Lietuvių raštingumas gerokai suprastėjęs

Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos kartos beraščius.
Skaityti toliau: Lietuvių raštingumas gerokai suprastėjęs

Pranas Kniūkšta. Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba

Sudėtinga Vilniaus krašto istorija per daugelį dešimtmečių subrandino vieną sunkiausių ir opiausių problemų – lietuvių kalbos būklės problemą. ,,Savo profesijos ir širdies balso pašauktas, visų pirma sielojuos dėl lietuvių kalbos, jos dalios ir būklės Vilniaus krašte. Visa kita tik gretinu su lietuvių kalba ar ieškau ryšių su ja. . . Taisydami istorijos klaidas, turime bent iš dalies atitaisyti ir lietuvių kalbai padarytas skriaudas“, – rašo kalbininkas Pranas Kniūkšta apie savo knygą  „Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba“.
Skaityti toliau: Pranas Kniūkšta. Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba

Rita Tūtlytė. Jurgis Savickis: fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija

Straipsnyje svarstomas Jurgio Savickio prozos ir ankstyvojo Europos modernizmo reiškinių santykis, labiausiai – su jugendo menu ir gyvenimo filosofijos idėjomis. Minėtu pagrindu pristatoma ir austrų dailininko Gustavo Klimto kūryba. Šiuo pagrindu tiesiama ir abiejų autorių kūrybos paralelė. Lai¬kantis komparatyvistinės perspektyvos tiriami bendri idėjų ir meninės vaizdinijos šaltiniai. Stebima, kaip skirtingų kultūrų autorių kūryba susisiekia gyvenimo iracionalumo, gyvybės instinkto sklaidos, erotikos tematikos požiūriu. Savickio prozoje matomas jugendo motyvų žaismingas citatiškumas bei diskusija su jugendo menu.
Skaityti toliau: Rita Tūtlytė. Jurgis Savickis: fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija

Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka

1387 m. vasario antrojoje pusėje, t.y., prieš 624 metus, Vilniuje buvo parašyti svarbiausi krikšto ir su juo susijusių įvykių dokumentai, kuriais remiantis, Lietuvoje įkurta bažnytinė organizacija, pasirūpinta jos turtais, pradėti krikštyti gyventojai, suteiktos privilegijos krikštą priėmusiems bajorams ir kt.
Skaityti toliau: Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka

Darius Kuolys. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogus“

„Ulro žemėje“ Czesławas Miłoszas cituoja Oskarą Milašių: „Mąstyti pirmiausia reiškia įvietinti ir palyginti (…), mąstyti reiškia pačioje pradžioje surasti sau vietą išorinių daiktų atžvilgiu, pirmiau fizinę vietą, paskui ir moralinę laikyseną. (…) Pati vieta – būties apibrėžimas“ („Les Arcanes“)1. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Cz. Miłoszui buvo ta – duotoji, pasirinktoji, susikurtoji – vieta, iš kurios jis žvelgė ir mąstė, kuria grindė savo moralinę laikyseną, kuria stengėsi apibrėžti savo gyvenimą.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogus“

„Milošo kelio“ pradžia

Minint 100-ąsias Česlovo Milošo gimimo metines, šio Vilniaus (Stepono Batoro) universiteto auklėtinio, Nobelio premijos laureato atminimui M. K. Sarbievijaus kieme birželio 26-ąją atidengta paminklinė lenta (autorius – skulptorius Arvydas Ališanka). Lentą atidengė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VU rektorius akademikas Benediktas Juodka.
milosas4-399x336 Skaityti toliau: „Milošo kelio“ pradžia

Viktorija Daujotytė. Kas būtų žmonija be žmonių. Česlovo Milošo 100-mečiui

„Ir žiūriu į plaukiančią minią, – / Ir ieškau žmogaus žmonėse“ – šis Vinco Mykolaičio-Putino „Parafrazių“, parašytų 1957-aisiais, vaizdas-mintis pirmiausia iškilo mąstant apie Czesławą Miłoszą jo šimtmečio akivaizdoje, apie autoritetus, kurių šiandien pasigendame. Po Antrojo pasaulinio karo, sunkių jo padarinių Lietuvai ir Rytų Europai, po stingdančių pokario situacijų, kūrybą vertusių mechaniniu, klišiniu rašymu, Putinas bando keltis, ieško „žmogaus žmonėse“. Išsprūsta iš ideologinių varžtų. Vėlyvąja kūryba pasiekia dar vieną savo viršūnę.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Kas būtų žmonija be žmonių. Česlovo Milošo 100-mečiui