Algirdas Saudargas: „Dirbtinį intelektą reikia mokyti lietuviškai“

Visame pasaulyje investuojama į dirbtinio intelekto plėtrą, padedančią spręsti kalbos technologijų ir kibernetinio saugumo problemas. Europos Parlamento (EP) narys Algirdas Saudargas pabrėžė, kad šių procesų nuošalyje neturėtų likti ir Lietuva.

Šiuolaikinėms technologijoms vis giliau skverbiantis į mūsų gyvenimą, Lietuva taip pat privalo skatinti dirbtinio intelekto pritaikymą visose srityse. A. Saudargas pažymėjo, kad jau dabar reikia galvoti, koks bus dirbtinio intelekto poveikis kasdienybei, kaip jis gyvuos tarp mūsų, ir tam rengtis. „Viskas priklauso nuo to, kas valdo dirbtinį intelektą, kur jis auga ir mokosi. Tam reikia valstybinės politikos tiek Lietuvos, tiek Europos mastu“, – sakė EP narys.

Algirdas Saudargas: „Labai svarbu lituanizuoti įvairias kompiuterių programas, mobiliąsias programėles, apmokyti dirbtinį intelektą mąstyti lietuviškai ir pritaikyti jį mūsų kultūrai.“

Kalbos technologijos – būtina investicija

Ieškota atsakymo, kiek gimtosios kalbos, jos tekstyno, sandaros reikia įdiegti į informacines technologijas, kad galėtume išlaikyti visavertį mūsų tautos ir kalbos gyvenimą būsimoje skaitmeninėje visuomenėje, kai kuriamas dirbtinis intelektas ir formuojasi vadinamasis semantinis žiniatinklis, kita interneto pakopa po socialinių tinklų. A. Saudargo iniciatyva, EP užsakymu, ispanų mokslininkai, bendradarbiaudami su Europos kalbos technologijų bendruomene, parengė išsamią studiją „Language equality in the digital age“ („Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje“).

„Šioje studijoje pirmą kartą apsvarstyti ne tik techniniai, bet ir politiniai, administraciniai žingsniai, kad visas kalbos technologijas būtų galima sutelkti į vieną gimtosios kalbos programą. Ši programa jau pradėjo žygį. Pirmiausia parengta studija buvo pristatyta ir apsvarstyta Lietuvoje. Lapkritį vykusio daugiakalbės Europos technologijų aljanso META-NET forumo pagrindinė tema taip pat buvo gimtosios kalbos projektas. Galvojame, kaip jį įgyvendinti. Turiu pasakyti, kad tai – ilgas kelias, nes administraciniai, politiniai klausimai reikalauja laiko. Orientuojamės į būsimą Europos Sąjungos (ES) finansinę perspektyvą po 2020 metų, kalbėsime apie tai su Europos Komisija“, – pasakojo A. Saudargas.

Kalbos technologijų problematika bus svarstoma ir EP. Anot A. Saudargo, tai – gana jautri tema, nes iškyla daugiakalbystės, tautinių mažumų kalbų, taip pat finansavimo klausimai. „Kalba yra susijusi su kultūra, įvairių bendruomenių gyvastingumu, todėl šis klausimas labai jautrus. Įrodyti, kad kalbos technologijos nėra grėsmė ar nereikalingas krūvis vyriausybėms, o būtina investicija, kuri ilgainiui padės spręsti mažų kalbų problemas, yra ilgas procesas. Tačiau šį darbą jau pradėjome“, – sakė europarlamentaras.

ES reikia susitelkti

A. Saudargo teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbios sritys – kalbos technologijos ir kibernetinis saugumas – remiasi ir vis labiau remsis dirbtiniu intelektu. Kaip pažymėjo europarlamentaras, apie dirbtinį intelektą kalbama dvejopai. Viena vertus, sakoma, kad tai yra puikus dalykas, atveriantis naujų galimybių. Kita vertus, įžvelgiama tam tikrų grėsmių, pavyzdžiui, baiminamasi, kad ilgainiui dirbtinis intelektas gali užvaldyti žmoniją, ir pan. Politikas įsitikinęs, kad apie tai reikia kalbėti „blaivia galva“. „Žmonija yra pasigaminusi pavojingų dalykų, pavyzdžiui, branduolinį ginklą, bet tai, kaip ir kam jie naudojami, priklauso nuo žmogaus, nuo to, kas juos kontroliuoja. Kylant dabartiniams svarstymams, svarbu pasakyti, kad dirbtinis intelektas taip pat priklauso nuo to, kas jį kontroliuoja“, – akcentavo A. Saudargas.

Dirbtinio intelekto nauda – nenuneigiama. EP narys atkreipė dėmesį, jog kompiuterinių technologijų pažanga lemia, kad neuroniniai tinklai (tarpusavyje sujungtų dirbtinių neuronų grupės – aut.) , su kuriais mokslininkai dirba pusšimtį metų, tam tikrus uždavinius gali išspręsti kur kas greičiau ir geriau.

Dauguma didžiųjų pasaulio kompanijų, pavyzdžiui, „Google“, „Apple“, „Microsoft“, IBM, daug investuoja į informacinių technologijų plėtrą. Tačiau šios bendrovės – amerikietiškos. Daug investuojama ir Kinijoje, o Europa gerokai atsilieka. Todėl, A. Saudargo nuomone, norėdama sumažinti atotrūkį ir konkuruoti didžiųjų duomenų, nuo kurių priklauso dirbtinio intelekto pajėgumas bei veikimas, pasaulinėje rinkoje, ES turėtų susitelkti.

Lokalizacijos klausimas

A. Saudargas pasakojo, kad pastaraisiais metais dirbtinis intelektas tapo svarbia kalbos technologijų plėtros dedamąja, padedančia peržengti kalbos barjerus. Dideliuose duomenų srautuose įvairios kalbos technologijų programos puikiai veikia labiausiai paplitusiomis pasaulio kalbomis, pavyzdžiui, anglų, ispanų, prancūzų. Tačiau, anot EP nario, iškyla mažesnių kalbų problema. Todėl reikia apmokyti kompiuterines programas veikti ir tokiomis pasaulio kalbomis, kuriomis kalbama tokiose nedidelėse valstybėse kaip Lietuva.

Pasak A. Saudargo, šioje srityje labai svarbus dirbtinio intelekto programų apmokymo klausimas. Nors apie tai dar mažai kalbama, dirbtinis intelektas įvairiose kultūrose skirtingai apmokomas. „Šiandien vyksta didelis technologinis lūžis, panašus į tą, kai atsiradus kompiuteriams iškilo vadinamasis lokalizacijos klausimas – mes jais norėjome rašyti lietuviškai. Kadangi tai buvo raštas, kuris buvo seniai įprastas, įdiegtas, jį tiesiog reikėjo perkelti į programas, ir problemos buvo daugiau ar mažiau sėkmingai išspręstos. Nors ir tada būta įvairių techninių dalykų, kuriuos reikėjo pritaikyti, įvesti į tarptautinę sistemą ir panašiai, kad turėtume lietuvišką raštą asmeniniuose kompiuteriuose, – kalbėjo politikas. – Tačiau yra daug mažų programų, kurios naudoja tuos pačius gerai ištobulintus algoritmus, o jų pritaikymo sričių daugėja kiekvieną dieną ir gali būti vartojamos bet kur: televizoriuose, šaldytuvuose, ką jau kalbėti apie mobiliuosius telefonus. Iki šiol neaišku, kur turi būti apmokytos šios programos. Jeigu pritaikysime kitoje kultūroje apmokytas kasdienes dirbtinio intelekto programas ir jas tik pirksime, savo kultūrai padarysime tokią įtaką, apie kurią šiandien nežinome.“

Siūlo pasitelkti jaunimą

A. Saudargo įsitikinimu, Lietuva turi rimtai veikti dirbtinio intelekto apmokymo, pritaikymo savo kultūrai srityse. Kaip tai daryti? Europarlamentaras teigė Vyriausybei pateikęs pasiūlymą. „Šiandien dirbtinio intelekto programos efektyviausiai veikia grafiniuose procesoriuose. Kompiuterius ištobulino žaidimų rinka. Prašau, organizuokite, pakvieskite jaunimą, startuoliai Lietuvoje jau tuo užsiima. Sukurkite jiems parką, kuriame jie galės dirbti. Taip bus ugdomas žmonių mąstymas, praktika, kartu jie bus nukreipiami kurti programas, pritaikytas Lietuvai“, – aiškino jis.

A. Saudargo manymu, labai svarbu lituanizuoti įvairias kompiuterines programas, mobiliąsias programėles, apmokyti dirbtinį intelektą mąstyti lietuviškai ir pritaikyti jį vietos kultūrai. „Tai nėra etnocentrizmas. Tiesiog toks dirbtinis intelektas geriausiai veiks Lietuvoje, bus mums pritaikytas“, – tikino europarlamentaras.

Intelektinio fronto priešakyje

Dirbtinis intelektas glaudžiai susijęs su kibernetiniu saugumu. Pasak A. Saudargo, kibernetinis saugumas priklauso, o ateityje dar labiau priklausys nuo to, kas kontroliuos dirbtinio intelekto programas ir pačius naujausius laimėjimus. „Todėl net buvo pareikšta nuomonių, kad patys pažangiausi laimėjimai turėtų būti įslaptinti. Neatiduodami bet kam, kad neatitektų nusikaltėliams ar nusikalstamiems režimams, nes dirbtinis intelektas per internetą gali daryti poveikį energetiniams, informaciniams reikalams, ilgam paralyžiuoti žmonių gyvenimą“, – aiškino jis.

Tai, kad kibernetinio saugumo užtikrinimas šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis aktualesnis, rodo daugybė nusikaltimų elektroninėje erdvėje: nuo atakų prieš institucijas ar bendroves iki kišimosi į rinkimus. Norint apsisaugoti, A. Saudargo teigimu, pirmiausia reikalinga kasdienė profilaktika – parengta ir veikianti įstatymų bazė. Tačiau dar svarbesnės yra priemonės, skirtos apsiginti nuo itin galingo dirbtinio intelekto, galinčio užvaldyti kasdienį dirbtinį intelektą, įsilaužti į sistemą, atskleisti jo kodus ir šifrus. „Reikia žvelgti į priekį, kaip apsiginti nuo galingesnių ginklų, kurie galėtų įsiskverbti, užvaldyti. Todėl turime būti priešakinėse visų naujausių metodų fronto linijose. Netgi ekonomiškai mums tai yra prioritetas“, – tikino jis.

Kaip pasakojo A. Saudargas, šiemet Nyderlandų mokslininkai tyrė dirbtinio intelekto vietą savo šalies gynybos srityje. Tyrimais Olandija negali konkuruoti su šioje srityje pirmaujančiomis valstybėmis.

Tačiau šalies mokslininkai mato galimybių reikštis ne diegiant dirbtinį intelektą į ginklų valdymo technologijas, o pažangiausias programas pritaikant vadinamajai gynybos ekologijai arba pasirengimui gynybai, apimančiam institucijas, tiekimą, tinklus ir pan.

Būtent čia, EP nario manymu, mažesnių valstybių, tokių kaip Lietuva, indėlis gali būti labai didelis. Todėl kibernetinio saugumo srityje turime ruoštis dirbti intelektinio fronto priekyje.

Parengė Roberta Tracevičiūtė

Lzinios naujausias