Ramunė Vaskelaitė. Santrumpos. Klausimai ir atsakymų paieškos

Kad santrumpų antplūdis pastaruoju metu labai pagausėjęs, turbūt yra pastebėję visi, o ypač tie, kas rengia, verčia ar redaguoja dalykinius tekstus. Tačiau problema – ne gausa, o įvairovė: iš anglų kalbos santrumpų atplūsta tokios sandaros, rašybos ir paskirties, kad ima atrodyti, jog lietuviškosios taisyklės nebeteikia jokios atsparos. Neaiškumų kelia viskas: ar versti ir, jei taip, tai kurias; kaip rašyti; kaip sudaryti; kaip įtraukti į tekstą?
Skaityti toliau: Ramunė Vaskelaitė. Santrumpos. Klausimai ir atsakymų paieškos

Vytautas Martinkus: „Savas kelias – sunki, bet didžiai vertinga privilegija, kurią pats sau dovanoji“ (I)

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras tęsia pokalbių ciklą su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais – rašytojais, literatūros kritikais, literatūros ir istorijos mokslų atstovais. Lietuvai atšventus Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, kilo idėja su ryškiais kultūros veikėjais apsvarstyti per šiuos metus nueitą kelią ir padiskutuoti apie nūdienos padėtį tiek visoje šalyje, tiek kultūros, literatūros laukuose.
Skaityti toliau: Vytautas Martinkus: „Savas kelias – sunki, bet didžiai vertinga privilegija, kurią pats sau dovanoji“ (I)

Neringa Vaitkutė atsako į Danutės Šepetytės klausimus

Rašytoja Neringa Vaitkutė sako, jog būti žmogumi nelengva visais gyvenimo periodais. Ypač nelengva mūsų laikais, kada visi esame atsidūrę tarsi po didinamuoju stiklu. Biologijos mokytoja Lentvario M.Šimelionio gimnazijoje dirbanti rašytoja per septynerius metus yra išleidusi net devynias knygas. Pirmoji knyga „Vaivorykščių arkos“ buvo pripažinta geriausiu metų debiutu, „Klampynių kronikos“ pernai pelnė Pr. Mašioto premiją, šiemet rašytoja apdovanota ir Vaikų literatūros premija.
Skaityti toliau: Neringa Vaitkutė atsako į Danutės Šepetytės klausimus

Lara Lempertienė. Vilniaus Gaono rašytinis palikimas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

2020-ieji yra ir Vilniaus Gaono metai. Elijas ben Saliamonas Zalmanas (1720–1797), vadinamas Vilniaus Gaonu (Išminčiumi), yra didžiausias Lietuvos žydų mokytumo pavyzdys, keliantis pasididžiavimą. Anot žydų literatūros istoriko Israelio Zinbergo, „Vilniaus Gaonas, kaip mokslininkas, neabejotinai sukūrė svarbiausius ir vertingiausius savo laikotarpio darbus rabiniškoje raštijoje“. Su didele šių darbų dalimi galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jų atsiradimo istorija yra komplikuota, intriguojanti ir paaiškinama tik įsigilinus į Gaono asmenybę, studijų ir bendravimo su mokiniais būdą.
Skaityti toliau: Lara Lempertienė. Vilniaus Gaono rašytinis palikimas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

Prieš 120 metų gimė Antoine de Saint‑Exupéry (1900 06 29–1944 07 31)

Pasaulinio garso rašytojui, įvairių premijų laureatui, neblėstančios šlovės kūrėjui ir savo profesijai atsidavusiam pilotui Antoine’ui de Saint-Exupéry vaikystė visą (tiesa, gana trumpą) gyvenimą išliko ilgesio objektu, prarastąja šalimi, ramybės ir pilnatvės uostu, į kurį neįmanoma sugrįžti. Nors teparašė vos vieną knygą vaikams – alegorinę pasaką „Mažasis princas“, ji jau beveik šimtmetį tvirtai laikosi skaitomiausių, perkamiausių ir mylimiausių skaitinių sąrašuose visame pasaulyje.
Skaityti toliau: Prieš 120 metų gimė Antoine de Saint‑Exupéry (1900 06 29–1944 07 31)

Povilui Višinskiui – 145

Povilas Višinskis – visuomenės ir kultūros veikėjas, lietuviškos spaudos bendradarbis, literatūros kritikas, vienas iš Lietuvos demokratų partijos steigėjų.
Kultūrinė Višinskio veikla laužė ir nusistovėjusius patriarchalinės lietuviškos bendruomenės stereotipus – jo palaikomos į besikuriančios lietuviškos kultūros lauką atėjo moterys: Julija Žymantienė-Žemaitė, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Jo pastangomis mezgėsi taip lietuvių literatūrai reikalingi tarpasmeniniai ryšiai, pradėjusių rašyti moterų tekstai atsidūrė lietuviškos inteligentijos dėmesio centre. Višinskio laiškai ne tik ugdė rašančiųjų literatūrinę savimonę, bet ir formavo literatūros augimui būtiną recepcijos, literatūrinės komunikacijos lauką. Višinskio atliktas lietuvių rašytojų „auginimo“ darbas Viktorijos Daujotytės taikliai pavadintas Višinskio akademija.
Skaityti toliau: Povilui Višinskiui – 145