Mėnuo: rugsėjo 2021

1944-ųjų rugsėjo pabaigoje ekscentriko grafo Ignaco Korwino-Milewskio statyti rūmai K. Sirvydo g. 6 (tada Sniadeckių g. 8) Vilniuje buvo perduoti trims svarbiausioms menininkų organizacijoms – Rašytojų, Dailininkų ir Kompozitorių sąjungoms. Tą patį rudenį imtasi veiksmų atgaivinti tarpukariu gyvavusį Rašytojų klubą, kurio vedėja kitų metų vasarį tapo Valerija Valsiūnienė – kelias eilėraščių knygeles prieš karą parašiusi vaikų poetė iš Šiaulių krašto. Buvusi aktyvi tautininkė, ištremta į Sibirą, 1945-ųjų pradžioje sugrįžo Lietuvon, apsistojo Vilniuje ir iškart gavo gerą darbą. Kaip paaiškėjo po daugelio dešimtmečių, V. Valsiūnienė buvo sovietinio saugumo agentė slapyvardžiu Oras (rus. Воздух).
Skaityti toliau: Darius Pocevičius. Kaip Generolo Vėtros trijulė literatus klampino (I)

30-ąjį kartą minima Tarptautinė vertėjų diena. Sveikiname visus vertėjus, prakalbinančius kitų tautų kūrėjų tekstus lietuvių kalba. Dėkojame visiems, kurie
mūsų kūrėjų tekstus verčia į kitas kalbas.

„Anksti supratau, kad į žmogų, kuris moka kelias kalbas, reikia žiūrėti aukštyn užvertus galvą. Jis protingesnis už tave, jis daugiau supranta ir apie gyvenimą, ir apie viską.“
Romualdas Granauskas
Skaityti toliau: Tarptautinė vertėjų diena

Į rašytojos Gintarės Adomaitytės vadovaujamą rezidenciją „Ignalinos pasakos“ susirinko būrelis rašytojų, literatūrinės pasakos kūrėjų. Kokį vaidmenį jų gyvenimuose suvaidino pasaka? Kuo įnoringas šis literatūros žanras? Kodėl blėsta skaitytojosusidomėjimas juo? Kaip ugdo pasaka ir kokių pastangų reikalauja iš norinčių suvokti jos prasmes? Daugiabriaunį ir daugiadugnį literatūros žanrą, pasaką, svarstome su rašytojais: Gintarė Adomaityte, Daina Opolskaite, Daiva Molyte-Lukauskiene, Rasa Mileryte, Ona Jautake ir Dariumi Rekiu.
Skaityti toliau: Kūrybos kontekstai. Kodėl blėsta skaitytojo susidomėjimas pasaka?

Kūrybiniame konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ apdovanoti mokinių darbai
2021 m. dvi visuomeninės organizacijos – Lietuvių kalbos draugija ir „Lituanistų sambūris“ – kartu su mokslo tiriamąja institucija – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu –pakvietė dalyvauti kūrybiniame konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“. 5–12 klasių mokiniai ir suaugusieji, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje, buvo kviečiami rašyti apie neatsiejamą mūsų tapatybės dalį – kalbą. Laukta rašytinių pasakojimų apie įvairią asmeninę patirtį, susijusią su lietuvių kalba, minčių apie savo santykį su kalba, jos vietą ir vertę kintančiame pasaulyje. Tekstai konkurso rengėjams siųsti nuo vasario 21-osios, Tarptautinės gimtosios kalbos dienos, iki gegužės 7-osios, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. Nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti birželio 22-ąją Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Jiems įteikti organizatorių ir rėmėjų – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos – prizai.
Skaityti toliau: Konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai | Vytautė Girdžiūtė. Apie paslaptį ir nesusikalbėjimą

Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija kviečia į nuotolinių paskaitų ciklą pagal Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą. Trečioji paskaita vyks spalio 5 d., 11 val. Lektorė – dr. Rita Miliūnaitė. Paskaitos tema – „Kaip sukurti naują žodį? Jums padės Žodžių darybos vedlys!“. Visos šio ciklo paskaitos yra nuotolinės ir vyks „Zoom“ platformoje.
Skaityti toliau: Kviečiame į nuotolinę dr. Ritos Miliūnaitės paskaitą!

Rugsėjo 29–spalio 4 d. Vilniuje ir Druskininkuose vyks 32-asis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ (PDR). Festivalis tradiciškai prasidės šių metų almanacho pristatymu trečiadienį, rugsėjo 29 d., Vilniuje, Istorijų namų kavinėje „Druska Miltai Vanduo“.
Skaityti toliau: „Poetinis Druskininkų ruduo“. Ar poeziją įmanoma uždaryti į kalėjimą?

Vis dažniau išgirstame, kad kalbėti visuomenei jautriomis temomis tampa sudėtinga. Kalbėtojas turi pasverti kiekvieną savo frazę, įvertinti, ar ji neįžeis kurios socialinės grupės, neduos valios interpretacijoms. Neapgalvotai išsprūdęs žodis gali įžeisti, sumenkinti, parodyti paties kalbėtojo nepagarbą pašnekovui. Čia priartėjame prie žodžio korektiškumo sąvokos. Gana plačiai knygoje „Apie žodžio korektiškumą. Sava ir importuota“ šią temą aprašė Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka ir Regina Kvašytė. Leidinio autoriai sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kas yra korektiška kalba, o kas su šia sąvoka prasilenkia, ir įvertinti dabartinių aktualijų kontekste atsiradusią leksiką.
Skaityti toliau: Kalbos korektiškumas: ar žodį galima supurvinti?

„Ten, kur baigiasi žodžiai, prasideda muzika“, – sakė Heinrichas Heine. Bet juk ten, kur prasideda muzika, žodžiai ne visuomet baigiasi. Kai muzika ir žodžiai susijungia, gimsta meno kūrinys, komunikuojantis dvejopai: jausmus perteikiančiais muzikos garsais ir poetine minčių raiška. Muzika ir poezija susitinka renginių cikle „Tarp dviejų pasaulių“, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius: buvimas savo saugiame kūrybiniame drabužyje kelia pavojų subanalėti