Šiandien minėtinos 170-osios Mečislovo Davainio-Silvestraičio – tautosakininko, poeto, knygnešio, „Aušros“ korespondento – gimimo metinės.
Kviečiame skaityti Olgos Mastianicos straipsnį „Keli nežinomi Mečislovo Davainio-Silvestraičio kūrybos puslapiai“.
Skaityti toliau: Olga Mastianica. Keli nežinomi Mečislovo Davainio-Silvestraičio kūrybos puslapiai
Autorius: Lituanistai
Marcelijus Martinaitis. Ir dabar, kai laikai rankoje kiaušinį, mūsų visas išmanymas atrodo visai kitaip
Artėja Velykos… Kviečiame skaityti prieš metus skelbtus poeto Marcelijaus Martinaičio – entuziastingo margučių skutinėtojo, sukaupusio gausią jų kolekciją – pamąstymus apie Velykų laukimą, jų šviesią prasmę kaimo kasdienybės prieblandoje ir margučių skutinėjimo filosofiją.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Ir dabar, kai laikai rankoje kiaušinį, mūsų visas išmanymas atrodo visai kitaip
Romualdui Granauskui – 80
Prozininkas, dramaturgas ir eseistas Romualdas Granauskas gimė 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose. Gyveno Sedoje, dirbo Skuodo laikraštyje Mūsų žodis, Nemuno žurnale, taip pat gyveno Mosėdyje ir kitose Žemaitijos vietovėse, kurias galima atpažinti jo kūriniuose. Dirbo statybininku, šaltkalviu, kurį laiką mokytojavo. Nuo 1972 m. atsidėjo kūrybiniam darbui.
Skaityti toliau: Romualdui Granauskui – 80
Arnoldas Piročkinas. Ir kuklaus mokytojo gyvenimas vertas Aldono Pupkio knygos
Mūsų visuomenė, ypač jos vyresnioji karta, pažįsta doc. dr. Aldoną Pupkį kaip ryžtingiausią, atkakliausią ir veikliausią XX a. antrosios pusės bendrinės kalbos tvarkovą, jos tradicinių, jablonskinių normų budriausią sargą. Veikla šioje srityje nustelbė ir tą faktą, kad jam priklauso taip pat darbų iš bendrinės kalbos fonetikos ir tarmėtyros. Taigi Aldono Pupkio negalima laikyti „vienos knygos“ specialistu, sprendžiančiu tik alternatyvą vartoti ar atmesti tam tikrus į bendrinę kalbą besiskverbiančius reiškinius. Šiuo kartu, visai neketindami apibūdinti Aldono Pupkio veiklos įvairovės, pirmiausia norime atkreipti dėmesį, kad jis yra sėkmingai tyręs savo pirmtakų kalbininkų veiklą. Iš jų ypač vaisingai yra atskleidęs prof. Juozo Balčikonio (1885 – 1969), kuris buvo jo dėstytojas Vilniaus universitete, nuopelnus lietuvių kalbai.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Ir kuklaus mokytojo gyvenimas vertas Aldono Pupkio knygos
Knygos „Karalaitė ant stiklo kalno“ pristatymas
Balandžio 17 d., trečiadienį, 18 val. kviečiame į galeriją MENO NIŠA, į susitikimą su menininku Mariumi Jonučiu, kuris kartu su sudarytojais ir leidėjais: Danute Kalinauskaite, Jūrate Šlekonyte, Gyčiu Vaškeliu pristatys savo iliustruotą pasakų knygą „Karalaitė ant stiklo kalno: dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“.
Skaityti toliau: Knygos „Karalaitė ant stiklo kalno“ pristatymas
Donatas Puslys. Žymius litvakų rašytojus menanti Didžioji Pogulianka
Jono Basanavičiaus, o anksčiau Didžiosios Poguliankos, gatvė mena žymius litvakų rašytojus. Name, pažymėtame 18 numeriu, kadaise gyveno Romainas Gary, o 23-iajame buvo apsistojęs ir Mošė Kulbakas. Be to, pačioje gatvės pradžioje, name nr. 2, gyveno Leonas Klauzneris – žymaus rašytojo Amoso Ozo tėtis.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Žymius litvakų rašytojus menanti Didžioji Pogulianka
Kviečiame į 9-ąją moksleivių ir studentų lituanistų konferenciją
Mokytojai, moksleiviai ir studentai kviečiami į jau tradicine tapusią 9-ąją moksleivių ir studentų lituanistų konferenciją, kuri šiemet skiriama Pasaulio lietuvių metams paminėti.
Skaityti toliau: Kviečiame į 9-ąją moksleivių ir studentų lituanistų konferenciją
„Mokslo mygtukas“: kaip kompiuteriai ir robotai prabyla lietuviškai
Laidos herojai trys – Lietuvos mokslų akademijos narys, VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto prof. dr. habil. Laimutis Telksnys, jo bendradarbis Gediminas Navickas ir robotas Ąžuolas. L. Telksnys pasakoja, kaip jiems sekasi prašnekinti kompiuterius ir robotus lietuviškai, kodėl tai yra svarbu.
Skaityti toliau: „Mokslo mygtukas“: kaip kompiuteriai ir robotai prabyla lietuviškai
Juozui Baltušiui – 110. Virtuali paroda apie Juozą Baltušį
Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas, 1909–1991) – prozininkas, dramaturgas, publicistas. Sovietmečiu vienas populiariausių autorių, vėliau vertintas labai prieštaringai.
Bene brandžiausias Baltušio romanas – Sakmė apie Juzą (pirmas leidimas 1979). Romane sukuriamas nepolitizuotas, atviras, grynakraujis valstiečio Juzos paveikslas ir jo raida keičiantis skirtingoms santvarkoms, valdžioms, ideologijoms. Mylimai merginai ištekėjus už kito Juza įsikuria Kairabalės pelkėse ir ten kuriasi savo mikrokosmosą, atskirą gyvenimą, kurį bando apsaugoti nuo besikeičiančių politinių vėjų. Romano pasakojimas įtraukiantis, pasak V. Kubiliaus, „Juzos figūrą apgaubė poetinis autoriaus regėjimas, o baladinė įvykių eiga dar labiau pabrėžė jos apibendrinančią reikšmę ir pasakojimo nuotaikingumą, artimą liaudies dainai“.
Skaityti toliau: Juozui Baltušiui – 110. Virtuali paroda apie Juozą Baltušį
Nacionalinis diktantas (2019 m. II turas). Ištrauka iš Vaižganto romano „Pragiedruliai“
Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos variantai. Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (diktorius – Marijus Žiedas). Teksto skyrybos bei rašybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos.
Skaityti toliau: Nacionalinis diktantas (2019 m. II turas). Ištrauka iš Vaižganto romano „Pragiedruliai“