Elena Baliutytė. (Ki)toks Mieželaitis: kas likę „Žmogaus“ šešėly?

Spalio 3 d. Eduardui Mieželaičiui būtų sukakę 95-eri

Pavadinimas įpareigoja. Ar pavyks jį pateisinti? Tai priklausys ir nuo to, kokį „tokio“ Mieželaičio turinį turi adresatas. Man „toks“ Mieželaitis – tai pirmiausia poe­zijos knygos „Žmogus“ (1961 m. rusų k., 1962 m. lietuvių k.), už kurią jam buvo paskirta svarbiausia sovietmečiu Lenino premija, autorius. Savo žmogaus koncepcija atliepusi komunistinį „naujojo žmogaus“ projektą, ši knyga tapo oficialiosios sovietinės ideologijos manifestu. Galima sakyti, kad ir sovietmečiu, ir dabar nepriklausomoje Lietuvoje Mieželaitis buvo ir liko vienos knygos, „Žmogaus“, autoriumi. Anais laikais, net ir praradęs skaitytoją, poetas už ją nuolat gaudavo politinius dividendus, na, o dabar, galėtume sakyti, gauna nei­giamus dividendus.
Skaityti toliau: Elena Baliutytė. (Ki)toks Mieželaitis: kas likę „Žmogaus“ šešėly?

Lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“

2014 m. rugsėjo 26–27 dienomis Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje vyko lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“.

Forumas buvo pradėtas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus Gintaro Butkevičiaus teatralizuotu pa(si)sveikinimu. Dalyviams kalbėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, prof. Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė, Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai. Pranešimus skaitė prof. Alfredas Bumblauskas, doc. dr. Darius Kuolys, doc. dr. Rimvydas Laužikas, dr. Aurelijus Gieda, doc. dr. Saulius Žukas, doc. dr. Linas Jašinauskas, prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė, doc. dr. Rimantas Miknys, doc. dr. Marijus Šidlauskas, doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė. Su pranešėjais diskutavo lituanistai bei istorikai. Džiugino tai, kad forume dalyvavo nemažai jaunų žmonių, kurie po kelerių metų ateis į mokyklas.
Skaityti toliau: Lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“

Marijus Šidlauskas. Tu papasakok man Lietuvą

Šių metų rugsėjo 26-27 d. Biržų pilies konferencijų salėje vyko lituanistų ir istorikų forumas Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?, kuriame svarstyti aktualūs mūsų kultūros istorijos ir istorijos kultūros, Lietuvos įvaizdžio kūrimo bei pateikimo klausimai. Čia siūlomas vieno iš dalyvių, Klaipėdos universiteto docento Marijaus Šidlausko straipsnis, parengtas pagal pasisakymą forume.

Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Tu papasakok man Lietuvą

Dainora Pociūtė-Abukevičienė. K. Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata

Vilniaus universiteto prof. dr. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės pranešimas „Kristijono Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata: antikinės ir protestantiškosios natūrfilosofijos kontekstai“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Skaityti toliau: Dainora Pociūtė-Abukevičienė. K. Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata

Darius Kuolys. Lietuvos pasakojimas mokykloje: kodėl ir kaip jį pasakojame?

Tekstas paremtas pranešimu, skaitytu 2014 m. rugsėjo 26 d. Biržuose vykusiame lituanistų ir istorikų forume „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“

Europos Sąjungos biurokratams pradėjus kalbėti apie „naują Europos naratyvą“, lietuvių politikams paskelbus apie Lietuvos įsijungimą į „propagandos karą“, o politologams ir filosofams reikalaujant imtis griežtos „istorijos politikos“, regis, pats metas aptarti Lietuvos pasakojimą mokykloje. Ar jis reikalingas? Kokia galėtų būti jo paskirtis?
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Lietuvos pasakojimas mokykloje: kodėl ir kaip jį pasakojame?

LRT Kultūros laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.
„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?
Skaityti toliau: LRT Kultūros laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Liucija Citavičiūtė. Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos

Dr. Liucijos Citavičiūtės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuva) pranešimas „Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Regina Koženiauskienė. Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams

Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pranešimas „Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai garsiesiems kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.