Aldonas Pupkis. Bendrinės tarties normos ir vartosena

Šiandieninė bendrinė kalba, jos sistema buvo kodifikuota Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ (1901), patvirtinta raštuose tuo metu jau plačiai vartota vakarietišku (suvalkietišku) pagrindu besiformuojanti kalbos atmaina. Remiantis dar nuo Danieliaus Kleino einančia vakarietiška tradicija, įtvirtintas ir vakarietiškas tarties pagrindas. Kodifikuota tartis nebuvo vakarų aukštaičių kauniškių tarmės kopija. Andrius Ašmantas vėliau pabrėžė, kad bendrinė tartis toli peržengia kapsų ir zanavykų šnektų ribas ir svarbiausiomis ypatybėmis nusidriekia net iki Šiaulių, Tauragės, peržengia Kauną, o vakaruose apima ir Mažąją Lietuvą.

Praktikoje bendrinė tartis pirmiausia skleidėsi scenine (vaidybine) išraiška <…> Besikuriančiame profesiniame lietuvių teatre kalbos klausimais bendradarbiavo režisierius Glinskis ir Jablonskis, vėliau teatro klausimais tardavosi Pranas Skardžius ir universiteto Teatro seminaro vadovas Balys Sruoga. Susikūrusiose vaidybos mokyklose skirta daug laiko lietuvių kalbai ir jos tarčiai mokyti.

Pridedamas visas Aldono Pupkio straipsnio „Bendrinės tarties normos ir vartosena“ tekstas yra paskelbtas dalimis žurnale „Gimtoji kalba“ (2020, nr. 3–4).

Pupkis-apie-tarti_GK-2020_3-4

 

VLKK