Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaromą parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“. Tai trečioji paroda iš 2018–2022 m. tarptautinių parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto Vilniaus 700 metų jubiliejui pasirengti. Parodą atidarys kultūrologų pokalbis, kuriame dalyvaus prof. Viktorija Daujotytė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Eugenija Ulčinaitė, dr. Darius Kuolys. Pokalbį moderuos dr. Aurimas Švedas. Renginyje dalyvaus ir pianistė Aleksandra Žvirblytė, aktorė Jūratė Vilūnaitė.
Skaityti toliau: Vilniaus gimtadienio išvakarėse atidaromoje parodoje – pirmąkart lietuviškai užrašytas Vilnius
Autorius: Lituanistai
Kviečiame dalyvauti pokalbyje „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“
Kai mąstome apie kalbą, susikuriame labai daug stereotipų. Juos sugriauti bandysime Nacionalinėje bibliotekoje naujame pokalbių cikle „Kalbos klubas“. Kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį kalbėsime apie tai, kas yra kalba ir kaip jos dėka kuriama gerovė. Galėtume dar efektyviau siekti tikslų, jei suprastume, kad kalbos išmanymas kiekvienam mūsų duotas iš prigimties, o kalba galime naudotis ne tik komunikuodami.
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti pokalbyje „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“
Parodoje galima pamatyti Antano Miškinio „Psalmių“ originalus
„Negaliu atsistebėti, kad iš Sibiro lagerių ir tremties parsivežta tiek daug lietuviškų eilėraščių, sukurtų „glėby nakties“, anot vieno poeto. Turime, ko gera, pačią turtingiausią kalinių ir tremtinių poeziją Europoje. Tai skaudus pasididžiavimas. Masinės žudynės, baisūs tardymai, dundantys į nežinią ešelonai išbudino – gal jau paskutinį kartą – kolektyvinį tautos kūrybos instinktą kaip atsvarą stalinizmo baisybėms. < … > Tūkstančiams ištremtųjų ar nuteistųjų Lietuvos ūkininkų, mokytojų, kunigų, studentų žodis liko vieninteliu turtu, kurio nepajėgė išplėšti čekistų teroras, badas, ledinė Arktikos naktis. Kai jau atimta viskas – namai, šeima, tėvynė, – gimtasis žodis tapo paskutiniąja užuobėga, kur dar galima kažkam pasiskųsti, apsiverkti ir pagrasinti savo budeliams.“ (Vytautas Kubilius. Iš įžanginio straipsnio eilėraščių rinkiniui „Tremtinio Lietuva“. Vilnius, 1990 m.).
Skaityti toliau: Parodoje galima pamatyti Antano Miškinio „Psalmių“ originalus
Mindaugas Nastaravičius. +
Sausio 6 d. Mindaugui Nastaravičiui už knygą „Bendratis“ buvo įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos premija. Sausio „Metuose“ publikuojame šia proga poeto pasakytą kalbą.
Maloniai primename, kad dar galite užsisakyti „Metus“ (prenumeruok.lt)
Skaityti toliau: Mindaugas Nastaravičius. +
Išrinkime 2019-ųjų Metų žodį ir Metų posakį!
Trečią kartą Lietuvoje renkamas Metų žodis ir Metų posakis. 2019-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus organizuoja Lietuvių kalbos draugija (LKD), Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir portalas Alfa.lt.
Kandidatai dalyvauti šiuose rinkimuose buvo siūlomi iki 2020 m. sausio 1 d. Iš viso e. paštu ir socialiniame tinkle „Facebook“ pasiūlyti 44 žodžiai ir 20 posakių. Iš jų komisija sudarė žodžių ir posakių dešimtukus balsavimui portale Alfa.lt. Į dešimtukus pakliuvo žodžiai ir posakiai, gavę po 3 ir daugiau komisijos narių balsų.
Skaityti toliau: Išrinkime 2019-ųjų Metų žodį ir Metų posakį!
Kviečiame dalyvauti Mamerto Indriliūno 100-ųjų gimimo metinių renginyje
Šių metų sausio 28 d. (antradienį) 14 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks renginys „Pirmosios Respublikos išugdyta karta: Mamertui Indriliūnui 100-tas“. Renginyje bus keliami klausimai apie žemininkų kartą, ieškoma atsakymų drauge: kas lėmė, kad atsirado tokių stiprių, talentingų asmenybių, kas jas ugdė, telkė, kokie vaizdiniai sieja šios kartos menininkų kūrybą, ką vadiname žemininkų karta…
Diskusijoje dalyvaus Virginijus Gasiliūnas, Viktorija Daujotytė, Darius Kuolys, Dalia Jakaitė, Gediminas Mikelaitis, Liuda Prunskienė, Rita Venskūnienė – M. Indriliūno dukterėčia ir kt. Renginio metu bus pristatomi Mamerto Indriliūno „Raštai“.
Maloniai kviečiame gausiai dalyvauti!
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti Mamerto Indriliūno 100-ųjų gimimo metinių renginyje
Tiesa visada karti: „Jaunimo gretų“ atsakymai pradedantiesiems literatams
Sovietmečiu leistas ir tik nepriklausomoje Lietuvoje – 1995-aisiais – nustojęs eiti populiarus žurnalas „Jaunimo gretos“, be kitų dalykų, buvo ir viena iš pradedančiųjų rašytojų tekstų publikavimo erdvių. Sulaukdama gausaus pluošto rankraščių, leidinio redakcija turėjo vargti ir atrinkdama, ką publikuoti, ir rašydama atsakymus silpnesnių (estetiškai ir, ypač ankstyvuoju sovietmečiu, „politiškai-idėjiškai“) tekstų autoriams.
Skaityti toliau: Tiesa visada karti: „Jaunimo gretų“ atsakymai pradedantiesiems literatams
Sandra Bernotaitė. Apie kalbų mokėjimą
Skaitydamas tik viena kalba, tampi priklausomas nuo terpės, kuri tą lektūrą sugeneruoja ir perleidžia per filtrą, savotišką cenzūrą. Gali įsivaizduoti, kad esi pasaulio pilietis, tau ranka pasiekiami bet kurios kultūros vaisiai, tačiau išties tave maitina saujelė vertėjų, turinčių tiesioginį priėjimą prie originalų. Tie žmonės interpretuoja autorių pajautas ir refleksijas. Kitaip neįmanoma.
Skaityti toliau: Sandra Bernotaitė. Apie kalbų mokėjimą
Ką iš anapus savo lyrika mums sako Marcelijus Martinaitis?
„Praėjo nemažai metų, o Marcelijus Martinaitis sutraukia sausakimšą auditoriją. Ne tik jį pažinojusiųjų – ir jaunų žmonių, kurie jo nepažinojo. Svarbu pamėginti mums Marcelijų suprasti kaip išėjusį žmogų. Jo misiją. Ir jis tam tikrą misiją turėjo. Galėdavo vaidinti įvairius vaidmenis – būti Kukučiu ir akademiku, tyrinėjančiu įvairius tekstus, įsilipti į liepą priešais KGB rūmus ir loti iš jos naktį, atlikti daugybę kitų įvairiausių vaidmenų. Žaismės Marcelijui nestigo, ir tai buvo stipri savybė – jis žaidė ne tik poezija, bet ir gyvenimu. Sovietinėje niūrumoje jis mėgino išsaugoti laisvo, žaidžiančio žmogaus poziciją“, – tokius žodžius sausio 15-ąją Rašytojų klube, pristatant poeto Marcelijaus Martinaičio naująją, pomirtinę, rinktinę „Lyrika“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m.), ištarė kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys.
Skaityti toliau: Ką iš anapus savo lyrika mums sako Marcelijus Martinaitis?
Kviečiame į seminarą „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“
2020 m. sausio 22 d. Lietuvių kalbos institute vyks diskusijų seminaras „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“.
Žymūs Lietuvos kalbininkai, kalbos mokymo metodikos specialistai ir mokytojai praktikai diskutuos apie bendrinės lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo problemas bei jų sprendimo būdus mokykloje. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos institutu.
Skaityti toliau: Kviečiame į seminarą „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“