Davidas Almondas: „Su kūrybiškumu taip jau yra – reikia susitaikyti su tuo, kad esame netobuli“

Britų vaikų ir jaunimo rašytojas Davidas Almondas (g. 1951) nuo pat mažens norėjo būti rašytoju, tačiau niekuomet nemanė tapsiantis tuo, kuo jau porą dešimtmečių gali didžiuotis – pripažintu, daugybę apdovanojimų pelniusiu jaunosios skaitytojų auditorijos autoriumi. Pirmosios dvi jo knygos – apsakymų rinkiniai – buvo skirti suaugusiems, ir, kaip teigia pats D. Almondas, tik nustojęs bėgti nuo savęs, savo praeities, šaknų ir netobulumo, jis pasijuto išsilaisvinęs ir žengiąs į jam neįprastą – vaikų literatūros – pasaulį. Atradęs save ir atrasdamas vis daugiau savo kūrybos gerbėjų, D. Almondas gali džiaugtis ne vien tuo, bet ir reikšmingais literatūros pasaulio įvertinimais – Karnegio (1999 m.) bei Hanso Christiano Anderseno medaliais (2010 m.).
Skaityti toliau: Davidas Almondas: „Su kūrybiškumu taip jau yra – reikia susitaikyti su tuo, kad esame netobuli“

15-osios Vytauto Kubiliaus atminimo metinės

2004 m. vasario 17 d. avarijoje žuvo Lietuvos literatūros kritikas, literatūrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Vytautas Kubilius. Nebuvo tokios literatūros temos, kuri Vytautui Kubiliui atrodytų nesvarbi, nereikalinga. Prisimindami Profesorių, siūlome skaityti
Mindaugo Nastaravičiaus straipsnį apie V. Kubiliui skirtą LLTI knygą  „Nepaklusęs laikui“.
Skaityti toliau: 15-osios Vytauto Kubiliaus atminimo metinės

Birutė Jonuškaitė: „Lietuvis visada stengiasi išsiveržti iš narvo“

Į šimtmečio anketos klausimus atsako rašytoja BIRUTĖ JONUŠKAITĖ. Anketa publikuota literatūros mėnraštyje „Metai“ (2018 m. Nr. 12)
Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istorija yra ryški ir permaininga, patyrusi sunkių išbandymų, bet įrodžiusi stiprią tautos politinę valią, pilietinį visuomenės sąmoningumą, etninės atminties ištvermingumą. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – proga apmąstyti mūsų literatūros ir kultūros raidą, įvardyti žymiausius asmenis, prisiminti jų nuopelnus kraštui. Kokie vardai, judėjimai, iniciatyvos, darbai ir kūriniai jums atrodo iškiliausi mūsų laisvėjimo kelyje?
Skaityti toliau: Birutė Jonuškaitė: „Lietuvis visada stengiasi išsiveržti iš narvo“

Kas taps 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu?

Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą.
Kas yra „organizuota politinė bendruomenė, turinti savo aukščiausią valdžią“? O kas yra „tokios bendruomenės valdomas kraštas“? Šiandien sakome – valstybė. Nežinia, kaip sakytume, jei ne Simonas Daukantas.
Skaityti toliau: Kas taps 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu?

Lietuvos žinutė visiems pasaulio vaikams

Šie metai lietuvių vaikų literatūrai – itin sėkmingi. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius laimėjo tarptautinę atranką ir tapo 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėju. Todėl balandžio 2-ąją – Tarptautinę vaikų knygos dieną – Lietuvos vardas plačiai suskambės pasaulyje.
Skaityti toliau: Lietuvos žinutė visiems pasaulio vaikams

Aušra Židžiūnienė. Kalbėti lietuviškai: net kai nežinai – kodėl?..

Retkarčiais vis sugrįžtu tarp tų, kurie augino. Ir mane, ir mano kalbą. Vos sutikusi juos, pagalvoju, kad augti vis dar yra kur… Šįkart vakarojome Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje (nors dabar ją norėtųsi vadinti mene) ir kalbėjomės tema „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis?“. Diskusijoje, kuri skirta Pasaulio lietuvių metams, dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė, lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvis argentinietis Emanuelis Giacoia, Australijos, Lenkijos, Singapūro lituanistinėse mokyklose dirbusi Sandra Jeglinskė, kitakalbių dėstytoja Birutė Grašytė, dirbusi lietuvių mokykloje Vašingtone, studentas iš Lenkijos Jakubas Kubsas ir Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas.
Skaityti toliau: Aušra Židžiūnienė. Kalbėti lietuviškai: net kai nežinai – kodėl?..