Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako vertėjas, eseistas LAIMANTAS JONUŠYS. Anketa publikuota 2018 m. literatūros žurnalo „Metai“ vienuoliktame numeryje.
Skaityti toliau: Laimantas Jonušys: užmojis literatūroje nušviesti visuomenės aktualijas – rizikingas
Autorius: Lituanistai
#MetųŽodis: mokytojai – įtakdariai
Liko trys savaitės iki gruodžio 31-osios – dienos, iki kurios siūlomi kandidatai į Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų sąrašą. Dabar jame yra 50 žodžių, 35 posakiai. Kaip ir visuose rinkimuose, esama kandidatuojančių ne pirmą kartą. Kaip ir visuose rinkimuose, atsiras kandidatų, išdygstančių paskutinę akimirką. Bus ir prieigose besisukiojančių paribinių elementų.
Skaityti toliau: #MetųŽodis: mokytojai – įtakdariai
Donatas Puslys. „Lietuva, Tėvyne mano“. Adomo Mickevičiaus pėdsakais
„Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada. Poetas stovėjo tarp nueinančios kartos ir mūsų. Prieš jiems mirštant, jis juos matė, tačiau jų šiandien nebėra. Būtent tai yra epinis požiūrio taškas. Mickevičius savo užduotį atliko meistriškai: jau mirusiųjų kartą jis pavertė nemirtinga ir ji daugiau niekada nepasitrauks… „Ponas Tadas“ yra tikras epas. Nieko daugiau nebepridursi, o ir nereikia“, – taip rašė vienas žymiausių literatūrinių Adomo Mickevičiaus pasekėjų Zygmuntas Krasinskis. Neseniai Valdovų rūmuose duris atvėrusi paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ yra paskata dar kartą pažvelgti į poeto asmenybę ir jos pėdsakus sostinėje Vilniuje.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. „Lietuva, Tėvyne mano“. Adomo Mickevičiaus pėdsakais
Leonardas Gutauskas: „Tylus mano menas, ir taip tegul bus“
Paskambinau į duris. Pasisveikino, pakvietė į vidų. Atrodė kiek įsitempęs, sunerimęs. Liepė nesiauti, eiti tiesiai į kambarį. Jame viskas tvarkinga, prie sienų lentynos su knygomis ir kruopščiai į aplankus sudėtais rankraščiais, ant sienų kabo įvairios nuotraukos, apdovanojimų raštai, visur gražiai sustatyti paveikslai – ruošiamasi jubiliejinei parodai. Paprašiau vandens. Paklausė, ar galės pokalbio metu rūkyti. Neprieštaravau. Atsisėdo prie darbo stalo. Mano kėdę pastatė priešais.
Skaityti toliau: Leonardas Gutauskas: „Tylus mano menas, ir taip tegul bus“
Gintautas Grigas. „Sekti“ ir „stebėti“
Socialiniuose tinkluose dažnai vartojami žodžiai sekti ir sekėjas. Sakoma, kad tinklo dalyvis (narys) seka kitą dalyvį, jeigu jis nuolat gauna to dalyvio skelbiamą medžiagą. Šis informacijos gavėjas dažnai vadinamas sekėju. Bet ar tinka informacijos gavėją vadinti informacijos sekėju?
Skaityti toliau: Gintautas Grigas. „Sekti“ ir „stebėti“
Įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija
2018 m. rudenį įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Ja siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno (1896–1980) ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) atminimą.
Pretendentų kandidatūras bus galima teikti nuo 2019 m. vasario 21 d.
Skaityti toliau: Įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija
Brigitos Speičytės paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“
Prof. dr. Brigita Speičytė (Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris) Valdovų rūmuose, kur šiuo metu vyksta tarptautinė paroda „Lietuva, Tėvyne mano…“ Adomas Mickevičius ir poema Ponas Tadas“ skaitys paskaitą „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“.
Paskaita nemokama, bet būtina išankstinė registracija https://bit.ly/2rfaeki.
Po paskaitos (2018 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienis, 18.00–19.30 val.) klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Skaityti toliau: Brigitos Speičytės paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“
Jau galima pateikti siūlymus Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui
Kviečiame teikti siūlymus Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui (toliau – Gairės) iki 2019 m. sausio 2 d., užpildant pateiktą formą.
Siūlymų laukiame iš mokytojų, mokytojų asociacijų, mokyklų bendruomenių, mokyklų steigėjų, akademinės bendruomenės, tėvų, nevyriausybinių organizacijų ir visų, kurie neabejingi ugdymo turinio atnaujinimui.
Skaityti toliau: Jau galima pateikti siūlymus Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui
Virtuali paroda „Išsaugota atmintis“
Laisvės kovas liudijantys, skaudų ir sudėtingą istorinį laikotarpį atspindintys autentiški Lietuvos partizanų – 1944–1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai yra svarbus istorijos šaltinis.
Virtuali paroda Lietuvos ypatingojo archyvo saugomą lietuvos partizanų dokumentų kolekciją pristato ir virtuali paroda „Išsaugota atmintis“.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Išsaugota atmintis“
Audronė Šolienė. Diskurso žymikliai: ar viskas išverčiama?
Dėl diskurso žymiklių apibrėžties esama įvairių nuomonių, bet sutariama, kad į ją įtrauktini ir sintaksiniai, ir pragmatiniai požymiai. Diskurso žymikliais laikomi žodžiai ar žodžių junginiai, priklausantys bet kuriai žodžių klasei, neprisidedantys prie propozicinio sakinio turinio, daugiafunkciai, lengvai integruojami į sintaksinę sakinio struktūrą. Diskurso žymiklių vartosenos įvairovę leidžia atskleisti tekstynais paremti tyrimai. Nagrinėjant dvikalbiuose lygiagrečiuosiuose tekstynuose sukauptą medžiagą paaiškėja įdomių dalykų apie diskurso žymiklių atitikmenis vertimuose.
Skaityti toliau: Audronė Šolienė. Diskurso žymikliai: ar viskas išverčiama?