Rosita Rastauskienė. Kam mums reikalinga ta dirbtinė bendrinė kalba?

„Szendieną žemaitis ar augsztaitis, dzukas ar kapsas, zanavykas ar guogas, – visi susipranta ėsą lietuviais, visi vienokiai siekiasi raszyti, iszsižadėdami savo tarmiškų kałbos ypatybių. Tokiu budu palengvėl iszsidirbo ir iszsigvaldė viena lietuviszka raszliaviszka kałba, kurią dabar ir vartoja visi beveik geresniejie szios gadynės musų rasztininkai, nežiurint ant to, kamę jie gyvena – Europoje ar Amerikoje“, – 1898 m. džiaugėsi poetas kunigas Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, beje, aktyvus esperanto kalbos, kaip pasaulio linqua franca, propaguotojas.
Skaityti toliau: Rosita Rastauskienė. Kam mums reikalinga ta dirbtinė bendrinė kalba?

Rūta Jonynaitė: „Geras tekstas visada turi savo muziką“

„Nuo seno mėgstu lyginti vertėjo ir muzikos atlikėjo darbą. Autorius parašo tekstą, kaip ir kompozitorius. Smuikininkas sugroja natas, kad nemokantieji jų skaityti išgirstų muziką, – smuikininkas suteikia joms dvasią, skambesį. Vertėjas irgi savo instrumentu, šiuo atveju lietuvių kalba, daro tą patį“, – kalba Šv. Jeronimo premijos laureatė.

Skaityti toliau: Rūta Jonynaitė: „Geras tekstas visada turi savo muziką“

Mokymo(si) istorija Lietuvoje: nuo visuotinių bandymų nugalėti beraštystę iki pirmosios švietimo programos, parengtos suomio

Ar kada susimąstėte, kad visuotinai raštingi Lietuvoje esame mažiau nei šimtmetį, o tai, kad mokyklų tinklą lietuvių kalba buvo mėginama įsteigti net du kartus iki XX amžiaus? Apie neišsipildžiusias svajones ir Lietuvą, kuri galėjo būti.
Skaityti toliau: Mokymo(si) istorija Lietuvoje: nuo visuotinių bandymų nugalėti beraštystę iki pirmosios švietimo programos, parengtos suomio

Literatūros pamoka su poetu Mariumi Buroku

Literatūros pamokoje poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas kalba apie poezijos poveikį, skaitymo būdus ir įpročius, kuriuos reikėtų išsiugdyti, bei jausmą, kai atrastas eilėraštis „pataiko į nervą“. Autorius skaito paties išverstus tekstus, itin taikliai iliustruojančius šios pamokos temas.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su poetu Mariumi Buroku

Alfas Pakėnas. „Žiebiasi pilkoji Algirdo Verbos jubiliejaus žvaigždė“

„Šį rudenį, spalio pirmąją, minėsime poeto ir žurnalisto Algirdo Verbos 80-ąjį gimtadienį. Pati šventė pralekia akimirksniu, o norėtųsi, kad poetas, jo atminimas kaip gyvas kuo ilgiau pabūtų su mumis, skaitytojais. Todėl laikas jau dabar prisiminti rašytoją, giliau pasidomėti jo kūryba, atsiversti atsiminimų knygą „Pilkoji Algirdo Verbos žvaigždė“, – ragina vienas iš leidinio sudarytojų Alfas Pakėnas ir dalijasi nedaug kam žinoma kūrėjo autobiografija.
Skaityti toliau: Alfas Pakėnas. „Žiebiasi pilkoji Algirdo Verbos jubiliejaus žvaigždė“

Neatsakyti klausimai apie Salomėją Nėrį: posūkis į kairę, ryšininkės statusas ir juodasis atgailos sąsiuvinis

Salomėjos Nėries biografija vingiuoja nuo ateitininkų draugijos iki kairiųjų žurnalo „Trečias frontas“, nuo aistringo pamaldumo iki ryžto gyventi „be bažnyčios, be altorių“, galiausiai atsigręžimo į tikėjimą dar kartą jau mirties patale. Buvusi dalimi delegacijos, vykusios į Maskvą pasirašyti Lietuvos tariamo stojimo į SSRS sutarties, ji parašė „Poemą apie Staliną“, o vėliau, rodos, kai kurių savo sprendimų gailėjosi ir galimai perdavė kunigui atgailos sąsiuvinį, nerastą iki šiol.
Skaityti toliau: Neatsakyti klausimai apie Salomėją Nėrį: posūkis į kairę, ryšininkės statusas ir juodasis atgailos sąsiuvinis

Julija Ščerbinina. Knygų chirurgas, arba Nevienareikšmiška knygokeitos istorija

Ant Tolstojaus galima miegoti, iš Goethės gerti arbatą, Homere laikyti niekučius. O štai [kanadiečių literatūros] žurnalo „Event“ įsitikinimu, „paprastas ir nebrangus būdas papuošti furšeto vietą vakarėlio tema“ – knygų staltiesė. Per Toronto viešosios bibliotekos surengtą vakarienę desertai buvo tiekiami ant atverstų knygų, o miniatiūriniai šokoladai puošiami lapelių raižiniais.
Ispanas Álvaro Tamaritas kuria sofas vien tik iš senų knygų. Olandas Richardas Huttenas knygų rietuves paverčia grakščiais staliukais. Amerikiečių dizaineris Jimas Rosenau išleido visą tokio pobūdžio autorinių baldų komplektą.

Skaityti toliau: Julija Ščerbinina. Knygų chirurgas, arba Nevienareikšmiška knygokeitos istorija