Partizaninis karas yra susijęs su religija. Tarpukario visuomenei Bažnyčia buvo šventas dalykas ir šventas reikalas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė ir mokslų daktarė Aistė Petrauskienė.
Skaityti toliau: Aistė Petrauskienė: „Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimas – tarsi liudijimas apie vertybes, kurios neturi laiko ir sienų“
Mėnuo: spalio 2021
Kviečiame į atminimo lentos, skirtos Marcelijui Martinaičiui atminti, atidengimą
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedra kviečia visus į atminimo lentos, skirtos poetui, VU dėstytojui Marcelijui Martinaičiui atidengimą VU Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kiemelyje.
Skaityti toliau: Kviečiame į atminimo lentos, skirtos Marcelijui Martinaičiui atminti, atidengimą
Prarajoje tarp dviejų pasaulių. Nobelio literatūros premijos laureatas Abdulrazakas Gurnah
Kiekvienas rašytojas visą gyvenimą apdirba tą vieną gana nedidelį žemės lopinėlį, tiesiog kaskart žvelgdamas į jį iš kitos pusės. Tai vyksta ne specialiai – tiesiog mus visą gyvenimą jaudina tie patys dalykai. Net jeigu norisi imtis kitų temų, vis tiek autoriui iškyla tie patys reikšmingi klausimai. Jie atspindi rašytojo mąstymo būdą, o retsykiais jį netgi formuoja. (Abdulrazakas Gurnah, iš šiuolaikinių rašytojų interviu rinktinės „Rašant skirtinguose pasauliuose“ (Writing Across Worlds, 2004 m.)
Skaityti toliau: Prarajoje tarp dviejų pasaulių. Nobelio literatūros premijos laureatas Abdulrazakas Gurnah
Literatūros pamoka su rašytoju Mindaugu Kvietkausku
Poetas, literatūrologas, vertėjas Mindaugas Kvietkauskas literatūros pamoką skiria prakalbinti miesto ir kūrėjo atminčiai. Šiedvi susipina tam, kad padėtų atpažinti pašaukimą, įvertinti žodžio tarpininkavimo galią ir atvertų buvimo stebuklą. Skaitydamas savo sukurtus eilėraščius ir ištrauką iš esė rinkinio „Miesto fuga“, autorius keliauja amžiais, skirtingais gyvenimo etapais ir netgi randa atsakymą, kodėl ant Šv. Jonų bažnyčios atbrailos esantys angelai turi neįprastus sparnus.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su rašytoju Mindaugu Kvietkausku
Regina Kvašytė: žodžio korektiškumas priklauso nuo įvairių aplinkybių
„Jokios Kalbos politikos gairės, jų įgyvendinimo planai, strategijos nei iki 2030-ųjų, nei iki 2050-ųjų metų lietuvių kalbai gyvuoti nepadės, jei nebus vertybinio požiūrio į gimtąją kalbą“, – taip dr. Stasys Tumėnas palydi Reginos Kvašytės, Džiuljetos Maskuliūnienės, Kazimiero Župerkos parengtą knygą „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“. Kalbamės su viena iš knygos autorių dr. Regina Kvašytė.
Skaityti toliau: Regina Kvašytė: žodžio korektiškumas priklauso nuo įvairių aplinkybių
Darius Pocevičius. Kaip Generolo Vėtros trijulė literatus klampino (III)
Kas iš tikro įklampino Kazį Jakubėną?
Šiandien dėl K. Jakubėno suėmimo ir įkalinimo dažniausiai kaltinama LRS vadovybė su Petru Cvirka priešakyje – LRS valdyba pašalino poetą iš Sąjungos, kai kurie jos nariai liudijo prieš K. Jakubėną per apklausas ir teisme. Tai tiesa, tačiau, išstudijavus Lietuvių Tautinės Tarybos (LTT) bylą (LYA f. K-1, ap. 58, b. 9792) ir atskirą paties poeto bylą (LYA f. K-1, ap. 58, b. P-4465), susidaro kitoks vaizdas: K. Jakubėnas pašalintas iš LRS ir suimtas vadovaujantis LTT trijulės parodymais, jais remiantis suformuoti ir kaltinimai poetui, o LRS vadovybės liudijimai pasidarė svarbūs tik vėlesniame bylos tyrimo etape, kai pagrindiniai kaltinimai ėmė bliūkšti ir tardytojai nutarė apsiriboti papildomais kaltinimais.
Skaityti toliau: Darius Pocevičius. Kaip Generolo Vėtros trijulė literatus klampino (III)
Netektis. Romualdas Misiūnas (1945 02 09 – 2021 10 21)
Netekome lietuvių išeivijos veikėjo, istoriko, diplomato Romualdo J. Misiūno.
Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje jo pavardė buvo puikiai žinoma. 2013 m. Misiūnas dalyvavo Vilniaus knygų mugėje pristatant tuometiniame Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje parengtą leidinį „Tomas Venclova: bibliografijos rodyklė (1956–2011)“.
Skaityti toliau: Netektis. Romualdas Misiūnas (1945 02 09 – 2021 10 21)
Ramutė Skučaitė: „Poezijos taku ėjau palengva ir tylomis“
Spalio 27 d. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, mylimai vaikų ir suaugusiųjų poetei, vertėjai, daugybės operų ir operečių libretų autorei Ramutei Skučaitei sukanka devyniasdešimt metų.
Skaitytojams dovanojusi daugiau kaip penkiasdešimt savo poezijos knygų poetė teigia vis dar nežinanti, „kas tuos eilėraščius rašo“, bet užvis labiausiai vertina eilėraščio muzikalumą: „Man labai svarbus eilėraščio muzikalumas. Manau, kad žmogus, kuris rašo eilėraščius, turi turėti tą jausmą.“ Sukakties proga kalbamės apie gyvenimą ir poeziją, atsiminimus ir šiandieną, kūrybą vaikams ir, žinoma, apie naujos knygos laukimą.
Skaityti toliau: Ramutė Skučaitė: „Poezijos taku ėjau palengva ir tylomis“
Homo cultus. Istoriko teritorija. Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke
Kokią prasmę į žodžius „jaunasis rašytojas“ įdėdavo sovietinės institucijos, atsakingos už to meto „sielų inžinierių“ būtį ir būvį? Ką ir kaip reikėjo daryti jaunuoliui arba jaunuolei įsigeidusiems pagauti už uodegos Pegasą? Kaip sovietmečiu vykdavo jaunųjų rašytojų „debiutas“, „iniciacija“, „įsitvirtinimas“? Kokį vaidmenį atliko jaunųjų rašytojų sekcijos ir būreliai sovietmečio realybėje? Tai buvo savišvietos, asmenybių brendimo, o gal ideologinės indoktrinacijos, cenzūros, rengimo darbui „ideologiniame fronte“ vieta? Ar galima kalbėti apie tam tikrą, jaunuosius rašytojus telkusių, institucijų ir būrelių hierarchiją? Kas tokių hierarchijų susiformavimą lėmė?
Skaityti toliau: Homo cultus. Istoriko teritorija. Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke
Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės
1791 10 20 Varšuvoje pasirašytas ir Stanislovo Augusto Poniatovskio vardu paskelbtas dvišalis susitarimas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statuso Abiejų Tautų Respublikoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių daugumai sutikus balsuoti už Gegužės trečiosios konstituciją, kurią itin skubėta priimti, kompromiso keliu išsireikalauta, kad unitarinėje valstybėje Lietuvai bus suteikta daugiau savarankiškumo ir teisių. Po derybų Seimo vienbalsiai priimtas aktas skelbė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Karūna (t. y. Lenkija) turės vienodai atstovų Karo ir Iždo komisijose (joms pakaitomis ir vienoda trukme vadovaus abiejų šalių atstovai, jos turės po tiek pat ministrų ir kitų pareigūnų su tais pačiais titulais ir ta pačia kompetencija), kad Iždo viešųjų įplaukų kasa liks Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir su jos iždu susijusios bylos bus sprendžiamos jos teisme.
Skaityti toliau: Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės