Autorius: Lituanistai

Lietuvių rašytinės kalbos istorikas, Ilinojaus universiteto profesorius habil. dr. Giedrius Subačius: „Gimtakalbiai kalbėtojai labai gerai jaučia kada kur kokį žodį vartoti galima, kada negalima, kartais tas savo jaučiamas ribas ir tyčia peržengia ypatingesniam efektui pasiekti.“
Skaityti toliau: Giedrius Subačius apie lietuvių kalbos užkaborius

Esė, išspausdintas žurnale Baltos lankos, nr. 40, 2019, buvo parašytas pranešimo, perskaityto „Santaros-Šviesos“ suvažiavime Alantoje 2016 m. birželio 26 d., pagrindu.

Postkūdikišku žvilgsniu

Ketindamas ką nors pasakyti apie Lietuvos žiniasklaidą, susiduri su keblumu – tenka kalbėti kaip kūdikiui, garsiai pranešančiam, kad karalius nuogas. Su mūsų laikraščiais, televizija, radiju, naujienų portalais, kaip sakoma, „ir taip viskas aišku“ ‒ kas gi nemato, kad šis minčių valdovas nuogas? Kita vertus, nutylėti šitai ‒ reikštų palikti nuošalyje esminį dalyką. Taigi neišvengiamai tenka sakyti tai, ką ne tiktai kiekvienas žino, bet ir kas visiems klaikiai nusibodę. Tačiau savaime aiškume glūdi kažkas, kas nėra taip jau savaime aišku, o banalybė ‒ tinkamiausia vieta slėptis tam, kas esmiška.
Skaityti toliau: Arūnas Sverdiolas. Cloaca maxima: Lietuvos žiniasklaida šiandien

Minint Lietuvos laisvės lygos „Moralinio ultimatumo TSRS vyriausybei“ 40-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą šiam dokumentui.
Skaityti toliau: Lietuvos laisvės lygos „Moraliniam memorandumui TSRS vyriausybei“ – 40 metų

Birželio 13 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje kalbininkui, pedagogui, vadovėlių autoriui, lietuvių kalbos mokymo metodikos specialistui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui įteikta Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. „Aktualijų“ skyrelyje cituojamoje laureato kalboje atsiskleidžia nemaža mokymo metodikos tiesų ir paties docento pedagoginių ir vertybinių nuostatų. Apie visų mūsų Mokytoją rašo Rita Urnėžiūtė.
Skaityti toliau: Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatas Bronius Dobrovolskis: „Vaikai yra teisūs, prašydami supratimo“

„Gimtosios kalbos“ liepos numeryje apžvelgiamos dvi knygos apie dvi unikalias asmenybes – savamokslį pradinių klasių mokytoją Jokūbą Aržuolaitį iš Kazlų Rūdos ir lituanistę, Linkuvos šviesuolę Stanislavą Lovčikaitę.
Skaityti toliau: Janina Švambarytė-Valužienė aptaria knygas apie du lituanistus – Jokūbą Aržuolaitį ir Stanislavą Lovčikaitę

Beveik visi naršome internetą ir naudojamės kuria nors naršykle. Todėl svarbu, kokius tekstus matome naršyklių languose: ar jų kalba taisyklinga, sklandi, lengvai suprantama. Straipsnyje lyginama dviejų populiariausių naršyklių – „Google Chrome“ ir „Mozilla Firefox“ – vertimo kalba.
Skaityti toliau: Agnė Klimaitienė. Lietuvių kalba interneto naršyklėse

Straipsnio autorius, aiškindamasis Minčiuko pavardės ir Minčiukų kaimo (Musninkų sen., Širvintų r.) vardo istoriją, teigia, kad šie tikriniai daiktavardžiai yra susiję su asmens pavadinimu pagal kilmę arba gyvenamąją vietą: minčiukas – iš Minsko ar jo apylinkių kildinęsis gyventojas. Rytas Tamašauskas žvelgia į variantiškas tikrinių vardų formas, užrašytas XVII a. pabaigos ir XVIII a. pradžios Musninkų parapijos krikšto registracijos knygose, ir svarsto tokio variantiškumo priežastis. Pavardžių raidą padeda suprasti atidi sudėtinių asmenvardžių (Juozapas Orda Minčiukas, Kristina Minčiukienė Ordienė, Vladislovas Kvietkauskas Orda, Jonas ir Ona Minčiukai Kvietkauskai ir pan.) analizė.
Skaityti toliau: Rytas Tamašauskas. Minčiukų gijos – iki Minsko (žodžio, pavardės ir gyvenamosios vietos vardo kilmė)

Tekstas skaitytas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2011 m. lapkričio 8 d., rašytojo Ričardo Gavelio 61-ųjų gimimo metinių proga surengtame atminimo vakare „Ričardas Gavelis: didysis (de)konstruktorius ir jo intelektualinė legenda“. Straipsnio, pasirašyto slapyvardžiu,  autorė – profesorė Jūratė Baranova.
Skaityti toliau: Ana Audicka. Ričardas Gavelis ir Jorge Luisas Borgesas