Aušrinė Rinkevičienė. Šiauliečiai apie kalbos reikalus

Šį rudenį, rengdamasi valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui, Šiaulių miesto savivaldybė kartu su Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriumi surengė internetinę apklausą kalbos klausimais. Internautams pateikti keturi klausimai: 1) ar (ne)pritariate nuomonei, kad lietuviškas įmonės pavadinimas trukdo verslui; 2) ar reikia lietuvinti kompiuterių programas, ar lietuvių kalbos plėtra informacinėse technologijose užtikrins lietuvių kalbos išlikimą; 3) ar rašant SMS žinutes, komentarus interneto forumuose, portaluose, pokalbių svetainėse ir pan. galima nevartoti lietuviškų raidžių; 4) kokią įtaką lietuvių kalbos vartojimui ir raidai turėjo 1988 m. grąžintas valstybinės kalbos statusas?

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, kad lietuviškas įmonės pavadinimas verslo sėkmei netrukdo. Beveik pusė atsakiusiųjų į antrą klausimą manė, kad valstybė turėtų daugiau investuoti į lietuvių kalbą, skatinti interneto portalų lietuvių kalba kūrimą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių pritarė nuomonei, kad lietuviškų rašmenų nevartojimas internete ir SMS žinutėse skurdina kalbą ir ugdo įprotį nevartoti lietuviškų raidžių.  Mažiausiai atsakymų gauta į ketvirtą klausimą. Straipsnio autorė svarsto, kad, „matyt, dirbant svarbius, reikšmingus, valstybinės kalbos statusą įteisinančius darbus, buvo skirta per mažai dėmesio jiems viešinti, nepakankamai kalbėta apie tai, kas sukurta.“

Rinkevičienė_šiauliečiai

Straipsnis skelbtas žurnalo „Gimtoji kalba“ 2018 metų 12 numeryje.
Maloniai primename, kad žurnalą iki sausio 20 dienos dar galima užsiprenumeruoti (https://www.melc.lt/gimtoji-kalba/prenumerata)