Dalia Satkauskytė. Literatūrinės prognozės ir tikrovė

Neseniai tiesioginio darbo tikslais perskaičiau kone visas literatūros kritikos, esė, poleminių straipsnių publikacijas 1988-ųjų „Pergalės“ žurnale. Tais metais susikūrė Sąjūdis, nepriklausomybės viltis jau tvyrojo ore ir literatūros kritikai, rašytojai bei filosofai ėmė svarstyti, kas bus su sovietmečio literatūros kanonu, kaip keisis mūsų literatūra demokratėjančioje visuomenėje (šia fraze dažniausia buvo apibūdinama tuometė būklė). Bene labiausiai baimintasi dėl dviejų dalykų: dėl poezijos, kuri buvo pernelyg sureikšminta sovietmečiu, likimo ir dėl populiarios kultūros antplūdžio.

Skaityti toliau: Dalia Satkauskytė. Literatūrinės prognozės ir tikrovė

Violeta Kelertienė: „Tarnystė literatūrai – viena iš gyvenimo prasmių“

Literatūrologei, vertėjai, redaktorei, žurnalo „Metai“ redkolegijos narei, ilgametei Pasaulio lietuvių bendruomenės Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėjai prof. Violetai Kelertienei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui 2021 m. įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Dar sovietmečiu įvykusių kelionių ir mainų į Lietuvą metu ryšį su Vilniaus universitetu ir ten dirbusiais dėstytojais užmezgusi mokslininkė vėliau į tėvynę grįždavo dėstyti Vilniaus pedagoginiame ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Savo paskaitose profesorė stengėsi sovietinėje švietimo sistemoje užaugusius Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus supažindinti su vakarietiškais literatūrologijos metodais ir pakraipomis humanitariniuose moksluose, o atvykusiems ilgesniam ar trumpesniam laikui studijuoti ar stažuotis į PLB Lituanistikos katedrą Čikagoje suteikė progą pajusti kitokį dėstymo stilių ir universitetinę aplinką, liberalų santykį tarp profesoriaus ir studento, atvėrė geresnes bibliotekas, skatino plėsti ne tik ir ne tiek akademinį, bet ir žmogiškąjį akiratį.

Skaityti toliau: Violeta Kelertienė: „Tarnystė literatūrai – viena iš gyvenimo prasmių“

Knygą apie Sigitą Gedą parašęs Rimantas Kmita: jis buvo tarsi į batą įkritęs akmenukas – nepatogus, bet neišsiausi ir neiškratysi

„Sigitas Geda tikėjo, kad yra stipresnė, jį užvaldanti jėga, varomasis kūrybos variklis. Tiesa, jis ir koketavo su ta užvaldymo idėja, jam tai patiko. Toks ir dieviškas, ir velniškas pradas viename“, – apie vieną ryškiausių ir įvairiausiais mitais apipintą mūsų kultūros asmenybę pasakoja rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita.

Skaityti toliau: Knygą apie Sigitą Gedą parašęs Rimantas Kmita: jis buvo tarsi į batą įkritęs akmenukas – nepatogus, bet neišsiausi ir neiškratysi

Lietuvoje daugėja garsinių knygų: patogu klausytis, bet ne įsigyti

Lietuvoje daugėja garsinių knygų. Leidėjai sako, kad didina leidybos apimtis. Žmonės klauso knygų, norėdami sutaupyti laiko. Patogumas ir silpnai matantiems žmonėms.

Prieš dvejus metus per mėnesį vidutiniškai buvo išleidžiama apie 2 tokios knygos, dabar – apie 10. Skaityti toliau: Lietuvoje daugėja garsinių knygų: patogu klausytis, bet ne įsigyti

„Literatūros salų“ salos

Atvykę sužinom, kad galbūt neišvažiuojamu keliu ne mes vieni automobilio dugnu žolę braukėm. Veik dauguma.
– Literatai nesirenka lengvų sprendimų, – regis, taip pajuokauja vienas organizatorių Mantas Tamošaitis.
– Vadinasi, žmonės laiškų neskaito, – su lengvu priekaištu skėsteli rankomis informaciją siuntusi Aistė Kučinskienė.
Skaityti toliau: „Literatūros salų“ salos