Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis. Ar sinonimiški pasakymai „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“?

Remdamiesi svarbiausiais lietuvių kalbos žodynais ir keletu dvikalbių žodynų, taip pat Jono Paulausko studija „Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje“ (1958), autoriai teigia, kad bendrinėje kalboje veiksmažodžiai su priešdėliais „pa-“ ir „iš-“, nors kartais būna gana artimos reikšmės, nėra sinonimiški. Veiksmažodžiais su priešdėliu „pa-“ linkstama žymėti silpną veiksmo intensyvumą, dalinę veiksmo trukmę. O veiksmažodžiai su priešdėliu „iš-“ rodo veiksmą, kuris jau negali būti tęsiamas, nes yra pasiekęs aukščiausią lygį. Palyginkime: „pabūti – išbūti“, „parausti [žemę] – išrausti“, „palaikyti – išlaikyti“, „pamokyti – išmokyti“, „paplėsti – išplėsti“. Prie šios grupės pritampa taip pat veiksmažodžiai „iškelti“ ir „pakelti“ su papildiniu „vėliavą“. Pirmasis junginys čia įgauna ne tik vietos reikšmę, bet ir atspindi aukščiausią moralinį objekto, t. y. vėliavos, įvertinimą. Ji gali būti iškeliama aukščiau ar žemiau, iškišama pro langą, nuleidžiama nuo balkono ar su kotu pritvirtinama prie vartų – vis tiek ji bus iškelta. Tos reikšmės, suvokiant lietuvių kalbai būdingą reikšmių sistemą, neįgauna junginys „pakelti vėliavą“.

Autorių pastabas dėl junginių „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“ reikšmės skirtumų remia administracinė ir specialioji vartosena.
Galimybę skaityti įdomų ir reikalingą straipsnį dovanojo „Gimtosios kalbos“ redakcija.
GK_2019-08_Pirockinas
GK-2019-08-virs-intern

 

Maloniai primename, kad žurnalą „Gimtoji kalba“ jau galima užsiprenumeruoti (https://www.melc.lt/gimtoji-kalba/prenumerata).
Arba (https://www.prenumeruok.lt/NewSubscription.aspx)
Aktyvavus nuorodą, tereikia į leidinių paieškos langelį įrašyti „Gimtoji kalba“