Roma Bončkutė. Simono Daukanto asmenybės ir darbų labirintai

Simono Daukanto (1793–1864) asmenybė ir darbai ne vienai kartai buvo veiklumo, doros ir įkvėpimo šaltinis. Prie jų, nors ir vertintų prieštaringai, buvo grįžtama epochų kaitos periodais. Laikydamasis etnocentriškų pažiūrų, o lietuviškumui teikdamas normatyvinio pozityvumo, Daukantas, nepaisydamas menko galimų skaitytojų pasirengimo, viršydamas jų išsilavinimo ir žinių lygį, užčiuopė ir išreiškė modernesnes idėjas, kurias skelbė pažangūs to meto amžininkai. Jis veikė ir veiks mokslo, literatūros ir meno kūrėjus. Apie tai „Gimtosios kalbos“ liepos mėn. numeryje rašo prof. dr. Roma Bončkutė.
Skaityti toliau: Roma Bončkutė. Simono Daukanto asmenybės ir darbų labirintai

Dalia Staponkutė. Nesuprantama lemtis

Kodėl lietuvis, net ilgą laiką gyvendamas už savo kalbinės tėvynės ribų, šliejasi prie gimtosios kalbos kaip lanksti graikiškos bugenvilijos šakelė? Ar dėl to, kad jis – „ribotų galių“ ir neišmoksta kitų kalbų taip gerai kaip gimtosios? O gal atvirkščiai – dėl to, kad per greit išmoksta, tačiau saudade, gili, braziliška nostalgija tam, ko negrįžtamai netenki, verčia jį gręžiotis į gimtąjį žodį. Arba dėl to, kad vidine klausa girdi savo kalbą geriau nei kitas kalbas ir kultūrinio sąmoningumo lygmeniu tebėra „vaikas“, o vaikui – kol jis dar negali nerti į svetimų kultūrų upę – reikia vieno aiškaus kalbos šaltinio.
Skaityti toliau: Dalia Staponkutė. Nesuprantama lemtis

Daiva Aliūkaitė: kalbėdami regionines arba socialines šaknis išduoda visi

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė prof. dr. Daiva Aliūkaitė LRT RADIJUI sako šiuo metu pastebinti savotišką tarmių renesansą, o tarminis kodas tampa saviraiškos ir tapatumo priemone. „Neįsivaizduojama, kad bičiuliai, kažkada žaidę krepšinį ir atvykę studijuoti į universitetą, imtų varžyti savo kalbėjimą“, – sako ji.
Skaityti toliau: Daiva Aliūkaitė: kalbėdami regionines arba socialines šaknis išduoda visi

Ugnius Antanavičius. Ne tik Čiurlionio žmona: 7 faktai apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę

„Čiurlionio žmona“, „Čiurlionio mūza“ – tokios asociacijos kyla daugeliui lietuvių, išgirdusių Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės vardą. Tačiau jos nepagrįstai nuvertina pačios S.Kymantaitės-Čiurlionienės veiklą ir pasiekimus, kurių ši moteris turėjo nemažai.

Skaityti toliau: Ugnius Antanavičius. Ne tik Čiurlionio žmona: 7 faktai apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę

Donata Mitaitė. Laiškai per Atlantą

Kazys Bradūnas šiandien – neginčijamas lietuvių literatūros klasikas. Eugenijus Matuzevičius, Viktorijos Daujotytės pavadintas „žemininkų broliu“ (1), nežiūrint nedideliu tiražu išleistos ir labiau to meto Lietuvos istoriją, o ne poeto kūrybą apžvelgiančios Mindaugo Tamošaičio monografijos (2), tampa vis labiau fonine, menkai bematoma figūra, kurią labai šiltai, taikliai ir objektyviai laidotuvių dieną apibūdino Vytautas Kubilius:
Vienintelis, kuris domėjosi kitu, džiaugėsi, palaikė. Buvo kultūrinių akcijų širdis. Visi Mačernio minėjimai, knygos išleidimas ir muziejaus kertelė – tik per jį. Jis atkakliai gynė ir stūmė. Buvo ištikimas savo kartai – siuntė Bradūnui knygas, kai tai buvo pavojinga. Pasiuntė kone visus Mačernio eilėr. nuorašus.
Skaityti toliau: Donata Mitaitė. Laiškai per Atlantą

Adam Zagajewski. Witoldas Gombrowiczius ir įtartini rašytojai

„Jis savo kūryboje nesivadovauja jokia etine ar estetine norma, jokia teorija, vien tik žmonėms sukeliamu tiesioginiu efektu“, – rašė jaunas Witoldas Gombrowiczius apie Zbigniewą Uniłowskį, jaunystėje mirusį romanistą. Pirmiausia norisi sušukti: juk tai kartu ir autocharakteristika! Tą patį galime pasakyti ir apie patį W. Gombrowiczių!
Skaityti toliau: Adam Zagajewski. Witoldas Gombrowiczius ir įtartini rašytojai

Liudo Dovydėno premija – rašytojui Markui Zingeriui

Žymaus XX a. rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta rašytojui Markui Zingeriui. Kūrėjas įvertintas už romaną „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“, 2017 metais išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.
Skaityti toliau: Liudo Dovydėno premija – rašytojui Markui Zingeriui

Iki šių metų rugsėjo 30 d. Valdovų rūmuose mokiniai lankysis nemokamai

Palaikydamas muziejų atvirų durų iniciatyvą, vos prieš tris savaites antrąją dalį lankytojams atvėręs Valdovų rūmų muziejus kvies mokinius ir toliau nemokamai lankyti visas nuolatines ekspozicijas bei veikiančias tarptautines parodas. Tokia galimybe mokiniai galės naudotis 2018 m. rugpjūčio 1 – rugsėjo 30 d. muziejaus kasose parodę moksleivio pažymėjimą ir įsigiję nemokamą lankytojo bilietą.
Skaityti toliau: Iki šių metų rugsėjo 30 d. Valdovų rūmuose mokiniai lankysis nemokamai