„Szendieną žemaitis ar augsztaitis, dzukas ar kapsas, zanavykas ar guogas, – visi susipranta ėsą lietuviais, visi vienokiai siekiasi raszyti, iszsižadėdami savo tarmiškų kałbos ypatybių. Tokiu budu palengvėl iszsidirbo ir iszsigvaldė viena lietuviszka raszliaviszka kałba, kurią dabar ir vartoja visi beveik geresniejie szios gadynės musų rasztininkai, nežiurint ant to, kamę jie gyvena – Europoje ar Amerikoje“, – 1898 m. džiaugėsi poetas kunigas Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, beje, aktyvus esperanto kalbos, kaip pasaulio linqua franca, propaguotojas.
Skaityti toliau: Rosita Rastauskienė. Kam mums reikalinga ta dirbtinė bendrinė kalba?
Mėnuo: rugpjūčio 2021
Antanas Šimkus. Pati pirmoji
O vis dėlto yra tas žiogo nerimas. Nereikia net pasakėčios. Kaip tik vasara pabaigon, taip ir nerimas širdin.
„Bar bar bar!“ barbena.
„Kas ten?“
„Tai aš, Rugsėjo 1-oji!“
„A ko nori?“
„Kaip ko? Marš mokyklon!“
Skaityti toliau: Antanas Šimkus. Pati pirmoji
Rūta Jonynaitė: „Geras tekstas visada turi savo muziką“
„Nuo seno mėgstu lyginti vertėjo ir muzikos atlikėjo darbą. Autorius parašo tekstą, kaip ir kompozitorius. Smuikininkas sugroja natas, kad nemokantieji jų skaityti išgirstų muziką, – smuikininkas suteikia joms dvasią, skambesį. Vertėjas irgi savo instrumentu, šiuo atveju lietuvių kalba, daro tą patį“, – kalba Šv. Jeronimo premijos laureatė.
Skaityti toliau: Rūta Jonynaitė: „Geras tekstas visada turi savo muziką“
Mokymo(si) istorija Lietuvoje: nuo visuotinių bandymų nugalėti beraštystę iki pirmosios švietimo programos, parengtos suomio
Ar kada susimąstėte, kad visuotinai raštingi Lietuvoje esame mažiau nei šimtmetį, o tai, kad mokyklų tinklą lietuvių kalba buvo mėginama įsteigti net du kartus iki XX amžiaus? Apie neišsipildžiusias svajones ir Lietuvą, kuri galėjo būti.
Skaityti toliau: Mokymo(si) istorija Lietuvoje: nuo visuotinių bandymų nugalėti beraštystę iki pirmosios švietimo programos, parengtos suomio
Literatūros pamoka su poetu Mariumi Buroku
Literatūros pamokoje poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas kalba apie poezijos poveikį, skaitymo būdus ir įpročius, kuriuos reikėtų išsiugdyti, bei jausmą, kai atrastas eilėraštis „pataiko į nervą“. Autorius skaito paties išverstus tekstus, itin taikliai iliustruojančius šios pamokos temas.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su poetu Mariumi Buroku
Alfas Pakėnas. „Žiebiasi pilkoji Algirdo Verbos jubiliejaus žvaigždė“
„Šį rudenį, spalio pirmąją, minėsime poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį. Pati šventė pralekia akimirksniu, o norėtųsi, kad poetas, jo atminimas kaip gyvas kuo ilgiau pabūtų su mumis, skaitytojais. Todėl laikas jau dabar prisiminti rašytoją, giliau pasidomėti jo kūryba, atsiversti atsiminimų knygą „Pilkoji Algirdo Verbos žvaigždė“, – ragina vienas iš leidinio sudarytojų Alfas Pakėnas ir dalijasi nedaug kam žinoma kūrėjo autobiografija.
Skaityti toliau: Alfas Pakėnas. „Žiebiasi pilkoji Algirdo Verbos jubiliejaus žvaigždė“
Neatsakyti klausimai apie Salomėją Nėrį: posūkis į kairę, ryšininkės statusas ir juodasis atgailos sąsiuvinis
Salomėjos Nėries biografija vingiuoja nuo ateitininkų draugijos iki kairiųjų žurnalo „Trečias frontas“, nuo aistringo pamaldumo iki ryžto gyventi „be bažnyčios, be altorių“, galiausiai atsigręžimo į tikėjimą dar kartą jau mirties patale. Buvusi dalimi delegacijos, vykusios į Maskvą pasirašyti Lietuvos tariamo stojimo į SSRS sutarties, ji parašė „Poemą apie Staliną“, o vėliau, rodos, kai kurių savo sprendimų gailėjosi ir galimai perdavė kunigui atgailos sąsiuvinį, nerastą iki šiol.
Skaityti toliau: Neatsakyti klausimai apie Salomėją Nėrį: posūkis į kairę, ryšininkės statusas ir juodasis atgailos sąsiuvinis
Julija Ščerbinina. Knygų chirurgas, arba Nevienareikšmiška knygokeitos istorija
Skaityti toliau: Julija Ščerbinina. Knygų chirurgas, arba Nevienareikšmiška knygokeitos istorija
Jūratė Čerškutė apie skaitymą: ne kodėl reikia, bet kaip
„Galbūt nėra tokių su pilnatve išgyventų mūsų vaikystės dienų kaip tos, kada mes lyg ir negyvenome, leisdami jas su mėgstama knyga.“ Tai pirmasis Marcelio Prousto esė Apie skaitymą, publikuotos 1905 m., sakinys.
Skaityti toliau: Jūratė Čerškutė apie skaitymą: ne kodėl reikia, bet kaip
Lietuvos mokslininkai. Susitikimas su kalbininke Danguole Mikulėniene
Šį kartą laidoje „Lietuvos mokslininkai“ kalbininkė Danguolė Mikulėnienė pasakoja apie tai, kodėl prieš šimtmečius mūsų kalba pradėję domėtis mokslininkai nerimsta ir šiandien.
Skaityti toliau: Lietuvos mokslininkai. Susitikimas su kalbininke Danguole Mikulėniene