Mėnuo: birželio 2021

Man visada sunku kalbėti Holokausto tema Lietuvoje. Man sunku ne tik kalbėti apie tai, bet ir galvoti. Didžiausias nusikaltimas Lietuvos žemėje. Mes visi esame istorijos dalyviai, mes visi – istorikai, istorijos mėgėjai, politikai, visuomenė – ją interpretuojame. Aš esu rašytojas, Lietuvos žydų, išgyvenusių Holokaustą, palikuonis, Lietuvos vaikas.
Skaityti toliau: Sergejus Kanovičius. Kodėl LAF mano senelio nekvietė į Birželio sukilimą

Poetas, eseistas, prozininkas, literatūros, filosofijos, Biblijos vertėjas, „Lenkų literatūros istorijos“ autorius Czesławas Miłoszas (1911–2004), kurio 110-ųjų metų gimimo sukaktis minima 2021-aisiais (poetas gimė birželio 30-ąją Šeteniuose), visų pirma yra poetas.
Skaityti toliau: Katarzyna Janowska. Esu žaislas likimo rankose. Pokalbis su Czesławu Miłoszu

Birželio 20 dieną Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje įteikta trečioji kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Ši premija skirta Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesoriui emeritui habil. dr. Kazimierui Romualdui Župerkai. Apdovanojimas kalbininkui skirtas už viso gyvenimo indėlį į lituanistikos tyrimus, ypač už lietuvių lingvistinės stilistikos stiprinimą, už mokyklinės lituanistikos plėtojimą, mokytojų ir viešosios kalbos specialistų rengimą bei visuomenės švietimą.
Skaityti toliau: Profesoriui Kazimierui Romualdui Župerkai įteikta premija

Nors negaliu neigti – man taip patinka Milošas! Na, taip, žinote… Jo antakiai ir poezija, ypač jos katastrofizmas. Kur tik eilutės apie pasaulio pabaigą ir kad viskas – labai blogai –­ man ypač patinka. Tik prie tokio sumauto Nevėžio gali gimti tokios dar sumaučiau katastrofistinės eilės ir jų autorius. Velniai rautų, ir nuo to dar pikčiau. Kad jis vaikščiojo tom pačiom pakrantėm ir patvoriais, kad… Ir ko jis čia trynėsi?
Skaityti toliau: Czesław Miłosz – 110 | Gytis Norvilas. Milošas – vagis…

Atsisakymas yra atsakas į kito inicijuotą pasakymą: kvietimą, siūlymą, patarimą ar prašymą. Tai nepageidaujamas atsakas – jo nesitikima, todėl dažnai reikia pasistengti atsisakyti mandagiai. Nepasirinkęs tinkamos raiškos, atsisakantysis rizikuoja įžeisti, priversti kitą pasijusti nepatogiai, pakenkti santykiams. Nors atsisakymas yra universalus šnekos aktas, t. y. egzistuoja, tikėtina, visose kalbose ir kultūrose, mandagumo normos ir kalbinės raiškos priemonės gali labai įvairuoti.
Kas būdinga lietuvių atsisakymams, „Gimtosios kalbos“ gegužės mėn. numeryje domėjosi Vilniaus universiteto filologės Donata Katinaitė ir dr. Inga Hilbig.
Skaityti toliau: GK rašo | Donata Katinaitė, Inga Hilbig. Norėčiau atsisakyti: lietuvių atsisakymai ir jų mandagumas

„Kartą paauglystėj įkalbėjau mamą, kad sėstų ant motorolerio, sakiau, pavešiu tave, mama. Ji labai nenorėjo, bet įkalbėjau, o tada važiavau kiek įmanoma greitai ir, suprantama, nesuvaldžiau. Griuvom. Mama nusibrozdino kelius, rankas“, – prisimena rašytojas Alvydas Šlepikas, poeto Gintaro Grajausko klausiamas, ką savo gyvenime norėtų pakoreguoti, o ką – apskritai pamiršti.
Skaityti toliau: Alvydas Šlepikas: atrodo, esame ne žmonių, o peilių civilizacija

Juozas Aputis (1936–2010) „Metų“ redaktoriumi buvo 1991–1994 m., tačiau iki šių dienų archyvuose rastume net 92 publikacijas: numerio įvadinių tekstų, prozos, vertimų, pokalbių su rašytojais, daugybę recenzijų, pasisakymų diskusijose, refleksijų apie renginius… Toks įvairus, aktyviau beveik dvidešimt penkerius metus trukęs bendradarbiavimas neleistų sumeluoti, kad Aputis buvo labai svarbi „Metų“ dalis. Ne vienoje jo publikacijoje pasirodo ir detalių iš redakcijos gyvenimo.
Skaityti toliau: Rašytojas ir literatūros jaukintojas Juozas Aputis „Metuose“

Birželio 27 d. 18 val. Vilniaus universiteto Botanikos sode Vingio parke Vilniuje, Nacionalinio Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje, Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus namuose prasideda 57-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, skelbia organizatoriai.
Skaityti toliau: Birželio 27-ąją prasideda tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“ – atviras, vasariškas, ryškus

1941 metų birželio naktį iš 24-osios į 25-ąją Rainių miškelyje raudonarmiečiai ir NKVD neregėtai žiauriai nužudė 74 Telšių kalėjime laikytus lietuvių vyrus – politinius kalinius. Kitos dvi aukos, aptiktos po kelių dienų, buvo raudonarmiečiai – galbūt (svarstyčiau) atsisakę dalyvauti nusikaltime.
Skaityti toliau: Zigmas Vitkus. Rainiai – lietuvių ir žydų žudynių vieta

Mėgstu užimti panoptikinę perspektyvą ir į viską – bent minutėlę – pažvelgti iš viršaus. Tuomet galima mūsų žmogišką pasaulį matyti kaip organizmų kolonijas – plačiai išsibarsčiusias, savimi patenkintas, lengvai prisitaikančias prie aplinkos pokyčių, ekspansyvias ir besirungiančias, bet gebančias save pažinti ir bendradarbiauti.
Skaityti toliau: Olga Tokarczuk. Kaip vertėjai gelbsti pasaulį