Refleksijos. Lietuvių kalba ir susikalbėjimas

Žinome, kad lietuvių kalbą reikia ginti, saugoti puoselėti. Tačiau ar ją saugantys įstatymai nėra agresyvūs, nukreipti prieš šalies piliečius? Ar gindami kalbą neprarandame žmonių? Kokia šiandien kalbos politika? Apie tai – pokalbis su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku dr. Audrium Valotka.
Skaityti toliau: Refleksijos. Lietuvių kalba ir susikalbėjimas

Kviečiame į nuotolinį mokslinį seminarą „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“

Balandžio 22 d., ketvirtadienį, nuotoliniu būdu organizuojamas mokslinis seminaras „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“. Tai vienas iš daugelio visoje Lietuvoje vykstančių Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių. Mokslinį seminarą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras ir Raštijos paveldo tyrimų centras.
Skaityti toliau: Kviečiame į nuotolinį mokslinį seminarą „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“

Charles’is Baudelaire’as. Piktybės gėlės, arba gyvenimas kaip oksimoronas

Kodėl žmonės kuria meną? Matyt, dėl daugybės priežasčių, bet visuomet esama išskirtinės grupės – meną kuriančios dėl paties kūrybos stebuklo. Tobulinančios savo įgūdžius, skrupulingai šlifuojančios savo meno kūdikį, kad pasiektų pačią tobulybę. Prancūzų poetas ir eseistas Charles’is Baudelaire’as, kurio 200 metų gimimo sukaktį minime 2021-aisiais (gimė 1821 m. balandžio 9 d., mirė 1867 m. rugpjūčio 31 d.), priklauso būtent šiai meno žmonių grupei.
Skaityti toliau: Charles’is Baudelaire’as. Piktybės gėlės, arba gyvenimas kaip oksimoronas

Audronė Kudulytė-Kairienė. Neseniai rasti Sapfo eilėraščiai

Garsiausia senovės Graikijos poetė Sapfo, gyvenusi VII–VI a. pr. Kr. Lesbo saloje, parašė daugybę kūrinių. Jie buvo sukurti įvairiais metrais, grįstais ilgų ir trumpų skiemenų kaita. Helenistiniais laikais pasirodė 9 Sapfo knygos, kurias sudarė apie 10 tūkst. eilučių. Antikinės knygos – tai papiruso ritinėliai su ranka užrašytu tekstu.
Skaityti toliau: Audronė Kudulytė-Kairienė. Neseniai rasti Sapfo eilėraščiai

Moterų pavardės po vedybų Lietuvoje vis dar kelia aistras: kodėl vienos renkasi -ienė, o kitos -ė?

2003-iais metais Lietuvoje įteisintos moterų nepriesaginės pavardės. Būtent tada kilo didžiulės diskusijos dėl -ienės ir -ė pavardžių, kurios netyla iki šių dienų. Naujienų portalas DELFI pasidomėjo, kokias pavardes dabar moterys dažniau renkasi, ir pakalbino Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkę dr. Ritą Miliūnaitę, kuri yra išleidusi knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“.

Skaityti toliau: Moterų pavardės po vedybų Lietuvoje vis dar kelia aistras: kodėl vienos renkasi -ienė, o kitos -ė?

Gediminas Kajėnas. Amžinasis dendis, propagavęs keistą Grožį: Charles’iui Baudelaire’ui – 200

„Žmonių minia įsivaizduoja, kad poezijos tikslas yra koks nors mokymas, kad ji turi čia stiprinti sąmonę, čia tobulinti papročius, čia galų gale parodyti tai, kas naudinga… Poezijos iš didžiosios raidės tikslas yra tik ji pati; ji negali turėti kitų tikslų, ir joks eilėraštis nebus toks didingas, toks kilnus, tikrai vertas eilėraščio vardo, išskyrus tą, kuris buvo parašytas tik iš malonumo rašyti“ – taip yra teigęs vienas žymiausių moderniosios prancūzų poezijos kūrėjas Charles’is Baudelaire’as, kurio 200-ąsias gimimo metines balandžio 9 d. mini ne tik Prancūzijos, bet ir viso pasaulio poezijos mylėtojai.
Skaityti toliau: Gediminas Kajėnas. Amžinasis dendis, propagavęs keistą Grožį: Charles’iui Baudelaire’ui – 200

Charles Baudelaire. Keli užsienio karikatūristai. Goya

Balandžio 9 dieną  minime Charles’io Baudelaire’o 200-ąsias gimimo metines.
„Metų“ žurnalo naujausiame numeryje skaitytojai ras Nijolės Vaičiulėnaitės-Kašelionienės verstą traktatą „Apie juoko esmę“. Traktatą autorius palydi straipsniais apie kelis prancūzų ir užsienio karikatūristus. Vienas iš jų – Francesco Goya. Šiandien „Metai“ skelbia tik virtualiai prieinamą Baudelaire’o straipsnį, skirtą Goyai.

Skaityti toliau: Charles Baudelaire. Keli užsienio karikatūristai. Goya

Marijos Gimbutienės metai | Agnė Čivilytė „Marija Gimbutienė archeologijos istorijoje: ką sužinome apie antropomorfiją?“

Aštuonioliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai. Šiandien įvyko pirmas vakaras.
Dr. Agnė Čivilytė skaitė pranešimą „Marija Gimbutienė archeologijos istorijoje: ką sužinome apie antropomorfiją?“
Skaityti toliau: Marijos Gimbutienės metai | Agnė Čivilytė „Marija Gimbutienė archeologijos istorijoje: ką sužinome apie antropomorfiją?“

Vilija Baublytė. Motiejus Valančius: ar jis kalba man?

Šiemet vasario 28 d. sukako 220 metų nuo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) gimimo. Žemaičių vyskupo, rašytojo, švietėjo, visuomenės veikėjo vardas amžiams įrašytas tautos atmintyje. Ar visada sutampa garbingi vardai, išlikę tautos atmintyje, ir vardai asmenų, kurių tekstus skaitome iki šių dienų? Nelygu, kaip atsakysime į klausimą: ar ta išskirtinė asmenybė kalba man, ar jos žodžiai pasiekia mano širdį?
Skaityti toliau: Vilija Baublytė. Motiejus Valančius: ar jis kalba man?