Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Einant į pabaigą Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Lietuvių kalbos kultūros metams, įvairiomis progomis bus kalbama apie konkrečius atliktus darbus, išleistus leidinius, surengtas diskusijas, minėjimus, šventes, konferencijas – tai bus pateikta ir įvairiose ataskaitose. Tačiau vargu ar jose bus tai, kas man šiandien atrodo labai svarbu: valdžios ir žmonių požiūris į lietuvių kalbą ir jos priežiūrą. O juk, kaip mėgstama dabar sakyti, viskas priklauso nuo požiūrio.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Kaip Astrida Lindgren padėjo versti savo apysaką „Ronja plėšiko duktė“ į lietuvių kalbą

Švedų rašytojos Astridos Lindgren vardas žinomas turbūt visiems – ir skaitantiems knygas, ir neskaitantiems, bet žiūrintiems animacinius filmukus, teatrų spektaklius, vaidybinius filmus. Jos sukurti herojai Karlsonas, Pepė Ilgakojinė, Kalis Bliumkvistas seniai yra tapę savais. Jos knygos pasaulyje parduodamos milijoniniais tiražais, o kūriniai yra įtraukti į vaikų literatūros „Aukso fondą“.
Skaityti toliau: Kaip Astrida Lindgren padėjo versti savo apysaką „Ronja plėšiko duktė“ į lietuvių kalbą

Nauja mada – didmiesčių gyventojai nebeslepia savo gimtosios tarmės

Šiuolaikinių technologijų laikais gali atrodyti, jog kaip ir daug kas iš tolimos praeities atėję, taip ir tarmės nyksta. Visur įsivyrauja tarmių ypatybėmis nebepuošiama bendrinė kalba. Tačiau, pasirodo, ne. Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė prof. Danguolė Mikulėnienė drąsiai sako: „Tarmės nenyksta.“ Skaityti toliau: Nauja mada – didmiesčių gyventojai nebeslepia savo gimtosios tarmės

Valstybė, kuri per daug domėjosi poezija

Nuo tada, kai Martinas Lutheris parodė spausdinto žodžio jėgą, valdžios atstovai ėmė kontroliuoti leidėjus ir rašytojus. Laikui bėgant atrasta, kad draudimai gali būti apeiti, o knygas spausdinti galima svetur ir slapčia atgabenti į draudžiamą teritoriją. XX amžiuje spausdinto žodžio kontrolė kai kuriose valstybėse pasiekė apogėjų, viena jų – Sovietų Sąjunga. Totalitarinė valstybė kovojo ne tik ginklais ir kariais, bet ir biurokratiniu aparatu, sekusiu ir kontroliavusiu piliečius.
Skaityti toliau: Valstybė, kuri per daug domėjosi poezija

Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2017) numeris

Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje…
Skaityti toliau: Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2017) numeris

Konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“

Lapkričio 10 dieną Seime vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“.  Konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetu (visomis kalbomis) ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje. Interneto puslapyje peržiūros nuorodos atsiras likus 10 minučių iki renginio pradžios.
Skaityti toliau: Konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“

Stasys Tumėnas. Good-bye, lituanistik(c)a?

Susidaro įspūdis, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystės, tiksliau – vertybinės erozijos, neaiškumo, neapibrėžtumo laikais. Piliečiai sutrikę, nesusigaudo ar nepasirengę susivokti, kada juos pasiekia tiesa, kada ta tiesa tėra informacinio karo vaisius, skleidžiamas, tarkim, šių dienų Lietuvos istorinės tiesos falsifikuotojos, mūsų dienų barakudos lūpomis ir rašytiniais tekstais.
Skaityti toliau: Stasys Tumėnas. Good-bye, lituanistik(c)a?

Rūta Oginskaitė. Dešimtas žvilgsnis. Grūdus nuo pelų

Neseniai dienos šviesą išvydo Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“. Gib a kuk – žydiškas posakis, reiškiantis „Žvilgtelėk“. Jauki ir asmeniška teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės šeštoji knyga – tai dvylika žvilgsnių į Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, amatą ir kūrybą, tautos ir šeimos likimus.
Skaityti toliau: Rūta Oginskaitė. Dešimtas žvilgsnis. Grūdus nuo pelų