Autorius: Lituanistai

Poetą Aidą Marčėną kalbina Rimvydas Stankevičius

„Nuo tada, kai užburtas giedančio jazmino krūmo nubudau, kad ataidėčiau, mane menkai tejaudina socialinis rašytojo, apskritai socialinis gyvenimas, karjera, žiobarų premijos, statusas, padėtis visuomenėje, populiarumas, prestižas, įvairios nuomonės, kitos žmonėms reikšmingos menkavertybės… Kalbos tiesumu (Justino Marcinkevičiaus terminas) žingsniukais išdidžiais, kaip tie „Stalkerio“ Zonos herojai, jau daug metų pėdinu nuo eilėraščio ligi eilėraščio“, – sako šešiasdešimtmetį rugsėjo 24-ąją švęsiantis AIDAS MARČĖNAS, metų pradžioje pasitikęs tryliktąjį savo poezijos rinkinį „Ir“.
Praėjus trisdešimt aštuoneriems metams nuo pirmo sąmoningai parašyto eilėraščio, poetą kalbina kitas poetas.
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas: „Beprotiškai dūzgė jazminas“

„Mokytojau, kodėl reikia mokytis apie mirusius žmones?“ – šis mokytojavimo kelio pradžioje užduotas mokinio klausimas lydi mane iki šiol, nors jau ir nebedirbu mokykloje. Kodėl dera prisiminti, o ne pamiršti, žvelgti ne tik į priekį, kur mes galime lemti ateitį, tačiau ir atsigręžti atgalios, kur mes jau nieko pakeisti negalime? Kodėl mes šiandien susirinkome Paneriuose?
Skaityti toliau: Lietuvos žydų genocido atminimo diena |Donatas Puslys. Paneriuose

Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Kodėl taip sunku suprasti Holokaustą? Kodėl apskritai jis įvyko ir kodėl būtent žydų tauta buvo laikoma mirtinais nacių priešais? Ką apie genocidą bei lietuvių vaidmenį jame žinojo ir manė pasaulis už Europos ribų?
Skaityti toliau: Džiazuojanti istorija. Kodėl žydai buvo laikomi mirtinais nacių priešais?

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2020 m. liepos 1 – rugsėjo 9 d. veikė paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“, skirta 300-osioms Vilniaus Gaono gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. Lietuvos žydų  bendruomenė buvo svarbi šalies ekonomikos bei kultūros plėtrai, o litvakai ir jų palikuonys yra palikę žymų pėdsaką kultūroje ir moksle bei iki šių dienų visame pasaulyje vaidina svarbų vaidmenį. Daug garsių pasaulio mokslininkų, menininkų, literatų, tarp jų – Nobelio premijos laureatų, yra litvakai. Holokaustas yra viena didžiausių XX a. Lietuvos istorijos tragedijų, pažymėta žiauriomis žmonių kančiomis. Didžioji dalis Lietuvos žydų bendruomenės buvo išžudyta ir išblaškyta, neįkainojami litvakų paveldo klodai sunaikinti.
Skaityti toliau: Paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“

1941–1944 m. hitlerinės Vokietijos majoras K.Plagge buvo paskirtas vadovauti kariuomenės padaliniui HKP Ost/562, kuris prižiūrėjo ir taisė kariuomenės transporto priemones Olandų g., Vilniuje.
Karlas Plagge nuolatos gelbėdavo Vilniaus geto kalinius juos įdarbindamas HKP priverstinių darbų stovykloje. Prieš pat Vilniaus geto likvidavimą, jis iš SS išrūpino leidimą Subačiaus g. įkurti žydų darbo stovyklą. Majorui buvo leista iš geto į stovyklą pervežti daugiau nei tūkstantį žmonių.
Skaityti toliau: Lietuvos žydų genocido atminimo diena | Dokumentinis filmas „Gerasis nacis“

1907 m. rudenį susitiko du žmonės Vilniuje, susipažino ir patiko kits kitam. „Nenori man duoti pamokų, bet tai nieko.“ Su giedriu humoru kažką sau konstatavo M. K. Čiurlionis. Absoliučiai viską žinojau“, – prisiminė jau po keliasdešimt metų savo pirmąjį ir lemtingąjį įspūdį Sofija Čiurlionienė.
Skaityti toliau: M. K. Čiurlioniui – 145 | Konstantino laiškai Sofijai

Rugsėjo 22 d. kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Skaityti toliau: Aldonai Elenai Puišytei – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas

Laidoje „Literatūros pėdsekys“ apžvelgiamas kunigo, teologijos literato Stasio Ylos veiklos ir kūrybos kelias. Atsidūrus bet kurioje istorinėje situacijoje, kunigui ypač rūpėjo Lietuvos dvasinis veidas, krikščioniškų vertybių puoselėjimas, evangelinių tiesų priartinimas prie paprasto pasauliečio savivokos, rūpėjo katechetinis nuoširdus maldingumas bei intelektualinių žinių ugdymas.
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys. Maldos iš Dievų miško (Stasys Yla)