Baigiamasis konkurso renginys įvyks vasario 28 d. 14 val. val Zoom platformoje. Prisijungimo nuoroda:
https://us02web.zoom.us/j/89827063186?pwd=NlpIVmFWRnJHZW1NYnRGU3lUaldBUT09
Meeting ID: 898 2706 3186
Passcode: 566966
Maloniai kviečiame jungtis konkurso nugalėtojus ir dalyvius, konkurso komisijos narius, rengėjus ir visus norinčiuosius.
VU Lietuvių literatūros katedra rašo: „Lapkričio 1-ąją, per Visus Šventus, mirė Rūta Saukienė (1929-2021) – Vilniaus universiteto lituanistė, ilgametė „Vagos“ leidyklos redaktorė, vertėja, mūsų profesoriaus Donato Saukos žmona ir bendradarbė, kruopščiai redagavusi jo akademinius darbus.“
Skaityti toliau: Netektis. Rūta Zita Saukienė (1929 03 03 – 2021 11 01)
Paskui žvakę. Tamsoje paskui žvakę.
Kur dar galėtume eiti,
kad nepralaimėtume,
mirusiaisiais pasišviesdami –
o, jų rankos, jų akys!
Vis dar pažįstame juos ir jiems nusišypsom.
Aš taip senamadiškai žiūriu į juos
ir taip jais tikiu. Labiau nei gyvaisiais.
Justinas Marcinkevičius
Skaityti toliau: Nuo Vėlinių iki Vėlinių
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui valstybinės kalbos mokėjimą vertinti pagal Europos Tarybos priimtus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis (BEKM). Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai bus taikomi užsienio lietuviams ir užsieniečiams, siekiantiems, kad jų lietuvių kalbos žinios būtų įvertintos ir įteisintos.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos mokėjimas bus vertinamas pagal bendrą Europos kalbų mokymosi ir vertinimo sistemą
Spalio paskutinę dieną savo 80-metį būtų minėjusi poetė Elena Mezginaitė.
„Elena Mezginaitė turėjo prigimtinę poetinę struktūrą: gamtos jutimą, dainos, muzikos jausmą (nemažai dainų, dainuojamų tekstų), stiprią sąmonės reakciją, rizikos trauką. Į savo galimybių zenitą iškilusi rinkiniu „Šaltas ginklas“, ji liko poeziją maitinančioj terpėj, palaikančioje tikėjimą, kad poezija būtina, kad be jos kaip be oro. Maitinančioji terpė – be jos neišdygsta nei grybai, nei beržai. Nesusidaro į kūrybą ar į kultūros veiklą nukreipiamų bendrijų. Iš maitinančios terpės Elenos Mezginaitės poezija leido ūglius, gražius, išbūnančius tarp kitų, bet neišsiskiriančius, neįgyjančius būtinojo vienkartiškumo“, – apie poetę yra rašiusi prof. Viktorija Daujotytė.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Talentinga provincijos tango šokėja, muškietininkė
Spalio 29 d., penktadienį, Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme atidengta atminimo lenta, skirta poetui ir universiteto dėstytojui Marcelijui Martinaičiui.
Skaityti toliau: Vilniaus universiteto kieme atidengta atminimo lenta poetui Marcelijui Martinaičiui
Šioje literatūros pamokoje literatūrologė Donata Mitaitė nagrinėja Vilniaus temą Tomo Venclovos poezijoje. Pristatydama eilėraščių kontekstus, kritikė atskleidžia esmingą šio poeto ryšį su Lietuvos sostine, kurią autorius prisimena galvodamas apie „sielos kaina perkamą deguonį“ ir „mirtį arba dangų“.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su literatūrologe Donata Mitaite
Renata Šerelytė – rašytoja, aprėpianti gausybę žanrų ir formų (novelės, esė, eilėraščiai, pasakos, detektyvai, istorinės apysakos ir romanai etc.), puikiai pažįstama Lietuvoje. Jos skaitytojai – vaikai, paaugliai, suaugusieji. Nors esame kolegės, niekada artimiau nebendravome, gal tik susitikusios Rašytojų sąjungos suvažiavimuose, renginiuose. Bet augant mano vaikams nutiko įdomus dalykas. Nupirkau jiems Renatos knygą „Krakatukų pievelė“ (2007), kurią skaitydavau balsu kone kasdien, pamėgdžiodama visus personažus, net ir švepląją musę Buntę. Mažieji kvatodavo, laukdavo kiekvieno skyriaus tęsinio – jiems buvo įdomi istorija, žavėjo veikėjų charakteriai, gundė vis nauji įvykiai. Tad vėliau įsigijome visas serija virtusias knygas apie Birbindoną bei Krakatukų pievelės gyventojus, kad su pasimėgavimu skaitytume lietuvių literatūrą, dar nelabai nutolusią nuo pasakos, bet jau artimą geriausiems pasaulio nuotykiniams kūriniams.
Skaityti toliau: Renata Šerelytė: nemyliu žmonijos, myliu žmones