Asta Mažutytė. Atgaivinta tradicija: renkamas Metų žodis

Po chaotiškų bandymų rinkti metų žodžius, Lietuvių kalbos draugija iniciatyvą suėmė į savo rankas – lietuvių kalbos vartotojai kviečiami rinkti Metų žodį.

Idėja rinkti Metų žodį kilo vokiečiams 1971-aisiais, o nuo 1977 m. Vokiečių kalbos draugijos iniciatyva metų žodis skelbiamas kartu su prabėgusių metų kalbos situacijos apžvalga. Nuo 1991-ųjų kasmet išrenkamas ir leksikos prasme neigiamą atspalvį turintis „nežodis“, priešokiais paskelbiamas ir metų sakinys, o pastarąjį dešimtmetį – ir jaunimo žodis.

Skirtingai, nei klaidingai manoma, pagal pirminę idėją Metų žodžiu turėjo būti renkamas žodis ar išsireiškimai, ne dažniausiai skambėję viešosiose diskusijose, bet atspindintys svarbiausias metų temas. Be to, jis neprivalo būti taisyklingas, juolab – Metų žodžio statusas nereabilituoja jo, jei jis sukurtas pažeidžiant kalbos darybos ar gramatikos taisykles.

Logiška, kad po dviejų dešimtmečių, kai vieną metų žodį rinko visos vokiškai kalbančios šalys, kilo poreikis atskirti Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Lichtenšteino rinkimus – nuo 1999-ųjų savąjį Metų žodį renka Austrija, vėliau rinkti pradėjo Lichtenšteinas ir Šveicarija.

Nuo 1990-ųjų Metų žodį renka ir Šiaurės Amerikos kalbininkai, garsiausios žodynų leidyklos: Amerikos dialektų draugija, „Oxford English Dictionary“, Dictionary.com, „Oxford University Press“ ir kt. Jų kriterijai ir pati rinkimų tvarka skiriasi – vienos organizacijos seka visus viešumoje vartojamus žodžius ir paskelbia tuos, kurių vartojimas išaugo labiausiai, kiti akcentuoja tuos leksikos vienetus, kurie atspindi konkrečių metų aktualijas ar žodį, kuris virtualios paieškos langelyje rašytas dažniausiai.

Įdomu tai, kad tyrimo objektu pasirenkama ne tik žiniasklaidos ar visuomenės veikėjų leksika, bet ir atskirų amžiaus grupių vaikų žodynas. Oksfordo žodyno sudarytojai nuėjo dar toliau: 2015-aisiais pirmą kartą išrinko ir elektroninėje komunikacijoje vartojamą paveikslėlį – veiduką su džiaugsmo ašaromis.

Daugiau kaip dešimtmetį Metų žodis renkamas ir Latvijoje, o Lietuvoje nebūta nuoseklios tradicijos – tik vis atsirandančios atskirų asmenų ar organizacijų iniciatyvos. Štai Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2008-aisiais yra rinkusi gražiausią lietuvišką žodį ir piktžodį: nugalėjo „ačiū“ ir „ta prasme“. Po metų VLKK kvietė balsuoti už gražiausią ištiktuką – nugalėjo dviprasmiškasis „pyst“. 2010-aisiais VLKK pasiūlė rinkti tautinį 20-mečio veiksmažodį – laimėjo „emigruoti“.

Kas laimės šįmet ir ar ši tradicija nenutrūks, be kita ko, priklauso nuo visuomenės. Organizatoriai kviečia rinkti Metų žodį ir Metų posakį – pasiūlymai laukiami e.paštu metuzodis@gmail.com arba galima rašyti „Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcijai (Mokslo enciklopedijų leidybos centras, L.Asanavičiūtės g. 23, LT-04315 Vilnius). Organizatoriai kviečia pakomentuoti savo pasirinkimą.

Renkamas žodis ir posakis turėtų atspindėti šių metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardyti naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius.

Iš dažniausiai siūlytų leksikos vienetų bus sudaryti finalininkų sąrašai, už kuriuos balsuoti galės ir visuomenė, ir specialistų komisija. Nugalėtojai – visuomenės išrinkti Metų žodis ir posakis ir komisijos išrinkti Metų žodis ir posakis – bus paskelbti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, 2018 m. vasario 21-ąją.

Kauno diena