Mėnuo: vasario 2021

Viešajame valstybės gyvenime Jonas Karolis Chodkevičius pasirodė apie 1590 m., kai grįžo iš mokslų užsienyje į Lietuvą. Jonui Karoliui ir jo broliui Aleksandrui iškilti tarnyboje padėjo artimi giminaičiai pusbroliai Jeronimas ir Jurgis. Jau po dvejų metų Jonas Karolis buvo Zigmanto Vazos palydoje jo vedybų su Ona Habsburgaite, Habsburgų imperatoriaus Rudolfo II broliene, ceremonijoje. Jono Karolio garbės palyda jau tuomet išsiskyrė iš kitų lydinčiųjų rikiuote ir ginkluote.
Skaityti toliau: Jono Karolio Chodkevičiaus metai |Genutė Kirkienė. J. K. Chodkevičiaus kelias į karinę šlovę

„Jei pirmąsyk iškeliaujant į Indiją kas nors būtų pasakęs, kad fotografuosiu „Coca-Colos“ ženklus ir reklamą pačiose įvairiausiose šios margos šalies vietose, būčiau pasukiojęs pirštą prie smilkinio“, – teigia poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius. Jam, ornitologui ir gamtosaugininkui, Sąjūdžio laikų žaliųjų judėjimo dalyviui, „Poezijos pavasario“ (2019 m.) ir Zigmo Gėlės premijos (1987 m.) laureatui, iškrito korta pradėti naują LRT.lt ciklą „Menininkai kalbasi“ – klausimų ir atsakymų estafetę.
Skaityti toliau: Alis Balbierius: ko gero, ateinančios kartos gyvens apokaliptiniame pasaulyje

Moišė Kulbakas gimė 1896 m. kovo 20 d. Smurgainyse (dab. Baltarusija). Augo religingoje šeimoje, puoselėjusioje judaistines tradicijas. Ir pradžių mokėsi valstybinėje žydų mokykloje, o vakarais lankydavo chederį. Vėliau mokslus gilino Švenčionių, Voložino ješivose. 1914 m. M. Kulbako tėvai persikėlė į Minską, o likęs Lietuvoje Moišė mokytojavo Kauno našlaičių prieglaudoje. M. Kulbakas pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius hebrajiškai, o vėliau jidiš kalba.
Skaityti toliau: Moišė Kulbakas – kankinys poetas, kurio kūryba įkvėpė vieną populiariausių skulptūrų Vilniuje

Czesławas Miłoszas. Poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas. Vienas didžiųjų lenkų poetų, Nobelio premijos (1980 m.) ir daugelio kitų prestižinių apdovanojimų laureatas. Jo veikalai išversti kone į dvidešimtį kalbų. Daugelio JAV ir Lenkijos universitetų garbės daktaras, Lietuvos ir Krokuvos garbės pilietis. Gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Lietuvoje, mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje, Lenkijoje.
Skaityti toliau: Jurgita Jačėnaitė. Sąlytis su istorija poezijai būtinas. Apie Cz. Miłoszo opus magnum – „Poetinį traktatą“

Šiemet minime 220-ąsias Žemaičių vyskupo M. Valančiaus (1801–1875) gimimo metines. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, tvirtai suvokiame, kad M. Valančiaus kūryba yra mūsų literatūros klasika, drauge ne mažiau svarbi ir vyskupo asmenybė, įgalinanti apmąstyti nūdieną, uždegti gerų darbų dagtį.
Skaityti toliau: Robertas Šlioževičius. Motiejaus Valančiaus darbai: ko iš Žemaičių vyskupo galime pasimokyti šiandien?

Kodėl lietuvių pasakos tokios kraupios? „Knygų savaitei“ baigiantis, pristatoma neseniai išleista šiurpių lietuvių pasakų ir sakmių knyga „Žmogus, kuris nežinojo, kas yra baimė“.
Skaityti toliau: Šiurpios lietuvių pasakos ir sakmės – kam jos buvo skirtos ir kuo aktualios šiuolaikiniam žmogui?

Vasario 25 dieną VU Filologijos fakulteto  Lietuvių literatūros katedros vedėja profesorė Brigita Speičytė suteikė Palangos senosios gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviams ir jų mokytojams galimybę išgirsti paskaitą „Vieno rinkinio poetas: Maironio Pavasario balsų  fenomenas“. Profesorė nuotolinės paskaitos metu kalbėjo apie tai, kad „Pavasario balsuose“ atsiskleidžia modernaus individo, atsiskiriančio nuo bendruomenės, būklė.
Skaityti toliau: Jūratė Galinauskienė. Prof. Brigitos Speičytės paskaita gimnazistams „Apie Maironio modernumą ir paslapties kainą“

Mūsų šalis nuo neatmenamų laikų vadinasi Lietuva, mes esame lietuviai, kalbame lietuvių kalba. Suprantama, kad ne vienam lietuviui iškyla klausimas: kokia Lietuvos vardo kilmė? Per ilgus amžius Lietuvos vardo pirminė reikšmė yra užmiršta ir jis tarsi pasidaręs nebeaiškus. Tad norėtųsi dar kartą priminti, ką kalbininkai yra pasakę apie šio vardo kilmę.
Skaityti toliau: Vidas Garliauskas. Kokia yra Lietuvos vardo kilmė?

Šiandieniniame lietuvių literatūros lauke poetas, dramaturgas GINTARAS GRAJAUSKAS neabejotinai užima gyvojo klasiko poziciją. Tai patvirtina ir viena po kitos pasirodžiusios net dvi eilėraščių rinktinės („Eilėraščiai. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“, 2018; „Kaip viskas buvo“, 2020), ir literatūriniai apdovanojimai, ir tai, kad G. Grajausko pavardę tiek rašytojai, tiek poezijos mylėtojai nuolat mini paklausti apie mėgstamiausius, labiausiai įkvėpusius autorius.
Skaityti toliau: „Poetas turi nujausti, ko jo tekstai verti“. Pokalbis su poetu, eseistu, dramaturgu Gintaru Grajausku