Vilnius Gegužės 3-iosios konstitucijos epochoje tapo vienu svarbiausių Abiejų Tautų Respublikos politinių centrų. Vilnius tapo miestu, kuriame buvo sprendžiamas egzistencinis istorinis klausimas: ar Lietuva išlieka laisva su Lenkija, ar tampa Rusijos imperijos provincija? Pirmą kartą nuo XVII a. vilniečiai gynė savo miestą kaip savo pačių gyvybingumo ir prasmingo buvimo garantą. 1791–1794 metų atkarpa Vilniaus gyvenime buvo jo šlovės epocha.
Skaityti toliau: Eligijaus Railos paskaita „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“
Autorius: Lituanistai
Rūta Kazlauskaitė: lietuvių kalbos stiprybė priklauso tik nuo žmonių sąmoningumo
Dr. Rūta Kazlauskaitė 1989–1994 m. Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1998–2002 m. buvo Vilniaus universiteto kalbotyros krypties doktorantė. 2002 m. apgynė daktaro disertaciją „Pašušvio šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija“. Už ją 2003 m. suteiktas Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų darbų laureato diplomas.
1994–1997 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, 1997– 2020 m. – Šiaulių universitete, nuo 2021 m. dirba Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. 2010 m. suteiktas pedagoginis docento vardas. Nuo 2016 m. dirba ir Šiaulių „Santarvės“ gimnazijos mokytoja.
Skaityti toliau: Rūta Kazlauskaitė: lietuvių kalbos stiprybė priklauso tik nuo žmonių sąmoningumo
Laimantas Jonušys: „Vertėją galima palyginti su muzikos atlikėju“
Manto Baltruškevičiaus kalbinamas vertėjas Laimantas Jonušys sako:
„Kalbą norminti reikia ne dėl to, kad jai kyla pavojus. Vertėjai puikiai supranta, kad grožinėje literatūroje esama skirtingų kalbos sluoksnių – vienaip kalba išsilavinęs personažas, kitaip prasčiokas. Netaisyklingi, nenorminiai žodžiai ar frazės kūrinyje gali tapti specifiniu žymekliu. O jeigu nebūtų normos, tai nebūtų ir nukrypimo nuo normos; jeigu nepripažįstame, kad egzistuoja taisyklinga, prestižinė kalba, tai kas tada yra laisvesnė šnekamoji kalba arba žargonas?“
Skaityti toliau: Laimantas Jonušys: „Vertėją galima palyginti su muzikos atlikėju“
Balandžio 15–17 dienomis vyks Lietuvių kalbos dienų viktorina
Valstybinė lietuvių kalbos komisija kviečia paminėti Pasaulinę kultūros dieną ir aktyviai dalyvauti viktorinoje apie lietuvių kalbą, Lietuvos kultūrą ir istoriją!
Skaityti toliau: Balandžio 15–17 dienomis vyks Lietuvių kalbos dienų viktorina
Antanas Balašaitis – žmogus, kuriam rūpi gimtosios kalbos praeitis, dabartis bei ateitis
Jurbarkiškiai žino, kad jų žemietis dr. Antanas Balašaitis – žmogus, kuriam rūpi gimtosios kalbos praeitis, dabartis bei ateitis.
Prieš 90 metų, 1931 m. balandžio 15 d., Balniuose gimė Antanas Balašaitis, ir šiandien puikiai mums visiems parodantis, koks turi būti nesenkančios mokslinės ir dvasinės energijos, visuomeninio aktyvumo ir nuoširdaus bendruomeniškumo žmogus.
Lituanistų sambūris nuoširdžiausiai prisideda prie kraštiečių sveikinimo ir visus kviečia į balandžio 15 d. 15 val. vyksiantį nuotolinį renginį „Žodynininkui dr. Antanui Balašaičiui – 90“
Lituanistų sambūris nuoširdžiausiai prisideda prie kraštiečių sveikinimo ir visus kviečia į balandžio 15 d. 15 val. vyksiantį nuotolinį renginį „Žodynininkui dr. Antanui Balašaičiui – 90“
Baltistikos pradininkui Adalbertui Becenbergeriui – 170
Šiemet Lietuvos mokslo pasaulis turėtų gausiomis konferencijomis ir kitais renginiais minėti garsaus ir Lietuvai ypač nusipelniusio vokiečių mokslininko Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) 170 metų jubiliejų. Susirinktų gausus baltų filologijos ir archeologijos tyrėjų būrys, jų studentai ir daugybė kitų šviesuolių, įskaitant ir Klaipėdos krašto istorijos, kultūros žinovus ir mylėtojus bei Karaliaučiaus universiteto istorijos tyrėjus. Nors jo vardas minimas daugybėje mokslo publikacijų, tačiau, net praėjus daugiau kaip trims posovietinio ignoravimo dešimtmečiams, dar neatidavėme garbės skolos šiam didžiam vyrui.
Skaityti toliau: Baltistikos pradininkui Adalbertui Becenbergeriui – 170
Ignė Zarambaitė: „Už kiekvienų uždarų durų – nauja galimybė!“
Minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet skelbia Vaikų literatūros premijos laureatus. Šiemet laureate tapo rašytoja Ignė Zarambaitė, ieškojusi savo kelio tarp skaičių, dokumentų, bet netrukus supratusi, kad jos gyvenimo kelrodės – tik raidės, istorijos, fantazijos, virstančios realybe vaikų ir paauglių širdyse. Ignė – ir kūrybos, ir disciplinos žmogus. Šiai rašytojai ne vis vien, kokią žinutę palieka vaikų širdyse, tad istorijos gilios, prasmingos, skleidžiančios reikšmingą mintį. Istorijų kalba – sodri, žodynas – platus ir įtaigus. Rašytoja kupina idėjų, nuolat gyvenanti naujų istorijų kūrimo procese, tad nieko nelaukdama kviečiu rašytoją pažinti geriau…
Skaityti toliau: Ignė Zarambaitė: „Už kiekvienų uždarų durų – nauja galimybė!“
„Netinkami“ epizodai ir temos knygose paaugliams: nuo ko mes juos saugome?
Jokia paslaptis, kad jaunesniems skaitytojams knygas neretai parenka tėvai. Įvairios skaitymo skatinimo programos ragina tėvus skaityti patiems, jei norima, kad skaitytų ir mažieji. Raginama patiems domėtis vaikų skaitomomis knygomis, drauge nerti į siužetus ir gvildenti juose pateikiamas temas. Rinkdami knygas vaikams, tėvai vadovaujasi anotacijomis, apžvalgomis, rekomendacijomis, taip pat savo įsitikinimais, kas ir kaip tose knygose turi būti pateikiama, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Skaityti toliau: „Netinkami“ epizodai ir temos knygose paaugliams: nuo ko mes juos saugome?
Dokumentinis filmas „J. R. R. Tolkien. Pasaulių kūrėjas“
Džonui Ronaldui Rueliui Tolkienui rūpėjo ne tik parašyti įdomią istoriją, jis sugebėjimą išgalvoti pasaulius vertino kaip Dievo dovaną. Dievo, sukūrusio žmogų pagal savo paveikslą ir dar įdėjusio jam šiek tiek savo kūrybinės fantazijos. Fantazijos, kurią žmogus turėtų naudoti lygiai taip pat, kaip savo rankas ar savo protą. „Fantazavimas, – rašė profesorius, – tai natūrali žmogiška veikla. Ji jokiu būdu negriauna ar neįžeidžia žmogiškojo proto ir lygiai taip pat ji nesiaurina mokslinių žinių poreikio ir netemdo tikrovės. Priešingai: kuo skaidresnis ir aštresnis protas, tuo geresnių fantazijų jis pateiks.“ Tolkienas teigė, kad fantastinio kūrinio rašymas yra tikras krikščioniškas darbas. Jis rašė, jog „krikščionis turi suprasti, kad visos jo pastangos ir sugebėjimai yra pripildyti prasmės, nuo kurios priklauso išgelbėjimas. Ta malonė, kuri jam duota, tokia didelė, kad jo fantazijos pasaulis greičiausiai puošia ir skatina pasaulį atsiversti“.
Skaityti toliau: Dokumentinis filmas „J. R. R. Tolkien. Pasaulių kūrėjas“
Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė: džiugina, kad remiami įvairūs tyrimai ir didelis dėmesys skiriamas lietuvių kalbos atmainoms
Apie kelią į universitetą, semantikos, deiksės ir tarmių tyrimus, lietuvių ir latvių kalbas, bendrus projektus, skirtingus požiurius ir gebėjimą susitarti žurnalui „Mano kraštas“ papasakojo Lietuvių kalbos katedros docentė Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.
Skaityti toliau: Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė: džiugina, kad remiami įvairūs tyrimai ir didelis dėmesys skiriamas lietuvių kalbos atmainoms