskaitės galėtų ir turėtų mokytis šiuolaikiniai rašytojai, ypač rašantieji vaikams.
Skaityti toliau: Šachmatų partija su Vytaute Žilinskaite | Rašytoją Vytautę Žilinskaitę kalbina Diana Gancevskaitė ir „Metai“

Rūta Šetikaitė. Vietovardžiai atskleidžia mūsų protėvių kultūrą ir gyvenimo sąlygas

Ar kada susimąstėte, iš kur kilo jūsų gyvenamojo miesto, gimtojo kaimo ar ežero, prie kurio kas vasarą ilsitės, pavadinimai? Kas juos sugalvojo, kokiame amžiuje jie buvo sukurti ir ką jie reiškia? Anot vietovardžius tiriančio Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Laimučio Bilkio, pirmiausia atsirado jūrų, upių, ežerų, kuriais keliauta, šalia kurių kurtasi, vardai, vėliau pavadinimus gavo gyvenamosios vietovės, paskiausiai – aplink gyvenvietes esantys geografiniai objektai. „Pagal vietų vardus galima spręsti apie tai, kokios tautos seniau vienoje ar kitoje vietoje gyventa, kokios buvo tos kalbos ypatybės“, – pasakoja mokslininkas.
Skaityti toliau: Rūta Šetikaitė. Vietovardžiai atskleidžia mūsų protėvių kultūrą ir gyvenimo sąlygas

Saulius Tomas Kondrotas nepakėlė minties, kad visą laiką teks gyventi SSRS aptvare

Los Andžele gyvenantis rašytojas Saulius Tomas Kondrotas šiemet pelnė Nacionalinę premiją už viso gyvenimo indėlį į Lietuvos kultūra ir meną, literatūrą be ribų. Iš sovietinio rojaus pasitraukė 1986 metais, paraiškoje nurodęs, kad istorinio materializmo dėstytojui, analizuojančiam kapitalizmą, būtų pravartu susipažinti su tuo kapitalizmu iš arčiau. Tai kažkaip suveikė.
Skaityti toliau: Saulius Tomas Kondrotas nepakėlė minties, kad visą laiką teks gyventi SSRS aptvare

Švelnūs tardymai. Poetas Antanas A. Jonynas

Grupės „Kardiofonas“ atliekama daina „Kalėdų eglutė“ – tai vienas garsiausių lietuviškų kalėdinių kūrinių. Prieš metus LRT OPUS laidoje „Švelnūs tardymai“ buvo kalbintas grupės lyderis Rimantas Giedraitis, o  per šias Kalėdas kalbinamas dainos žodžių autorius poetas Antanas A. Jonynas.
Skaityti toliau: Švelnūs tardymai. Poetas Antanas A. Jonynas