Autorius: Lituanistai

Kontekstai| Rastas 1920 m. V. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.
Skaityti toliau: Kontekstai| Rastas 1920 m. V. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Rašytojas Gendrutis Morkūnas, šventęs kosmose ir ne tik

,,Gimiau 1960 metų rugpjūčio 4 dieną. Augau Vabalninko krašte. Yra tokia nuostabi vieta Žemėje: linksmi, gražūs ir kūrybiški žmonės, paslaptinga bekraštė giria, žiemą tarp miškų išsimėčiusiais laukais į kitus pasaulius voromis traukiantys šernai, vasarą kiemuose prieš saulę besišildantys žalčiai. Pirmasis mano pasaulis buvo iš miško, krūmais apaugusio liekno, senelių sodintų klevo ir liepos, labai raudonų saulėlydžių ir jausmo, kad esu to pasaulio dalis, tokia neatskiriama, jog, pabandęs iš jo visam laikui išvažiuoti, už trijų autobuso stotelių turėčiau mirti“, – rašė Gendrutis Morkūnas, kurio 60-metį minime, deja, be jo.
Skaityti toliau: Rašytojas Gendrutis Morkūnas, šventęs kosmose ir ne tik

Jolanta Zabarskaitė. COVID-19 naratyvo pamoka: žodis žeidžia, žodis gydo

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus inicijuotame Kalbos klube pažadėjome, kad į COVID19 naratyvą pažvelgsime iš tarpdalykinės psichologijos ir lingvistikos perspektyvos.
Mums labai pasisekė, nes mūsų pašnekovė tąkart buvo ne tik psichologė, bet ir rašytoja – Genovaitė Petronienė, žmogus, kuriam kalbos dalykai, ypač kalbos estetinė pusė, yra labai svarbi.
 Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. COVID-19 naratyvo pamoka: žodis žeidžia, žodis gydo

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine – daugiausia šimtukų per penkerius metus

Egzaminą šiemet laikė 16 970 kandidatų. Egzamino neišlaikė 1828 kandidatai, o šimtukus gavo 214 kandidatų.
„Analizuojant egzaminų rezultatų duomenis matyti, jog pastaruosius penkerius metus išlaikymo procentas vidutiniškai svyruoja tarp 89–91 proc. Galime konstatuoti, kad karantinas lemiamos reikšmės šiemet neturėjo“, – pranešime spaudai teigė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine – daugiausia šimtukų per penkerius metus

Vyriausybėje aptartas pasirengimas naujiems mokslo metams

Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose prasidės rugsėjo 1 dieną, aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentams mokslo metų pradžią rekomenduojama vėlinti, nes dėl vėliau vykusios brandos egzaminų sesijos šiemet priėmimas į universitetus ir kolegijas baigsis tik rugpjūčio pabaigoje, o paskutinės sutartys bus pasirašomos rugsėjo pradžioje.
Skaityti toliau: Vyriausybėje aptartas pasirengimas naujiems mokslo metams

Prieš 90 metų gimė profesorius Jonas Kazlauskas (1930 08 01–po 1970 10 08)

1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešonių kaime gimė žymus kalbininkas prof. Jonas Kazlauskas. Tėvai labai rūpinosi savo šeima ir iš paskutiniųjų stengėsi visus vaikus išleisti į mokslus. Jonukas kartu su broliais lankė Dzingeliškių pradinę mokyklą. Baigęs pradinę mokyklą, Jonas Kazlauskas įstojo į Nemaniūnų septynmetę (dabar Nemajūnai), baigęs ją, įstojo į Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Besimokydamas gimnazijoje garsėjo kaip geriausias gimnazijos matematikas, lietuvių kalbos mokėjimu taip pat lenkė daugumą gimnazistų. Besimokydamas gimnazijoje susidraugavo su Justinu Marcinkevičiumi. Šių dviejų jaunų gabių žmonių draugystę nutraukė tik tragiška Jono Kazlauko mirtis.
Skaityti toliau: Prieš 90 metų gimė profesorius Jonas Kazlauskas (1930 08 01–po 1970 10 08)

2020–2021 mokslo metų PUPP, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektai

Teikiame svarstyti 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektus. Tvarkaraščiai rengti atsižvelgiant į 2020–2021 mokslo metų vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus.
Skaityti toliau: 2020–2021 mokslo metų PUPP, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektai

Irena Kruopienė: kelti kalbos prestižą reikėtų pradėti nuo pagarbos sau

Humanitarinių mokslų daktarės, profesorės, Kalbos ir kultūros instituto Lingua Lituanica direktorės Irenos Kruopienės mokslinių tyrimų sritys – fonetika, fonologija (morfonologija), tartis, kirčiavimas, kalbos kultūra, lingvodidaktika. Dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos šviečiamosiose laidose lietuvių kalbos klausimais, veda tarties ir kirčiavimo seminarus žiniasklaidos darbuotojams, dėsto lietuvių kalbą užsieniečiams.
Skaityti toliau: Irena Kruopienė: kelti kalbos prestižą reikėtų pradėti nuo pagarbos sau

Per gimtąją tarmę, gautą iš tėvų, mes žvelgiame į pasaulį. Pokalbis su Rima Bakšiene

„Visiems save gerbiantiems Lietuvos piliečiams turėtų būti prestižo reikalas mokėti taisyklingai rašyti ir kalbėti viešojoje erdvėje. Juk neiname į miestą nenusiprausę, neišsivalę dantų, nesusitvarkę drabužių… Kalba yra tokia pati asmenybės, jos įvaizdžio dalis, kaip ir kitos geros manieros, geras skonis, kultūringas bendravimas su žmonėmis ir panašiai. Gaila, kad kai kurie žmonės to nesuvokia“, – teigia Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rima Bakšienė. Kviečiame paskaityti įkvepiantį interviu su mokslininke, kurį laikraščiui „Valsčius“ parengė žurnalistė Loreta Bataitienė.
Skaityti toliau: Per gimtąją tarmę, gautą iš tėvų, mes žvelgiame į pasaulį. Pokalbis su Rima Bakšiene