Mėnuo: birželio 2021

Aušra Čebatoriūtė. Sidnėjaus lituanistinės mokyklos mokytoja: užsispyrimas puoselėti lietuvybę turi būti kurstomas

Justė Stonienė sako apie emigraciją niekada nesvajojusi. Tačiau šiandien ji didžiausiame Australijos mieste Sidnėjuje dirba projektų administratore, savo laisvą laiką skiria savanorystei lituanistinėje mokyklėlėje. Čia ji – ir vadovė, ir vienintelė mokytoja.
Skaityti toliau: Aušra Čebatoriūtė. Sidnėjaus lituanistinės mokyklos mokytoja: užsispyrimas puoselėti lietuvybę turi būti kurstomas

Irena Petraitienė. Vyskupo Motiejaus Valančiaus tarnystė (VIII). 1863 m. sukilimas: tarp dviejų ugnių

1863 m. sausio 22 d. Centrinis tautinis komitetas Varšuvoje, pasivadinęs Laikinąja tautine vyriausybe, o vasario 1 d. Lietuvos provincijos komitetas paskelbė manifestą bei dekretus dėl baudžiavos panaikinimo ir dėl valstiečių, dalyvausiančių sukilime, aprūpinimo žeme. Tuo pačiu metu Varnius pasiekęs Vilniaus generalgubernatoriaus laiškas, kviečiantis Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių pasitarti, prieš ganytoją pradėjo carinės valdžios psichologinę ataką.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Vyskupo Motiejaus Valančiaus tarnystė (VIII). 1863 m. sukilimas: tarp dviejų ugnių

Gintautas Grigas. Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. antrajame dešimtmetyje

Prieš dešimtį metų buvo parengta pirmojo šio amžiaus dešimtmečio lokalizavimo darbų apžvalga [1]. Atėjo laikas antrojo dešimtmečio apžvalgai. Bandysime prisiminti, kokie darbai buvo tęsiami, kas naujo padaryta, kas liko naujam dešimtmečiui. Pirmiausia pateiksime svarbesnių įvykių chronologiją. Toliau aptarsime, kas buvo padaryta atskirose veiklos srityse. Peržvelgsime nuo smulkiausių elementų – rašto ženklų iki tekstų. Pabaigoje pakalbėsime apie mokslą, studijas ir gaires ateičiai.
Skaityti toliau: Gintautas Grigas. Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. antrajame dešimtmetyje

Premjerė Ingrida Šimonytė: „Holokaustas – ne tik žydų tautos tragedija, bet ir siaubinga nelaimė, nuskurdinusi ir apiplėšusi visą žmoniją“

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Gargžduose dalyvavo Holokausto minėjimo renginiuose: pirmojoje „Atminties kelio 1941–2021“ eisenoje ir Holokausto Lietuvoje pradžios 80-ųjų metinių minėjime.
Anot premjerės, „Atminties kelias“ yra liūdesio kelias, o Holokausto tragedija – labai skausmingas suvokimas, kad neapykanta kitam, kitokiam nei tu, gali tapti tarsi ugnikalnio lava, šluojančia viską, kas tik pasitaiko kelyje.
Skaityti toliau: Premjerė Ingrida Šimonytė: „Holokaustas – ne tik žydų tautos tragedija, bet ir siaubinga nelaimė, nuskurdinusi ir apiplėšusi visą žmoniją“

Apie konkursą „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ ir jo laureatus

Šiais metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, „Lituanistų sambūris“ ir Lietuvių kalbos draugija pirmą kartą surengė kūrybinių darbų konkursą „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“. Birželio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute surengta laureatų ir prizininkų šventė. Joje pasveikinti konkurso nugalėtojai, skaitytos įdomiausių ir originaliausių darbų ištraukos. Laureatus ir prizininkus sveikino Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, „Lituanistų sambūrio“ valdybos pirmininkė dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, konkurso vertinimo komisijos narė Irena Baltakienė. Renginį vedė Daina Balčienė ir Rita Urnėžiūtė.
 Skaityti toliau: Apie konkursą „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ ir jo laureatus

Violeta Birbilaitė. Kodėl literatūroje reikalingi monstrai?

Literatūrinis monstras – figūra dėl savo neįprasto santykio su aplinka kelianti klausimų tiek skaitytojams, tiek literatūros tyrinėtojams.
Ypatingas monstro paveikslas gali ir žavėti, ir gąsdinti. Tačiau monstro vieta literatūroje neapima vien šiurpą ar nuostabą keliančio veikėjo vaidmens. Monstrai atskleidžia ir sudėtingą žmogaus prigimtį ar dar tiksliau – savo egzistavimu leidžia giliau pažvelgti į jos tamsiąsias puses, kurios iškyla į paviršių per monstriškumo apraiškas. Tyrinėjami kaip objektai, kurie perteikia ribines patirtis, baimes ir kontrastuoja su kasdieniu, įprastu pasauliu, monstrai yra neatsiejama literatūros ir mūsų pasaulio dalis.
Skaityti toliau: Violeta Birbilaitė. Kodėl literatūroje reikalingi monstrai?

Pagerbtas premijos laureatas profesorius habil. dr. Kazimieras Romualdas Župerka

Birželio 20 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesoriui emeritui habil. dr. Kazimierui Romualdui Župerkai
įteikta Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija.
Šis apdovanojimas kalbininkui skirtas už viso gyvenimo indėlį į lituanistikos tyrimus, ypač už lietuvių lingvistinės stilistikos stiprinimą, už mokyklinės lituanistikos plėtojimą, mokytojų ir viešosios kalbos specialistų rengimą ir visuomenės švietimą.
Skaityti toliau: Pagerbtas premijos laureatas profesorius habil. dr. Kazimieras Romualdas Župerka

Meilutė Ramonienė apie lietuviškas pavardes, lietuvių kalbos mokymą, lietuvybę diasporose ir tarmes Lietuvos miestuose

Apie lietuvių pavardžių formavimąsi, užsienyje gyvenančių lietuvių diasporų ir miestų kalbinę padėtį, taikomąją kalbotyrą, kalbos norminimą ir lietuvių kalbos perspektyvas kalbamės su Vilniaus universiteto profesore, humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos LITAKA prezidente Meilute Ramoniene.
 Skaityti toliau: Meilutė Ramonienė apie lietuviškas pavardes, lietuvių kalbos mokymą, lietuvybę diasporose ir tarmes Lietuvos miestuose

Gyvenimas tarsi tekstas. Vytauto Sirtauto 90-osioms gimimo metinėms

2011 m. birželio 10 d. sukanka 90 metų, kai gimė kalbininkas, poliglotas, profesorius Vytautas Sirtautas. Šis jubiliejus pagerbiamas virtualia paroda. Parodoje pateikiama trumpa  profesoriaus Vytauto Sirtauto biografija, kolegų ir jį pažinojusių žmonių atsiliepimai apie jį, eksponuojama dalis Povilo Višinskio bibliotekoje saugomų profesoriaus bei jo šeimos narių parengtų vadovėlių, mokymo priemonių, dvi jo poezijos knygos. Viliamės, kad paroda paskatins dar kartą prisiminti šią šviesią Šiaulių krašto asmenybę.
Skaityti toliau: Gyvenimas tarsi tekstas. Vytauto Sirtauto 90-osioms gimimo metinėms