Martyno Mažvydo „Katekizmas“ virtualiai

Tradicija Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. pamatyti eksponuojamą pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo „Katekizmą“ – nėra nutraukta.
Šiemet 450 metų sukaktį mininti VU biblioteka dėl pasaulyje susiklosčiusios padėties unikalų leidinį kviečia apžiūrėti virtualiai, o ekspozicija nukeliama į, tikimės, netolimą ateitį.
Skaityti toliau: Martyno Mažvydo „Katekizmas“ virtualiai

Kęstutis Nastopka: „Semiotika nepasiūlys, kuo užpildyti vertybinę tuštumą“

Nors Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. suėjo 80 metų, jo energijos galėtų pavydėti ir dvigubai jaunesnis: paupyje ieškodami vietos atsisėsti laipiojome po kalnelius ir tempu nėmaž nenusileidome aplink zujantiems dviratininkams bei šunų vedžiotojams.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Semiotika nepasiūlys, kuo užpildyti vertybinę tuštumą“

Algirdas Monkevičius: užsienyje mokslo metai jau užbaigti, vaikai perkelti į aukštesnes klases, tą svarstome ir mes

„Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – LRT RADIJUI sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Skaityti toliau: Algirdas Monkevičius: užsienyje mokslo metai jau užbaigti, vaikai perkelti į aukštesnes klases, tą svarstome ir mes

Prasideda visuotinis nuotolinis mokymas(is)

Mielieji Kolegos,
Lietuvoje prasideda visuotinis nuotolinis mokymas(is). Nelengvas metas. Natūralu, kad neįprasta veikla kelia nemažai klausimų, bet neabejokite – mes visi į juos rasime optimaliausius atsakymus. Juk tų atsakymų ieškosime drauge su savo mokiniais, su jų tėveliais. Būkime tikri, kad iškylančios problemos yra ir didelė galimybė tobulėti. Kartu mes galime viską. Būkime susitelkę, būkime vieningi.
Sveikatos ir sėkmės!

Netektis. Eglė Juodvalkė (1950 01 28–2020 03 29)

Eglė Juodvalkė – Čikagoje gimusi poetė, žurnalistė, rašytoja. Čia universitete studijavo slavistiką ir teatro meną. „Laivės“ ir „Laisvosios Europos“ radijo darbuotoja. Poezijos rinkiniuose „Jei tu paliesi mane“ (1972) bei „Pas ką žiedas žydi“ (1983) pratęsė neornamentuotos kalbos generacijos tradicijas, atsisakiusi klasikinės formos, eilėraštį kuria kaip fragmentišką pasakojimą, dažnai teatralizuotą, ritualizuotą. Anot Dalios Satkauskytės, poetei būdingas bendrumo su savo gentimi jausmas, kuris yra labiau egzistencinis, o ne lokalinis matmuo. Jos poezijoje folkloro motyvai įsipina į pasaulio kultūros kontekstą.
Skaityti toliau: Netektis. Eglė Juodvalkė (1950 01 28–2020 03 29)

Parengtos rekomendacijos, kaip išvengti tinklų „lūžimo“ prasidėjus nuotoliniam mokymui

Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais parengė rekomendacijas, kaip sklandžiai organizuoti nuotolinio mokymo procesą ir išvengti tinklų „lūžimo“ prasidėjus nuotoliniam mokymui.
Skaityti toliau: Parengtos rekomendacijos, kaip išvengti tinklų „lūžimo“ prasidėjus nuotoliniam mokymui

Aušra Čebatoriūtė. Kun. Alfonsas Lipniūnas. Gyventi ne sau

Kovo 28-ąją minime 75-ąsias šventumo ir laisvės šauklio, Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno mirties metines.
Kun. A. Lipniūnas dažno amžininko atsiminimuose apibūdinamas keista prieštara: didžios iškalbos dovanos neturėjęs, bet savo ugningu, padrąsinančiu žodžiu paskui save patraukdavęs tūkstančius. Vaclovas Kleiza, 1955 m. kovo 17 d. Draugo numeryje spausdintuose prisiminimuose rašo, kad kun. A. Lipniūnas lyg šv. Jonas Krikštytojas patraukdavo klausytojų minias į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią: „Tos minios niekas negalėdavo sulaikyti.
Skaityti toliau: Aušra Čebatoriūtė. Kun. Alfonsas Lipniūnas. Gyventi ne sau

„Žmonės ir žvėrys Dievų miške“: lietuvių inteligentų lageryje laukė žmogėdriška tvarka

Kartu su kitais lietuvių tautos atstovais, kurių didžiąją dalį sudarė inteligentai, kunigas Stasys Yla tapo nacių vykdomos politikos Lietuvoje įkaitu. Pačiame tikriausiame pragare patirtais išgyvenimais jis pasidalino gyvendamas emigracijoje. Pirmą kartą knyga „Žmonės ir žvėrys“ pasirodė 1951 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), o Lietuvoje perleista tik ištrūkus iš kitos totalitarinės imperijos – SSRS – gniaužtų.
Skaityti toliau: „Žmonės ir žvėrys Dievų miške“: lietuvių inteligentų lageryje laukė žmogėdriška tvarka