Kalbos klubas. Neapykantos kalba lingvistiniu požiūriu

Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su „Kalbos klubo“ ekspertu doc. dr. Antanu Smetona kalbasi apie šių dienų aktualiją – neapykantos kalbą. Ar tai atskira kalbos rūšis, kaip, sakykime, kanceliarinė kalba? Jei taip, kaip galėtume ją apibrėžti leksikos, gramatikos, sintaksės požiūriu? Mokslinėje literatūroje neapykantos kalba lingvistiškai nagrinėjama pragmatikos požiūriu. Kodėl?
Skaityti toliau: Kalbos klubas. Neapykantos kalba lingvistiniu požiūriu

Pokalbis su kalbininke Dalia Sviderskiene: pažinti vietovardžius – pažinti ir vietas, vardų kūrėjus bei vartotojus

2021-ieji metai yra paskelbti Archyvų metais. Ištyrinėta archyvinė medžiaga gali daug papasakoti apie mūsų protėvių gyvenimą, jų nuveiktus darbus. Taip pat akylai saugomuose archyvuose galima atrasti ranka rašytų kortelių, iš kurių buvo sudaromos kartotekos, jų pamatu atliekami tikrinių žodžių norminimo darbai, rašomi žodynai.
Skaityti toliau: Pokalbis su kalbininke Dalia Sviderskiene: pažinti vietovardžius – pažinti ir vietas, vardų kūrėjus bei vartotojus

Ką galime rasti tarminiame žodyne?

Kviečiame pasiklausyti „Žinių radijas“ laidos „Šneku tarmiškai“, kurioje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė. Mokslininkė radijo klausytojams papasakojo apie tarminius žodynus: kada ir kaip jie pradėti rengti, kokių žodžių juose galima rasti. Lietuvoje turime 14 tarminių žodynų. Visų jų ištakos yra didysis Lietuvių kalbos žodynas. Daugiau istorijos ir įdomybių apie žodynų rengimą išgirsite naujoje laidoje.
Skaityti toliau: Ką galime rasti tarminiame žodyne?

Archyvų metai | Dailininko Mstislavo Dobužinskio archyviniai dokumentai grąžinami Lietuvai

Čekijos Respublikoje atrasti tarpukario Lietuvos scenografo, grafiko ir tapytojo Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) archyviniai dokumentai grąžinami Lietuvai.
Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša penktadienį, gegužės 28 d., Kultūros ministerijoje perduos archyvinius menininko dokumentus Lietuvos literatūros ir meno archyvui. Iš viso bus perduoti 236 dokumentai, tarp kurių – įvairios 1930–1939 m. M. Dobužinskio kūrybinės bei gyvenimo veiklos fotografijos, portretinės nuotraukos, korespondencija, „Lith-Art-Film“ kompanijos dokumentacija, spektaklių scenografijų ir kostiumų eskizai, miestų piešiniai, grafikos darbai, įvairūs raštai.
Skaityti toliau: Archyvų metai | Dailininko Mstislavo Dobužinskio archyviniai dokumentai grąžinami Lietuvai

Vladas Vaitkevičius. Adolfas Sprindis – talentingas mokslininkas ir rašytojas iš Varnių

Šių metų sausį minėjome 1921 01 29 Varniuose (Telšių r.) žemaičių Mykolo Sprindžio ir Stefanijos Mėčiutės-Sprindienės šeimoje gimusio rašytojo, literatūrologo, daktaro, ilgamečio Vilniaus valstybinio universiteto dėstytojo, literatūrologės, literatūros kritikės, Lietuvos mokslų akademijos narės habil. dr. Jūratės Sprindytės tėvo Adolfo Sprindžio 100-mečio jubiliejų. Pavardė giminaičių dokumentuose buvo rašoma įvairiai – ir Sprindys, ir Sprindis. Rašytojo 1943–1944 metais publikuotuose apsakymuose vienur rašoma „i“, kitur – „y“.
Skaityti toliau: Vladas Vaitkevičius. Adolfas Sprindis – talentingas mokslininkas ir rašytojas iš Varnių

Rašytojų virsmas paminklais: estetikos, istorijos ir politikos skersvėjuose

Lietuvos rašytojų įamžinimas – tai estetikos, istorijos ir politikos sandūra. Su romantizmo epocha Vidurio ir Rytų Europoje prasidėjęs paminklų nacionaliniams klasikams kūrimo vajus Lietuvą pasiekė XIX amžiaus pabaigoje ir virto neatsiejama viešojo gyvenimo dalimi. Besimainant politinėms santvarkoms, literatūros kanone vieni klasikai keisti kitais, koreguoti senieji ir kurti nauji rašytojų įamžinimo ženklai.
Skaityti toliau: Rašytojų virsmas paminklais: estetikos, istorijos ir politikos skersvėjuose

Laimantas Jonušys. Ar žmonės kalba taip, kaip čiulba paukščiai?

Maži vaikai savaime išmoksta kalbą – be vadovėlių ir VLKK nurodymų. Ar iš to plaukia išvada, kad apskritai žmonės vartoja kalbą taip, kaip iš prigimties čiulba paukščiai, riaumoja meškos ir miaukia katės? Jeigu taip, gal ir mokykloje nereikėtų mokyti lietuvių kalbos? Tiesą sakant, daugeliui to ir užtenka – visi moka kalbėti ir susikalba.
Skaityti toliau: Laimantas Jonušys. Ar žmonės kalba taip, kaip čiulba paukščiai?