Archeologei Rimutei Jablonskytei-Rimatienei – 100

Archeologei habil. dr. Rimutei Rimantienei sekmadienį, spalio 25 d., sueina 100 metų.
Nuoširdžiausiai sveikiname Lietuvos archeologų Motiną, kurios darbai įkvėpė mūsų prozininkus ir poetus gilintis į jos nešamą žinią apie pajūrio praeitį. Dėkojame už klasikos vertimus iš švedų ir norvegų kalbų (S. Lagerlöf „Sakmė apie Gestą Berlingą“ (1958), S. Undset „Kristina“ (1960), H. Ibseno „Laukinė antis“, „Šmėklos“ (1963)).

Lietuvos archeologų motina vadinama Rimutė Rimantienė spalio 25 d. švenčia 100-ąjį gimtadienį. Vilniuje gyvenanti archeologė šypsosi, nes visą gyvenimą lydėjusi svajonė „rasti dievą, laivą, briedį ir žmogų“ išsipildė. Archeologės jubiliejų minės ir Lietuvos nacionalinis muziejus, specialiai šia proga spalio 28 d. atidarysiantis akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“.

Daugelio dešimtmečių energingas darbas, itin kruopštūs tyrinėjimai, begalinis atsidavimas priešistorės pažinimui lėmė, kad Rimutė Rimantienė yra pirmoji ir daugiausia Lietuvos akmens amžiaus archeologijos mokslui nusipelniusi tyrėja. Jos atradimai, jos išnagrinėtas ir detaliai nupieštas akmens amžiaus vaizdas – tai ir yra Lietuvos akmens amžiaus archeologija.

Radiniai iš kelių dešimčių jos kasinėtų senovės gyvenviečių, ypač Šventosios ir Nidos, yra fundamentali medžiaga visos Šiaurės Europos pirminio apgyvendinimo tyrimuose. Rimutė Rimantienė yra pavyzdys ir siekiamybė, koks turėtų būti tikras praeities tyrėjas – gebantis ne tik domėtis pats, bet ir puoselėti kitų domėjimąsi paslaptinguoju akmens amžiumi.

Nė viena naujausia teorija neapsieina be habil. dr. Rimutės Rimantienės darbų analizės, jos teiginiai, išdėstyti keliolikoje monografijų ir šimtuose straipsnių, ir šiandien yra atspirties taškas akmens amžiaus tyrimams. Tyrėjai iš Lietuvos ir viso pasaulio atidžiai studijuoja jos radinių iliustracijas, gilinasi į jos akmens amžiaus aiškinimą sekdami kiekvieną paminėtą detalę. Daug kas buvo keliskart permąstyta, jungta ir lyginta su tyrimų medžiaga, rasta kitose Europos vietose.

Prancūzų, vokiečių, skandinavų ir kitų kalbų mokėjimas, aktyvi korespondencija su garsiausiais archeologais iš svetur ne tik praturtino pačios tyrėjos supratimą apie bendrą mūsų žemyno akmens amžiaus vaizdą, bet ir supažindino užsienio mokslininkus su Lietuvos priešistorės tyrimais, garsino mūsų šalies vardą.

Jos mokiniai ir savanoriai, kartu buvę perkasoje ir dalyvavę pačiose įdomiausiose ekspedicijose, vieningai sutaria – tai asmenybė, kuri savo pasakojimais ir priešistorės aiškinimu gebėjo prikaustyti kiekvieno dėmesį. Ko gero, būtent dėl to Rimutė Rimantienė gali džiaugtis net keturiomis akmens amžiaus specialistų kartomis, jos, kaip kelrodės, palydėtomis į akmens amžiaus archeologiją ir atradusiomis savą kelią. Jos raktas į profesionaliąją archeologiją visuomet buvo kruopštus sistemingas darbas ir suburta stipri, patikima, ištikima komanda. Tik taip buvo galima nuveikti didelių prasmingų darbų, o kartu ir paruošti puikių specialistų Lietuvos archeologijos ateičiai.

Rimutės Rimantienės 100-ojo gimtadienio proga spalio 28 d. Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams atvers akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“, įprasminančią archeologės viso gyvenimo darbą, nes jos rasti radiniai yra jungtis tarp šių laikų ir pirmykščio žmogaus, per kurią priešistorė tampa pažini.

lnm_logo-150x160

Gintarė Kairytė. Žinomiausius akmens amžiaus radinius atkasusi archeologė sulaukė 100 metų: visos svajonės išsipildė

Parodos „Ar galima šnekėtis man su jais?“ | Rimutei Rimantienei 100 atidarymas