Sonata Šulcė. Už Rašytojų sąjungos susirinkimų durų: Rašytojų elgsena sovietmečiu 1953–1964 m.

Rašytojai be Rašytojų sąjungos

Šiandien tikriausiai galime kalbėti apie tam tikrą alkį sovietmečio tyrimams ir būtinybę iš naujo permąstyti, ginčytis, interpretuoti. Atsiranda vis daugiau diskusijų, viešų paskaitų, publikuojamų prisiminimų ir interviu apie tai, kaip suvokiame sovietmečio kasdienybę ir kokį santykį su ja kuriame. Tyrimuose ši epocha išryškėja kaip daugialypė, kartais paradoksaliai absurdiška ir sunkiai pasiduodanti bet kokiems moksliniams apibendrinimams.
Skaityti toliau: Sonata Šulcė. Už Rašytojų sąjungos susirinkimų durų: Rašytojų elgsena sovietmečiu 1953–1964 m.

Milda Keturakytė. Rašytojų sąjungos ir rašytojo drama Lietuvos nepriklausomėjimo kontekste

XX a. pabaigoje įvykęs perėjimas iš sovietinės priklausomybės į nepriklausomos Lietuvos būvį – lūžio metai – tai radikalių ir sudėtingų pokyčių laikotarpis. Pagrindinį pasikeitimą (fikcinė Lietuvos SSR tapo nepriklausoma Lietuvos Respublika) sekė galybė kitų politinės sant­varkos, ekonomikos taisyklių, kultūros ir socialinio gyvenimo permainų. Vienas iš tokių pokyčių (į)vyko su rašytojų socialiniu statusu: dėl ypatingos jų padėties sovietinėje sistemoje ir tos padėties dinamikos vėlesniais (lūžio ir pirmaisiais nepriklausomybės) metais rašytojų socialinis statusas yra itin simptomiškas vykusio kismo pavyzdys.
Skaityti toliau: Milda Keturakytė. Rašytojų sąjungos ir rašytojo drama Lietuvos nepriklausomėjimo kontekste

Minimos 70-osios S. Nėries mirties metinės

S.Nėries (1904-1945) mirties metinių proga viešojoje erdvėje vėl atsinaujino diskusijos apie poetės klystkelius ir kūrybą. Tačiau prieš laužant ietis ir vykdant mirties bausmę po mirties ar nevertėtų atidžiau pažvelgti ne tik į tuometes aplinkybes, bet ir į patį kūrėjos psichologinį portretą?
Skaityti toliau: Minimos 70-osios S. Nėries mirties metinės

Rimvydas Stankevičius. Kodėl nedovanojama Salomėjai Nėriai?

Vakar (liepos 7-ąją) sukako 70 metų, kai amžinybėn iškeliavo didi lietuvių poetė Salomėja Nėris.
Labai nudžiugau internete aptikęs, kad Kaune, Petrašiūnų kapinėse, prie Poetės kapo šia proga vakar buvo surengti iškilmingi S.Nėries kūrybos skaitymai, – nurimau patyręs, kad šią datą miniu ne aš vienas, kad Lietuvai jos ne itin švarių plunksnelių, bet išties nuostabaus balso lakštingala teberūpi.
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius. Kodėl nedovanojama Salomėjai Nėriai?

JAV lietuviai: Atims gyvybę ir garbę

Mikalojus Daukša, Didysis lietuvninkas, prieš daugiau nei 400 metų, rūpindamasis lietuvių kalba, jos išlikimu, rašė savo garsiojoje „Postilėje“: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę…“
Skaityti toliau: JAV lietuviai: Atims gyvybę ir garbę

Lituanistų sambūrio nariai Latvijoje ieškojo lietuviškų pėdsakų

Lituanistų sambūrio nariai birželio 27-28 dieną keliavo po Latviją, ieškodami poeto Antano Strazdo, kalbininko Jono Balkevičiaus, latvių poeto Janio Rainio, poetės Aspazijos pėdsakų. Nepamirštamos kelionės gidas Kęstutis Kaminskas visą kelionę stebino savo dėmesiu kiekvienai lietuvių ir latvių kultūrų asmenybei, kiekvienai lietuviškumą Latvijoje liudijančiai detalei,  plačiu istorinio konteksto išmanymu.
Skaityti toliau: Lituanistų sambūrio nariai Latvijoje ieškojo lietuviškų pėdsakų

Leksikos projekto dalyviams skirta informacija

2015 m. birželio 22 d. Lietuvių kalbos institute vyko seminaras mokytojams lituanistams apie dabartinės lietuvių kalbos leksikos mokymo problemas. Seminarą rengė asociacija „Lituanistų sambūris“, bendradarbiaudamas su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro Mokyklinės lituanistikos grupe pagal projektą „Moderniosios lietuvių kalbos leksikos pokyčių integracija į mokymo turinį ir mokytojų dalykinių kompetencijų ugdymas“.
Skaityti toliau: Leksikos projekto dalyviams skirta informacija

Aurelija Pociutė. Jurgis Savickis

Šiemet minime 125-ąsias Jurgio Savickio gimimo metines. Daug kam šis vardas girdėtas diplomatijos istorijos kontekste, bet vargu ar daug rastume žinančių bent vieną jo parašyto literatūros kūrinio pavadinimą. Nepaisant to, Jurgis Savickis laikomas garsiausiu XX a. pradžios lietuvių prozos novatoriumi ir ryškaus, unikalaus talento rašytoju.
Skaityti toliau: Aurelija Pociutė. Jurgis Savickis

Gintaras Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu.
Skaityti toliau: Gintaras Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas