Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.
Skaityti toliau: Daiva Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio
Autorius: Lituanistai
Netektis. Vytautas Girdzijauskas (1930 04 19–2019 10 18)
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 18 dieną po sunkios ligos mirė rašytojas Vytautas Girdzijauskas.
Skaityti toliau: Netektis. Vytautas Girdzijauskas (1930 04 19–2019 10 18)
Kęstutis Urba: jei perskaitęs knygą vaikas ima verkti – džiaukitės
Literatūrologas Kęstutis Urba: „Vaikams ir paaugliams skirta literatūra yra didelis menas, tai jaučia ir suaugęs skaitytojas. (…) Tikra literatūra, nesvarbu, ji skirta vaikams ar ne vaikams, neveda į neviltį ir turbūt todėl mes kabinamės į ją.“
Skaityti toliau: Kęstutis Urba: jei perskaitęs knygą vaikas ima verkti – džiaukitės
Irenos Smetonienės knyga „Kalbos normos praktika“ elektroniniu pdf formatu.
Vilniaus universiteto leidykla kviečia susipažinti su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorės dr. Irenos Smetonienės knyga „Kalbos normos praktika“.
Skaityti toliau: Irenos Smetonienės knyga „Kalbos normos praktika“ elektroniniu pdf formatu.
Kviečiame į diskusiją „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į diskusiją
„Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“
Diskusija vyks šį penktadienį, spalio 18 d., 13 val. Lietuvių literatūros ir tautosakso institute (Antakalnio g. 6), Centrinių rūmų II aukšto salėje.
Skaityti toliau: Kviečiame į diskusiją „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“
Mitai apie švietimą: kam įsiminti, jei visuomet gali „pasigūglinti“?
Mokėti „gūglinti“, žinoma, yra svarbus gebėjimas, bet tik tada, kai vaikas jau žino nemažai informacijos, galima pasikliauti savarankiška paieška internete. Šis gebėjimas priklauso nuo informacijos, kurią žmogus jau žino. Jeigu norime, kad vaikai gebėtų sklandžiai ir efektyviai ieškoti informacijos internete, turime užtikrinti, kad jie gautų kuo daugiau žinių prieš atlikdami šį veiksmą. Visiškai toks pats mechanizmas galioja ir kitiems itin svarbiems gebėjimams: kūrybiškumui, analizei, problemų sprendimui, netgi raštingumui.
Skaityti toliau: Mitai apie švietimą: kam įsiminti, jei visuomet gali „pasigūglinti“?
Daug žmonių rašydami šiuos 10 lietuviškų žodžių suklysta. Ar nesuklysite jūs?
Ar gerai išmanote lietuvių kalbos rašybos taisykles? Portalas 15min sukūrė testą, kuris leis pasitikrinti šios srities žinias.
Testą sudaro 10 klausimų. Visuose turėsite pasirinkti, kuri tam tikro žodžio rašyba yra taisyklinga. Ar pavyks išvengti klaidų? Tai sužinosite atsakę į visus 10 klausimų. Testą rasite žemiau. Norėdami pradėti spręsti testą, spauskite „Pradėti“. Sėkmės!
Skaityti toliau: Daug žmonių rašydami šiuos 10 lietuviškų žodžių suklysta. Ar nesuklysite jūs?
Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams
2019-ieji yra ir Vietovardžių metai. Verta pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai Daiva Červokienė kalbasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliūte, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.
Skaityti toliau: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams
Asta Skujytė-Razmienė. Juozas Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros „spiritus movens“
Spalio 10–11 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksta mokslinė konferencija „Juozas Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros spiritus movens“, organizuojama Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Pokalbis apie J. Tumo-Vaižganto kūrybą ir asmenį su literatūrologėmis AISTE KUČINSKIENE ir JURGITA ŽANA RAŠKEVIČIŪTE, tiriančiomis jo laiškus.
Skaityti toliau: Asta Skujytė-Razmienė. Juozas Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros „spiritus movens“
Nacionaliniai lietuvių bruožai pagal Gintarą Beresnevičių
„Tai žmonės, mylintys, neapkenčiantys, klastaujantys ir gudraujantys, žmonės, patiriantys tas pačias aistras, rodantys tas pačias dorybes ir aistras kaip ir mes. Tik viskas – nepalyginti intensyviau“, – knygoje „Lietuvių religija ir mitologija“ teigia religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius aprašydamas ir rekonstruodamas viduramžių lietuvių mentalitetą, kurio pėdsakai gyvi ir šiandien.
Skaityti toliau: Nacionaliniai lietuvių bruožai pagal Gintarą Beresnevičių