2021 metų Šv. Jeronimo premijos laureatė – Jonė Ramunytė

Šv. Jeronimo premijos užsienio literatūros vertėjui į lietuvių kalbą laureate šiemet išrinkta Jonė Ramunytė už prancūzų klasikinės ir šiuolaikinės literatūros vertimus, tiksliai išreiškiančius originalo menines ir stilistines ypatybes, už geriausių vertimo tradicijų puoselėjimą. Vertinimo komisija: dr. Vytautas Bikulčius (pirmininkas), Diana Bučiūtė, Laimantas Jonušys, Rūta Lazauskaitė, Gediminas Pulokas.
Nuoširdžiausiai sveikiname vertėją Jonę Ramunytę ir laukiame naujų jos verstų tekstų.
Skaityti toliau: 2021 metų Šv. Jeronimo premijos laureatė – Jonė Ramunytė

Tarptautinė mokslinė konferencija„Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“

Seimas 2022 m. paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Ta proga Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas ir LMA Vrublevskių biblioteka su partneriais inicijuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“. Konferencija vyks 2022 m. rugsėjo 22‒23 d. Vilniuje. Norintys dalyvauti kviečiami teikti pranešimų santraukas iki gruodžio 1 d.
Skaityti toliau: Tarptautinė mokslinė konferencija„Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“

Leidinys „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“

Studija besidominties vaikų skaitymo skatinimu – didžioji dalis orientuota į pedagogus, bibliotekininkus, bet yra ir skyrių, kurie galėtų būti aktualūs ir tėvams.
Reikšmingų tyrimų rezultatai, įžvalgos, skaitymo skatinimo veiklos pavyzdžiai – visai tai galima rasti pagal Skaitymo skatinimo programą parengtame ir Nacionalinės bibliotekos išleistame leidinyje „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“.

Skaityti toliau: Leidinys „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“

GK rašo | Lionė Lapinskienė. Apie Petro Būtėno „Lietuvių kalbos konspektą“ (Petro Būtėno 125-mečiui)

1944 m. liepą mokytojas kalbininkas Petras Būtėnas pasitraukė iš Lietuvos ir, kol 1949 m. išvyko į JAV, gyveno Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Ten veikusių lietuviškų mokyklų mokytojai juto mokomųjų priemonių, vadovėlių gimtąja kalba ir grožinės literatūros trūkumą. Būtėnas gaudavo nemažai mokytojų laiškų su pasiguodimais, kad neturi iš ko mokyti gimtosios kalbos, kiti rašė pra­šydami konkrečiai patarti, kaip per pamokas išdėstyti vieną ar kitą temą. Nelengva buvo dirbti ir pačiam Būtėnui savo su­organizuotuose kursuose, kuriuos lankė būsimieji pradžios mokyklų mokytojai. Siekdamas užpildyti spragas, dar Štadės pabėgėlių stovykloje – tai buvo 1948 m. gegužės 29 d. – baigė rašyti ir jau Zėdorfe išleido 145 p. apimties „Lietuvių kalbos konspektą mokytojų kursams ir gimnazijai“.  Pabėgėlių stovyklų gyvenimo sąlygomis tai buvo puikus vadovėlis ir labai reikalinga pagalba mokytojams.
Skaityti toliau: GK rašo | Lionė Lapinskienė. Apie Petro Būtėno „Lietuvių kalbos konspektą“ (Petro Būtėno 125-mečiui)

Konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai |Justė Dumčiūtė. Obelėle, žydėk!

2021 m. dvi visuomeninės organizacijos – Lietuvių kalbos draugija ir „Lituanistų sambūris“ – kartu su mokslo tiriamąja institucija – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu –pakvietė dalyvauti kūrybiniame konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“. 5–12 klasių mokiniai ir suaugusieji, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje, buvo kviečiami rašyti apie neatsiejamą mūsų tapatybės dalį – kalbą. Laukta rašytinių pasakojimų apie įvairią asmeninę patirtį, susijusią su lietuvių kalba, minčių apie savo santykį su kalba, jos vietą ir vertę kintančiame pasaulyje. Tekstai konkurso rengėjams siųsti nuo vasario 21-osios, Tarptautinės gimtosios kalbos dienos, iki gegužės 7-osios, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. Nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti birželio 22-ąją Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Jiems įteikti organizatorių ir rėmėjų – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos – prizai.
Skaityti toliau: Konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai |Justė Dumčiūtė. Obelėle, žydėk!

Tinklalaidė „Kalba kalba“. Apie Vaižgantą su Aiste Kučinskiene

Pirmoji rudeniška laida skirta ne kam kitam, o pačiam mylimiausiam Lietuvos bočeliui Juozui Tumui Vaižgantui. Kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja Aiste Kučinskiene kalbėtasi apie Tumo biografiją, jo tekstų svarbą, „popieriškumą“, vaidmenį tarp kitų kunigų-intelektualų ir statusą mokyklinėje programoje.
Skaityti toliau: Tinklalaidė „Kalba kalba“. Apie Vaižgantą su Aiste Kučinskiene

Aldonas Pupkis: visą gyvenimą pragyvenus kalboje ir su kalba, rūpesčių niekada netrūksta

Praėjusiais metais Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija dr. Aldonui Pupkiui paskyrė Kalbos premiją už viso gyvenimo nuopelnus – reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos tyrimus. Tai išties platūs veiklos barai, ko viename straipsnyje aptarti neįmanoma, tad šiame pokalbyje praskleisime nors nedidelę kalbininko veiklos dalį.
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis: visą gyvenimą pragyvenus kalboje ir su kalba, rūpesčių niekada netrūksta

Kokias mūsų tautos savybes ir gyvenimo būdą padeda atskleisti etnolingvistinis projektas „Duona. Motina. Žemė.“

„Tyrinėdami kalbą, tautą ir valstybę pastebėjome, kad sąvokos viena su kita yra nepaprastai glaudžiai susijusios, kad pajudinus vieną, pasipila kaip karoliukai kitos, be kurių pirmoji negalėtų būti suprantama“, – sako profesorė dr. Irena Smetonienė, apie neseniai įgyvendintą etnolingvistinį projektą „Duona. Motina. Žemė.“
Skaityti toliau: Kokias mūsų tautos savybes ir gyvenimo būdą padeda atskleisti etnolingvistinis projektas „Duona. Motina. Žemė.“

Algirdas Grigaravičius. Jonas Jablonskis lietuviškoje politikoje

Istorikas Eligijus Raila pagrindiniais šiuolaikinės lietuvybės ideologijos kūrėjais ir moderniojo lietuviškumo stulpais laiko Joną Basanavičių, Vincą Kudirką ir Joną Jablonskį. Šis aspektas bendrinės kalbos puoselėtojo gyvenimo ir veiklos tyrinėjimuose yra aptariamas prabėgomis. Pasirinkome dar siauresnę temą, kuri reikalautų daugiau laiko negu turėjome, tad turime tenkintis keletu J. Jablonskio dalyvavimo politikoje epizodų.
Skaityti toliau: Algirdas Grigaravičius. Jonas Jablonskis lietuviškoje politikoje