XIX a. pabaigoje lietuvių tauta pirmiausia atgimė per lietuvių kalbą. Kuriant bendrinės kalbos pamatus, labai nusipelnė kalbininkas Jonas Jablonskis. „Žinių radijas“ pasiteiravo kalbininko Aldono Pupkio nuomonės. Jis tvirtina, kad Joną Jablonskį vadinti lietuvių kalbos tėvu galima vadinti su didelėmis išlygomis.
Skaityti toliau: Ar Jonas Jablonskis sukūrė bendrinę lietuvių kalbą?
Autorius: Lituanistai
Astridos Lindgren kelias iki pasaulinio garso rašytojos šlovės
„Ak, kaip aš pavargau nuo tos Astridos Lindgren!“ – šiuos žodžius ištarė ne kas kitas, o ta pati pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren. Būtent jos vardą kartu su garsiojo režisieriaus Ingmaro Bergmano dažniausiai pamini švedai, kai jų užklausia apie žymiausius šalies žmones. Tačiau buvo laikas, kai jos vardas nebuvo žinomas taip plačiai, ir pati rašytoja nenumanė, kad kada ištars tokius žodžius. Astridos laukė ilgas kelias iki populiariausios visų laikų Švedijos moters titulo. Lapkričio 14 d. minime švedų rašytojos 111 gimtadienį, tad ta proga prisiminkime, kokia buvo jos kelionė.
Skaityti toliau: Astridos Lindgren kelias iki pasaulinio garso rašytojos šlovės
Donatas Puslys. Sto lat! Sto lat, broliai lenkai!
Lapkričio 11 d. sesės ir broliai lenkai švenčia savo valstybės 100-ąsias metines. Sveikiname kaimynus ir kviečiame skaityti Donato Puslio straipsnį „Sto lat! Sto lat, broliai lenkai!“
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Sto lat! Sto lat, broliai lenkai!
Rita Trimonienė. Ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui
Šiaulių universiteto istorikės prof. dr. Ritos Trimonienės nuomone, Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje, kalbos vartojimo klausimas yra užaštrintas, nors valstybė, tauta ir kalba tarsi neatskiriamos. Lietuvoje iki šiol verda diskusijos dėl to, ar bus išstumta lietuvių kalba iš Lietuvos, jeigu leisime naudoti w, q, x raides, kurios, beje, yra lotyniškos, o ne lenkiškos.
Skaityti toliau: Rita Trimonienė. Ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui
Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“
Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas.
Skaityti toliau: Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“
Liutauras Degėsys: lengvai pasiekiami tik nevertingi dalykai
Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys. Anketa publikuota 2018 m. „Metų“ dešimtame numeryje.
Skaityti toliau: Liutauras Degėsys: lengvai pasiekiami tik nevertingi dalykai
Lietuvių literatūros klasikos kūrinius dabar rasite ir portale „ePaveldas“
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka papildė portalą „ePaveldas“ lietuvių literatūros klasikos kūriniais, kuriais teisėtai ir nemokamai gali naudotis visuomenė. Mokytojams ir mokiniams sukurtos galimybės lengviau naudotis klasikos kūriniais ugdymo procese.
Skaityti toliau: Lietuvių literatūros klasikos kūrinius dabar rasite ir portale „ePaveldas“
Rasa Baškienė. Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė
Lapkričio 3 d. Vilniuje, ant Vilniaus g. 28-ojo namo, buvo atidengta atminimo lenta. Šiame name prieš 100 metų gydytojas Danielius Alseika atidarė pirmąją lietuvišką polikliniką ir ligoninę, kurioje dirbo ir jo žmona, akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Aktyvūs lietuvybės puoselėtojai Danielius ir Veronika Alseikos buvo garsios mokslininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės, padėjusios pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, tėvai.
Skaityti toliau: Rasa Baškienė. Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė
Jolanta Zabarskaitė. Vydūnas ir kalba
Vydūnas – ypatingas mąstytojas, dramaturgas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, savo veikla ir gyvenimu teigęs moralinį imperatyvą puoselėti gyvą, pakylėtą žmogiškumą, tobulinti žmoniškumą ir jo svarbiausią dedamąją – dvasingumą. Jo filosofiniuose apmąstymuose kalbai skiriama daug dėmesio. Vydūnui, antroposofinės krypties mąstytojui, rūpėjo viskas – nuo bendrųjų tautos bei kalbos dalykų, kalbos kultūrinės misijos iki jos įtakos žmogaus dvasinio tobulėjimo procesams ir lietuviškos rašybos klausimų.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Vydūnas ir kalba
Rita Urnėžiūtė. Kodėl reikėjo nuvažiuoti į Tytuvėnus?
Rugsėjo 29 d. Tytuvėnuose įvyko Lietuvių kalbos draugijos XVIII suvažiavimas. Išklausytos ir patvirtintos LKD veiklos ataskaitos. Su svečiais – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Donatu Smalinsku – kalbėtasi apie kalbos politikos aktualijas.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Kodėl reikėjo nuvažiuoti į Tytuvėnus?