Ar rašytojas irgi žmogus

Jie ne(be)veda tautos. Kai kurie niekada ir nevedė – sėdėjo po privilegijų akacija. O akacija pakeitė kvapą – dabar ji dvelkia rinkos ekonomika. Ir ką išgyvena jie, mūsų rašytojai? Juk kokie jie, tokia literatūra. O kokie jie? Smagūs narcizai, seni krienai, daug kam abejingi begėdžiai? Kokia jų misija, kokia atsakomybė? Ar jiems tie dalykai reikalingi? Su Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos katedros profesore, knygos „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sandūros“ autore Jūrate Baranova kalbasi  žurnalistas Audrius Musteikis. Skaityti toliau: Ar rašytojas irgi žmogus

Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…

Šių metų rugpjūtį sukako 80 metų, kai gimė literatūros tyrinėtoja, kritikė, Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė
Elena Nijolė Bukelienė (1934–2006).Elena-Nijolė-Bukelienė
Pažymint šią datą, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB)  parengta virtuali paroda „Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…“, kurioje atspindėti svarbiausi profesorės biografijos momentai, kūrybinė veikla, pateikta bibliografija, kultūros atstovų įžvalgos apie
E. Bukelienę ir jos kūrybą, gausi fotografijų ir rankraščių galerija.
Skaityti toliau: Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…

Rita Miliūnaitė apie patikimiausią investiciją į vaiko ateitį

Skaitymo įpročių tyrimai rodo, jog Lietuvoje neskaito 41 proc. žmonių. Vaikai vis daugiau savo laiko skiria televizijai arba internetui.

Kaip šiuolaikinį vaiką, augantį modernių technologijų ir išmaniųjų prietaisų amžiuje, sudominti knygomis? Apie tai Rūta Pukenė klausia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos skyriaus vadovės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narės dr. Ritos Miliūnaitės.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė apie patikimiausią investiciją į vaiko ateitį

Apie lotyniškos knygos klestėjimą LDK laikais

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo pat spaudos atsiradimo pradžios knygos buvo leidžiamos įvairiomis kalbomis. Ypatingą vietą Lietuvos raštijoje, knygos kultūros raidoje užėmė lotyniškoji spausdinta knyga. XIV–XVIII a. laikotarpiais lotynų kalba parašyta įvairiausių žanrų kūryba. Jai priskiriami ir kitose šalyse Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose lotynų kalba išleisti kūriniai. Vieni jų autoriai – lietuviai, kiti – kitataučiai, tačiau vienaip ar kitaip susiję su Lietuva. Lotyniškoji Lietuvos literatūra atsirado XIV a., plečiantis LDK politiniams ir kultūriniams ryšiams su Vidurio ir Vakarų Europos šalimis.

Regimantas Tamošaitis. Lietuvos Homeras – Kristijonas Donelaitis

Šiemet minime 300-ąsias lietuvių literatūros tėvo Kristijono Donelaičio gimimo metines. Kiekvienas žinome, kad jo sukurta poema „Metai“ – garsiausias pasaulyje kada nors lietuvių kalba parašytas kūrinys, kiekvienas atmintinai galime padeklamuoti keletą pirmųjų poemos eilučių… Ar to pakanka, kad suprastume tikrąją K.Donelaičio vertę ir pajustume išties švenčiantys jo sukaktį, klausiame Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docento, humanitarinių mokslų daktaro Regimanto Tamošaičio.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Lietuvos Homeras – Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas

Virtualioje parodoje, pavadintoje „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“, pasakojama apie lietuvių literatūros klasiko gyvenimą, kūrybą ir rašytinio palikimo sklaidą, visa tai iliustruojant svarbesniais dokumentais, saugomais projekto vykdytojų institucijose: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Be jų, pasitelkti kai kurie dokumentai iš Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo (Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlynas); jų kopijos publikuojamos, gavus minėto archyvo leidimą. Kai kurie archyviniai dokumentai skelbiami pirmą kartą.
Skaityti toliau: Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas

Viktorija Daujotytė. Išmintis išmaniajame pasaulyje, arba Apie gudobelę

Vieša paskaita, skaityta Vilniaus universitete, Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijo­je 2014 m. balandžio 29 d.

Da stieg ein Baum. O reine Ubersteigung!
O Orpheus singt! O hoher Baum in Ohr!
Und alles schwieg. Doch selbst in der verschweigung
ging neuer Anfang, Wink und Wandlung vor.
R. M. Rilke. „Sonetai Orfėjui“, I

Ir iškilo medis. O įveikime tyras!
O Orfėjaus giesme! O aukštas medi ausyse!
Nutilo visa. Ir tyloj toj tvyrojo
kryptis ir virsmas, ir pradžia nauja.

Kodėl R. M. Rilke’s „Sonetai Orfėjui“, tas įstabusis, nei visai išverčiamas, nei visai paaiškinamas Europos klasikos ciklas, prasideda nuo medžio? Kodėl M. Proustui, didžiajam laiko mįslės kėlėjui, prarasto laiko ieškotojui, tokia svarbi galėjo būti gudobelė, laukinis medis ar medelis, netgi gyvatvorių krūmas? Galbūt todėl, kad žmogaus pasaulis nuo jo paties tarsi atskirtas nežmogiškųjų daiktų. Ir pats su savim susitikti, pats į savo pasaulį įeiti žmogus gali tik nuolat sudarinė­damas sutartis su nežmogiškais, bekalbiais daiktais, pirmiausia – su gamtos daiktais. Svarbioji tų sutarčių dalis nuolat, be pertrūkio sudarinėjama meno. Eiti meno pėdsakais, vadinasi, sekti ir tų sutarčių sudarinėjimo būdus, principus.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Išmintis išmaniajame pasaulyje, arba Apie gudobelę

Arnoldas Piročkinas. Nei pavytas, nei pralenktas

Pamąstymai prof. Jono Palionio 90-ojo gimtadienio proga
Jau kuris laikas, gal metai, o gal ir daugiau, knieti mintis ir kaupiasi ryžtas rašyti straipsnį, skirtą iškilaus mūsų kalbininko Jono Palionio nepaprastai 90 metų sukakčiai. Ir vis nepalieka abejonė, ar pavyks trumpu rašiniu deramai apibūdinti ir įvertinti jo, savo Mokytojo, nueitą kelią ir nuveiktus darbus. Tada ypač skaudžiai suvoki, jog tau trūksta Juozo Tumo-Vaižganto talento, leidusio jam ypač vaizdingai ir nuoširdžiai kalbėti apie savo amžininkus. Tačiau apgailestauk neapgailestavęs, o pasveikinti Jubiliatą ir priminti visuomenei bent kelis ryškiausius jo, mokslininko ir žmogaus, bruožus – būtina.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Nei pavytas, nei pralenktas

Mahiras Gamzajevas. Vincas Krėvė – diplomatas ir humanistas

Šį mėnesį sukako 60 metų, kai JAV (1954-ųjų liepos 7 dieną) mirė žymus lietuvių rašytojas Vincas Krėvė. Ta proga norėtume apžvelgti šio talentingo žmogaus beveik nežinomą veiklą, susijusią su jo diplomatiniu darbu tolimajame Azerbaidžane 1919-1920 metais. Skaityti toliau: Mahiras Gamzajevas. Vincas Krėvė – diplomatas ir humanistas