Vilnius – nepaprastai įdomaus ir dramatiško likimo miestas; tai ypač pasakytina apie jo istoriją XX amžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu miesto gyventojų sudėtis pakito itin radikaliai (tiek pokyčių per palyginti trumpą laikotarpį nedaug miestų yra patyrę). Todėl absoliuti dauguma dabartinių vyresnio amžiaus miestiečių yra pirmosios kartos atvykėliai, atsikraustę į Vilnių pirmaisiais metais po karo arba 6–7 dešimtmetyje – jų tėvai ir seneliai čia negyveno.
Skaityti toliau: Lina Būgienė. Pokario Vilnius jo gyventojų akimis (I)
Autorius: Lituanistai
Rita Miliūnaitė. Mintys po diskusijos seminaro „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“
Diskusijų seminaras „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“ subūrė mokytojus praktikus, kalbos mokymo metodikos, tarties ir kirčiavimo specialistus, bendrinės kalbos normintojus, ŠMSM, Švietimo agentūros atstovus ir šiaip tuos, kuriems rūpi, kad viešumoje girdėtume gražią, skambią lietuvių kalbą. Pabrėžta, kad nuo to, kiek išugdyta mokinių kalbinė klausa, daug priklauso ir jų rašybos įgūdžiai.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Mintys po diskusijos seminaro „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“
Išrinktas naujas Vilniaus universiteto rektorius – juo tapo istorikas Rimvydas Petrauskas
Baigėsi Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus rinkimai. VU Taryba nauju universiteto vadovu penkerių metų kadencijai išrinko Rimvydą Petrauską. Šiuo metu jis yra VU Istorijos fakulteto dekanas. Išrinktasis rektorius pareigas pradės eiti 2020 m. balandžio 1 d.
Nuoširdžiausiai sveikindami, linkime prasmingų darbų!
Skaityti toliau: Išrinktas naujas Vilniaus universiteto rektorius – juo tapo istorikas Rimvydas Petrauskas
Vilniaus gimtadienio išvakarėse atidaromoje parodoje – pirmąkart lietuviškai užrašytas Vilnius
Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaromą parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“. Tai trečioji paroda iš 2018–2022 m. tarptautinių parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto Vilniaus 700 metų jubiliejui pasirengti. Parodą atidarys kultūrologų pokalbis, kuriame dalyvaus prof. Viktorija Daujotytė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Eugenija Ulčinaitė, dr. Darius Kuolys. Pokalbį moderuos dr. Aurimas Švedas. Renginyje dalyvaus ir pianistė Aleksandra Žvirblytė, aktorė Jūratė Vilūnaitė.
Skaityti toliau: Vilniaus gimtadienio išvakarėse atidaromoje parodoje – pirmąkart lietuviškai užrašytas Vilnius
Kviečiame dalyvauti pokalbyje „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“
Kai mąstome apie kalbą, susikuriame labai daug stereotipų. Juos sugriauti bandysime Nacionalinėje bibliotekoje naujame pokalbių cikle „Kalbos klubas“. Kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį kalbėsime apie tai, kas yra kalba ir kaip jos dėka kuriama gerovė. Galėtume dar efektyviau siekti tikslų, jei suprastume, kad kalbos išmanymas kiekvienam mūsų duotas iš prigimties, o kalba galime naudotis ne tik komunikuodami.
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti pokalbyje „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“
Parodoje galima pamatyti Antano Miškinio „Psalmių“ originalus
„Negaliu atsistebėti, kad iš Sibiro lagerių ir tremties parsivežta tiek daug lietuviškų eilėraščių, sukurtų „glėby nakties“, anot vieno poeto. Turime, ko gera, pačią turtingiausią kalinių ir tremtinių poeziją Europoje. Tai skaudus pasididžiavimas. Masinės žudynės, baisūs tardymai, dundantys į nežinią ešelonai išbudino – gal jau paskutinį kartą – kolektyvinį tautos kūrybos instinktą kaip atsvarą stalinizmo baisybėms. < … > Tūkstančiams ištremtųjų ar nuteistųjų Lietuvos ūkininkų, mokytojų, kunigų, studentų žodis liko vieninteliu turtu, kurio nepajėgė išplėšti čekistų teroras, badas, ledinė Arktikos naktis. Kai jau atimta viskas – namai, šeima, tėvynė, – gimtasis žodis tapo paskutiniąja užuobėga, kur dar galima kažkam pasiskųsti, apsiverkti ir pagrasinti savo budeliams.“ (Vytautas Kubilius. Iš įžanginio straipsnio eilėraščių rinkiniui „Tremtinio Lietuva“. Vilnius, 1990 m.).
Skaityti toliau: Parodoje galima pamatyti Antano Miškinio „Psalmių“ originalus
Mindaugas Nastaravičius. +
Sausio 6 d. Mindaugui Nastaravičiui už knygą „Bendratis“ buvo įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos premija. Sausio „Metuose“ publikuojame šia proga poeto pasakytą kalbą.
Maloniai primename, kad dar galite užsisakyti „Metus“ (prenumeruok.lt)
Skaityti toliau: Mindaugas Nastaravičius. +
Išrinkime 2019-ųjų Metų žodį ir Metų posakį!
Trečią kartą Lietuvoje renkamas Metų žodis ir Metų posakis. 2019-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus organizuoja Lietuvių kalbos draugija (LKD), Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir portalas Alfa.lt.
Kandidatai dalyvauti šiuose rinkimuose buvo siūlomi iki 2020 m. sausio 1 d. Iš viso e. paštu ir socialiniame tinkle „Facebook“ pasiūlyti 44 žodžiai ir 20 posakių. Iš jų komisija sudarė žodžių ir posakių dešimtukus balsavimui portale Alfa.lt. Į dešimtukus pakliuvo žodžiai ir posakiai, gavę po 3 ir daugiau komisijos narių balsų.
Skaityti toliau: Išrinkime 2019-ųjų Metų žodį ir Metų posakį!
Kviečiame dalyvauti Mamerto Indriliūno 100-ųjų gimimo metinių renginyje
Šių metų sausio 28 d. (antradienį) 14 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks renginys „Pirmosios Respublikos išugdyta karta: Mamertui Indriliūnui 100-tas“. Renginyje bus keliami klausimai apie žemininkų kartą, ieškoma atsakymų drauge: kas lėmė, kad atsirado tokių stiprių, talentingų asmenybių, kas jas ugdė, telkė, kokie vaizdiniai sieja šios kartos menininkų kūrybą, ką vadiname žemininkų karta…
Diskusijoje dalyvaus Virginijus Gasiliūnas, Viktorija Daujotytė, Darius Kuolys, Dalia Jakaitė, Gediminas Mikelaitis, Liuda Prunskienė, Rita Venskūnienė – M. Indriliūno dukterėčia ir kt. Renginio metu bus pristatomi Mamerto Indriliūno „Raštai“.
Maloniai kviečiame gausiai dalyvauti!
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti Mamerto Indriliūno 100-ųjų gimimo metinių renginyje
Tiesa visada karti: „Jaunimo gretų“ atsakymai pradedantiesiems literatams
Sovietmečiu leistas ir tik nepriklausomoje Lietuvoje – 1995-aisiais – nustojęs eiti populiarus žurnalas „Jaunimo gretos“, be kitų dalykų, buvo ir viena iš pradedančiųjų rašytojų tekstų publikavimo erdvių. Sulaukdama gausaus pluošto rankraščių, leidinio redakcija turėjo vargti ir atrinkdama, ką publikuoti, ir rašydama atsakymus silpnesnių (estetiškai ir, ypač ankstyvuoju sovietmečiu, „politiškai-idėjiškai“) tekstų autoriams.
Skaityti toliau: Tiesa visada karti: „Jaunimo gretų“ atsakymai pradedantiesiems literatams