Autorius: Lituanistai

Donaldas Kajokas: „Sulaukus tam tikro amžiaus poezija tau atsuka nugarą“

„Graudu, kai iškilių poetų kūryba prastėja, bet knygas jie ir toliau leidžia. Aš taip daryti nenorėčiau“, – sako Nacionalinės premijos laureatas, poetas, eseistas, prozininkas Donaldas Kajokas, kurio 2017 m. išleista rinktinė „Poezija, o gal ne ji“, pasak paties autoriaus, žymi jo atsisveikinimą su poezija. Nuo šiol – metas prozai ir jos žaidimams.
Skaityti toliau: Donaldas Kajokas: „Sulaukus tam tikro amžiaus poezija tau atsuka nugarą“

IX tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas

Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos (SIDG, http://www.geo-linguistics.org) inicijuota Dialektologijos ir geolingvistikos kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Budapešte (Vengrija) buvo surengtas pirmasis kongresas. Iki šiol kas treji metai kongresai organizuojami skirtingose SIDG šalyse narėse (1997 m. jis vyko Amsterdame (Nyderlandai), 2000 m. – Liubline (Lenkija), 2003 m. – Rygoje (Latvija), 2006 m. – Bragoje (Portugalija), 2009 m. – Maribore (Slovėnija), 2012 m. Vienoje (Austrija), o 2015 m. – Famagustoje (Šiaurės Kipro Turkų Respublika)). Šių kongresų tikslas yra skatinti tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos institucijų ir tyrėjų bendradarbiavimą, suteikiant galimybę skirtingų pasaulio šalių mokslininkams pasidalyti turima patirtimi, pristatyti tradiciniais ir naujais metodais paremtus dialektologijos ir geolingvistikos tyrimus, diskutuoti aktualiomis dialektologijos ir geolingvistikos temomis.
 Skaityti toliau: IX tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas

Milda Kunskaitė. Keistas Franco Kafkos gyvenimas

Prieš 135 metus, 1883 m. liepos 3-iąją Prahoje gimė vienas savičiausių XX a. rašytojų Francas Kafka (Franz Kafka). Jo kūriniuose vaizduojamas keistas, grėsmės ir baimės kupinas pasaulis, kuriame tikrovė pinasi su fantastika, tragizmas su grotesku, kasdienybė – su vizijomis. Savo kūryboje rašytojas akcentavo susvetimėjimą, neviltį, žmogaus vienišumą ir būties paradoksalumą, ją persmelkia absurdiškumas ir pasaulio baimė. Keistų kūrinių autoriaus gyvenimas taip pat buvo keistas. Ir trumpas. Bet pasigilinus į F.Kafkos biografiją galima suprasti, kaip jo galvoje gimė visi tie neįtikėtini, bauginantys vaizdiniai.
Skaityti toliau: Milda Kunskaitė. Keistas Franco Kafkos gyvenimas

Viktorija Daujotytė: pirmiausia Salomėja Nėris išdavė pati save ir tai padarė labai skausmingai

Dar kartą apie „prakeiktąją poetę“…
Jonas Aistis yra rašęs: „Nėris yra didžiausia lietuvių poetė. <…> bet josios bendradarbiavimą su okupantu negaliu vadinti kitaip, kaip tiktai tėvynės išdavimu.“
Profesorė Viktorija Daujotytė, kalbėdama apie ne tik poetei, bet ir visai tautai kilusius iššūkius, siekia ne atsakyti, o klausti ir ieškoti. Paskutinį poetės Salomėjos Nėries sąsiuvinį rasti irgi yra svarbu.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: pirmiausia Salomėja Nėris išdavė pati save ir tai padarė labai skausmingai

Vaiva Rutkauskaitė. Iš kur gimsta vaikų literatūros klasika?

Ne paslaptis, kad renkantis knygą norima išsirinkti kuo geresnę. Siekiama, kad ir vaikai pajustų geros literatūros magiją. Tik kaip išsirinkti tą knygą iš tūkstančių leidžiamų?
„Geriausios visų laikų knygos“, „Visų laikų populiariausios knygos“, „Skaitomiausios knygos“ – į pagalbą ateina populiariojoje žiniasklaidoje sudaromi knygų sąrašai, kuriuose pateikiamos literatūros kritikų, įžymių visuomenės veikėjų ar interneto vartotojų išrinktos knygos. Šie sąrašai turėtų ir padėti atrasti vertas perskaityti knygas, ir parodyti, kiek daug knygų dar nėra perskaityta.
Skaityti toliau: Vaiva Rutkauskaitė. Iš kur gimsta vaikų literatūros klasika?

Kultūros pasas – kelias edukacijai per kultūrą ir meną

Šiandien Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė  įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją. Liepos mėnesį jau bus skelbiami kvietimai kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei edukatoriams teikti pasiūlymus, ką įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį.
Skaityti toliau: Kultūros pasas – kelias edukacijai per kultūrą ir meną

Giedrius Subačius. Pamatuoti kalbos pokyčius

Jei neištiks kokia nenumatyta katastrofa, nėra reikalo manyti, kad anglų ar lietuvių kalba po 100 metų išnyks. Kalba kiek pasikeis ir bus kitokia, žmonės, skaitysiantys dabartinius tekstus 2116 metais, šypsosis iš mūsų žodžių ir pasakymų, kai kuriuos laikys keistais, juokingais ar griozdiškais, bet vis tiek būtinai juos vadins angliškais ar lietuviškais. Tačiau jokios prognozės nėra paruoštos 2516 metams, rašo profesorius, Čikagos Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros vedėjas Giedrius Subačius.
Skaityti toliau: Giedrius Subačius. Pamatuoti kalbos pokyčius