Aušra Rimkutė-Ganusauskienė: „Internetas ir socialiniai tinklai augina beraščių kartą“

Blėstantis susidomėjimas knygomis, ypač tarp jaunimo, vis daugiau vietos kasdieniame gyvenime užimantis naršymas internete, socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimas virtualioje erdvėje neabejotinai turi įtakos ir raštingumui.

Skaityti toliau: Aušra Rimkutė-Ganusauskienė: „Internetas ir socialiniai tinklai augina beraščių kartą“

Ką lietuvių kalbos naujažodžiai pasako apie šių dienų aktualijas: nuo blatavakserio iki kovidnešio

Karantino ribojimai ir nuotolinis darbas iš pagrindų pakeitė mūsų kasdienybę ir tai akivaizdžiai atsispindi kalboje, kuri nuolat pasipildo naujais, anksčiau nevartotais žodžiais, rašoma Lietuvių kalbos instituto tekste portalui LRT.lt.
Skaityti toliau: Ką lietuvių kalbos naujažodžiai pasako apie šių dienų aktualijas: nuo blatavakserio iki kovidnešio

Regina Koženiauskienė: savo svajonių perspektyvoje lietuvių kalbą noriu regėti kaip kultūros kalbą

Kalbininkė, vertėja, profesorė, habilituota daktarė Regina Koženiauskienė daugiausia tyrinėja retoriką, senąją lietuvių raštiją. Parašė veikalus „XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos“,  „Retorika: Iškalbos stilistika“, „Juridinė retorika“. Iš lenkų kalbos eilėmis išvertė J. Čečioto „Giesmeles apie senovės lietuvius iki 1434 metų“, „Sodiečio dainas“, S. Daugirdo „Genealogiją, arba Trumpą didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių žygių aprašymą“, Eugenijaus Renė kūrinių. Parengė kūrinių apie Lietuvą lenkų kalba antologiją  „Lietuva, mūsų mieloji motina“, rinkinį anglų kalba apie Martyną Mažvydą. Su kitais autoriais parašė lietuvių kalbos vadovėlių ir kitų mokomųjų knygų vidurinėms mokykloms. 2019 metais jai įteikta A. Kalėdos premija.
Skaityti toliau: Regina Koženiauskienė: savo svajonių perspektyvoje lietuvių kalbą noriu regėti kaip kultūros kalbą

Czeslawui Miłoszui – 110: dviguba tapatybė, gyvenimą kartinę įtarinėjimai ir šimtmetį aprėpusi kūryba

Prieš 110 metų birželio 30-ąją Šeteniuose prie Kėdainių gimė Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas (1911–2004). Apie poeto kelią, mąstymą eilėmis, saitus su lietuviais, kelionę kanojomis į Paryžių, Nobelio premijos rytmetį, kaltinimus išdavyste ir mirtį lydėjusias kontroversijas LRT.lt pasakoja literatūrologas, vienas monografijos „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“ autorių (kartu su prof. Viktorija Daujotyte) Mindaugas Kvietkauskas.
Skaityti toliau: Czeslawui Miłoszui – 110: dviguba tapatybė, gyvenimą kartinę įtarinėjimai ir šimtmetį aprėpusi kūryba

Išėjo 6-asis „Gimtosios kalbos“ (2021) numeris

„Gimtosios kalbos“ 2021 m. birželio numeryje kviečiama naudotis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sukauptu lietuvių patarlių ir priežodžių fondu, pasakojama apie uodo vaizdinį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje, spausdinamas pokalbis apie mikologijos terminiją, dalijamasi įspūdžiais apie pirmąjį kūrybinių darbų konkursą „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ ir skelbiami jo laureačių darbai, tęsiami keblesnių skyrybos atvejų komentarai.
Skaityti toliau: Išėjo 6-asis „Gimtosios kalbos“ (2021) numeris