Tomas Venclova: „Lietuvos žydai yra tokie pat Lietuvos piliečiai kaip ir mes“

Vilniaus žydų viešoji biblioteka parengė pokalbį su poetu, eseistu, visuomenės veikėju Tomu Venclova apie Holokausto aukų minėjimo dieną. Poetą kalbino Žilvinas Beliauskas.
Pokalbyje T. Venclovos klausiama apie tai, ar reikėtų kokio nors ypatingo, atskiro, tik Holokaustui skirto kurso Lietuvos mokyklose, taip pat teiraujamasi, kaip per pastaruosius dešimt metų pasikeitė žydiškosios Lietuvos istorijos padėtis šalyje, kokių poslinkių būta, kokių dar norėtųsi. Šis pokalbis tęsia 2009 m. įvykusį Žilvino Beliausko pašnekesį su iškiliu Lietuvos poetu.

„Holokausto situacija Lietuvoje yra Lietuvos istorijos dalis. Matyt, nereikėtų dviejų atskirų kursų, nes tai didina atskirtį. Lietuvos žydai yra tokie pat Lietuvos piliečiai kaip ir mes. Tokie pat lietuviai kaip ir mes. Netgi R. Vanagaitės knygos pavadinimas „Mūsiškiai“ yra protingas, nes mūsiškiai buvo ir tie, kurie šaudė, ir tie, kurie gelbėjo, ir tie, kuriuos šaudė, ir tie, kurie gelbėjosi. Visi buvo lietuviai pilietine prasme. Mano manymu, siauras etninis skirstymo principas yra klaidingas“, – pokalbyje teigia T. Venclova.

Visą pokalbį galite žiūrėti čia

Bernardinai-2020

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

#MesPrisimename #‎WeRemember

Sausio 27-oji JTO Generalinės Asamblėjos sprendimu paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Ja siekiama pagerbti visas nacių aukas. Būtent šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinta didžiausia nacistinės Vokietijos įkurta Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje. Taigi minėjimas išreiškia ne tik pagarbą žiauriai nacių režimo pražudytiems žmonėms, bet ir palaikymą jų artimiesiems bei išgyvenusiems Holokaustą. To, kas įvyko, neturime teisės pamiršti.
Skaityti toliau: Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: kovidas

2020 m. plačiai ėmęs plisti koronavirusas pasaulį pakeitė neatpažįstamai. Savaime suprantama, kad šie gyvenimo pokyčiai atsispindėjo ir daugelyje pasaulio kalbų, pavyzdžiui, žodynai „Merriam-Webster“ ir „The Dictionary.com“ 2020-ųjų Metų žodžiu paskelbė šiais metais itin suaktualėjusį žodį PANDEMIC (liet. PANDEMIJA). Amerikos dialektų draugija (angl. „American Dialect Society“) 2020-ųjų Metų žodžiu išrinko naujažodį COVID (liet. KOVIDAS).
Skaityti toliau: Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: kovidas

Rita Urnėžiūtė. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: kaukė

Ar daug kalbėjome apie KAUKES iki 2020-ųjų pradžios?
Žinojome, kad kaukių yra visokių. Supratome, kad tam tikrų profesijų atstovams – dažytojams, suvirintojams – kaukės yra privaloma darbo aprangos dalis, kad darbas be kaukių neįsivaizduojamas, pavyzdžiui, operacinėje.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: kaukė

Saulius Žukas: „Jauno žmogaus kankinimas neįdomiu skaitymu yra liūdnas reikalas. Bet didysis klausimas – kas yra įdomumas“

Šiuo metu yra atnaujinamos visų dalykų mokymo mokykloje programos. Bene daugiausia diskusijų kyla kalbant apie tai, kokia turi būti lietuvių kalbos ir literatūros programa.
Skaityti toliau: Saulius Žukas: „Jauno žmogaus kankinimas neįdomiu skaitymu yra liūdnas reikalas. Bet didysis klausimas – kas yra įdomumas“

Agnė Aleksaitė. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: iškištanosis

2020 m. lietuvių kalbos naujosios leksikos sluoksnį papildė naujadaras IŠKIŠTANOSIS „kas per pandemiją nešioja kaukę, nepridengdamas ja nosies“ (plačiau žr. Lietuvių kalbos instituto Naujažodžių duomenyne). Darybos požiūriu IŠKIŠTANOSIUI artimiausi seniai į didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“ įtraukti IŠKIŠTADANTIS ir IŠKIŠTAPILVIS.
Skaityti toliau: Agnė Aleksaitė. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: iškištanosis

Marija Gimbutienė: nesutinku, kad civilizacija prasideda, kai atsiranda ginklai. Man civilizacija – harmoningai gyvenantys žmonės

Sausio 23-ią dieną, minėjome archeologės, antropologės, vienos garsiausių senųjų Europos kultūrų tyrinėtojos Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, apdovanotos Enisfildo – Vulfo premija už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus, 100-metį. Garsiąją mokslininkę prisimins jos draugė, bendramokslė, taip pat spalį šventusi savo šimtmetį, Lietuvos archeologijos motina vadinama Rimutė Rimantienė, kalbės Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, prof. Albinas Kuncevičius, skambės archyviniai Marijos Gimbutienės balso įrašai.
Skaityti toliau: Marija Gimbutienė: nesutinku, kad civilizacija prasideda, kai atsiranda ginklai. Man civilizacija – harmoningai gyvenantys žmonės

Lietuvių kalbos instituto naujas elektroninis leidinys

Tarptautinę edukacijos dieną LKI visiems besidomintiems pristatė mokslininkių dr. Aurelijos Tamulionienės ir Nidos Poderienės parengtą mokslo studiją „Įveikti atskirtį: grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija“, kurioje nagrinėjama grįžusių mokinių sociokultūrinė aplinka, išskiriant pagrindinius veiksnius, lemiančius kalbines grįžusių iš užsienio mokinių integracijos aplinkybes, aptariamos priežastys, lemiančios vienos kalbos pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos instituto naujas elektroninis leidinys

Marijos Gimbutienės metai | Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė (1921 01 23–1994 02 02)

Marija Gimbutienė (1921–1994) – iškiliausia, pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė – sukūrė savitą mokslo sritį ir atrado bei aprašė iki tol neištirtą Senosios Europos civilizaciją. Jos mokslinės idėjos, pasak Sigito Gedos, stipriai veikė XX a. antrosios pusės Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir lietuvių poeziją. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose pasaulio šalyse Gimbutienės darbais rėmėsi visuomeniniai ir politiniai judėjimai. Kalifornijos universitete (Los Andžele) mokslininkės skaitytas paskaitas lankė garsūs Holivudo aktoriai, amerikiečių žurnalistai, politikai.
Skaityti toliau: Marijos Gimbutienės metai | Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė (1921 01 23–1994 02 02)