Neseniai tiesioginio darbo tikslais perskaičiau kone visas literatūros kritikos, esė, poleminių straipsnių publikacijas 1988-ųjų „Pergalės“ žurnale. Tais metais susikūrė Sąjūdis, nepriklausomybės viltis jau tvyrojo ore ir literatūros kritikai, rašytojai bei filosofai ėmė svarstyti, kas bus su sovietmečio literatūros kanonu, kaip keisis mūsų literatūra demokratėjančioje visuomenėje (šia fraze dažniausia buvo apibūdinama tuometė būklė). Bene labiausiai baimintasi dėl dviejų dalykų: dėl poezijos, kuri buvo pernelyg sureikšminta sovietmečiu, likimo ir dėl populiarios kultūros antplūdžio.
Skaityti toliau: Dalia Satkauskytė. Literatūrinės prognozės ir tikrovė