Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą

Niekam ne paslaptis didžiulis Mažosios Lietuvos indėlis į Lietuvos kultūrą. Juk čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija, sudaryta pirmoji lietuvių kalbos gramatika, užrašytos pirmosios lietuvių liaudies dainos, sukurti pirmieji lietuviški grožinės literatūros kūriniai – XVIII a. nuosmukio laikotarpį pergyvenančioje Didžiojoje Lietuvoje negalima buvo nė pagalvoti apie tokį poezijos šedevrą, kaip Kristijono Donelaičio „Metai“…
Skaityti toliau: Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą

Kvietimas prisiminti poetą Marcelijų Martinaitį

2015 m. balandžio 2 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus švenčiamas poeto  Marcelijaus Martinaičio 79-asis  gimtadienis.

Dalyvaus Gediminas Storpirštis, Vytautas V. Landsbergis, Kornelijus Platelis, Virginijus Gasiliūnas

Maloniai kviečiame
Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra
Skaityti toliau: Kvietimas prisiminti poetą Marcelijų Martinaitį

Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam

Keletas paprastų Nobelio premijos laureato, poeto Josifo Brodskio (1940–1996) patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą.

Ištrauka iš žymiosios Josifo Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti protingi žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net joje sugebėjo įžvelgti rasizmą. Tačiau Brodskio žodis yra daugiau nei prietarai, laikas ir erdvė.
Skaityti toliau: Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam

Daiva Vaišnienė. Švari kalba – žmogiškos brandos požymis ir pilietinio sąmoningumo simbolis

2015 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje apdovanojant 8-ojo nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojus pasakyta Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės kalba: „Dabar mes gyvename laisvoje visuomenėje, galime pasirinkti ir skaitomas knygas, ir technologijas, ir mokymosi ar gyvenimo vietą, – reikia tik suvokti, kad valstybinės kalbos negalime pakeisti kokia madingesne ar patrauklesne, kad be mūsų lietuvių kalbos tradicijos niekas negalės tęsti ar išsaugoti…“
Skaityti toliau: Daiva Vaišnienė. Švari kalba – žmogiškos brandos požymis ir pilietinio sąmoningumo simbolis

Rimvydas Stankevičius. Lietuvybė – valstybės tikslas

Šalies Nepriklausomybės atgavimo 25-mečio išvakarėse, Lietuvai drauge minint ir aštuoniasdešimt penktąjį didžio lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus gimtadienį, po Alma Mater skliautais susirinko gausus būrys lituanistų, iš įvairių Lietuvos kampelių sugužėjusių į šventinį forumą lituanistikos, lietuvybės ir valstybės santykių aptarti.
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius. Lietuvybė – valstybės tikslas

Tėvynė – tai kalba, kalba – tai Tėvynė

Šioje globalizacijos epochoje, kai lietuvių kalba vis dažniau ir garsiau pavadinama „lavonkalbe“ bei rimčiausia kliūtimi mums integruotis laisvojoje, moderniojoje ir laimingojoje ES, visi keturi žinomos Lietuvos kalbininkės, retorikos ir stilistikos specialistės, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorės Reginos Koženiauskienės vaikaičiai pratinami po kiekvienu moksleivišku diktantu nė neprašyti visuomet pridurti ir dar vieną sakinį: „Myliu Lietuvą ir lietuvių kalbą.“
Skaityti toliau: Tėvynė – tai kalba, kalba – tai Tėvynė

Liuda Petkevičiūtė, Vytautas Musteikis. Žodyną pavarčius

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų!
Skaityti toliau: Liuda Petkevičiūtė, Vytautas Musteikis. Žodyną pavarčius

Antanas Balašaitis. Tarmių atgimimas literatūroje

Kol nebuvo nusistovėjusios bendrinės kalbõs, mūsų rašytojai rašė savo tarme. Dionizas Poška, Motiejus Valančius, Simonas Daukantas – žemaitiškai, Antanas Baranauskas poemą Lietuvos gamtai „Anykščių šilelį“ sukūrė aukštaičių anykštėnų tarme. 1904 m. atgauta lietuviška spauda įtvirtino bendrinę kalbą. Ji įsigalėjo ir grožinėje kūryboje.
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Tarmių atgimimas literatūroje

Kazys Saja. Šiu, Lietuva, šiu, mano žaloji

Baigdamas netrumpą savo amžių esu išsilukštenęs vos porą kitiems gal nereikšmingų dalykų: Visatos Kūrėjas neturėjo liniuotės, niekur nenubrėžė tiesių linijų ir nesukūrė dviejų vienodų objektų. Bet kokios dogmos, panašios į euklidines linijas, yra klaidingos, o bet koks mėginimas suvienodinti žmones – pragaištingas.
Ne visai teisus ir išmintingasis Koheletas sakydamas: Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, tai vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja. Atvirkščiai – nebūna pasikartojančių dienų ir metų, juo labiau – ištisų epochų, istorijos laikotarpių.
Skaityti toliau: Kazys Saja. Šiu, Lietuva, šiu, mano žaloji