Henrikui Radauskui – 105

Balandžio 23-ąją sukanka 105-eri, kai gimė vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų Henrikas Radauskas. O rugpjūtį bus jau 45-eri, kai iškeliavo į amžiną kaštanų žydėjimą. Ilgas ir nepastovus buvo H. Radausko kelias – prasidėjęs Krokuvoje, vedęs per Rusiją, paskui jau per Lietuvą, Panevėžį, Kauną ir Klaipėdą, vėliau pasukęs į Vakarus, per Berlyną į JAV, galiausiai pasiekęs paskutinę stotelę – Vašingtoną.

Tame kelyje sutikta daug iškilių tarpukario, pokario Lietuvos, išeivijos veikėjų, kurių atsiminimuose išsibarsčiusios įvairios H. Radausko gyvenimo ir kūrybos detalės.
Skaityti toliau: Henrikui Radauskui – 105

Vanda Juknaitė: „Nesvarbu, ką parašei, reikia pradėti gyventi tuo, kuo tiki“

„Rašymas man yra būdas suprasti“, – yra sakiusi rašytoja Vanda Juknaitė, kurios knygose atsiveria vienišų, pavargusių žmonių pasaulis. Prisikėlimas čia yra ilgas ir nežmoniškai sunkus. Apysaka „Stiklo šalis“ apie nykų, sunkų motinos, moters gyvenimą. Esė „Išsiduosi. Balsu“ – pokalbiai su beglobiais, nuskriaustais vaikais, kurių stovyklas rašytoja organizuodavo Junkūnuose, „Tariamas iš tamsos“ – dar viena pokalbių knyga su vaikais, kurių gyvenime kažkas yra kitaip, kurie nematę pasaulio spalvų, kurie gyvena daugiavaikėje šeimoje ir turi visas sąlygas būti lauke. Pjesė „Ponios Alisos gimtadienis“ – seno žmogaus svarstymai apie savojo kelio pabaigą ir pasitraukimą iš gyvenimo. Rašytoja Vanda Juknaitė, daugelį metų dirbusi Edukologijos universiteto profesore, gyvenime ir pati turėjo daug sunkumų bei išbandymų. Štai ir dabar dėl patirtos traumos daug laiko praleidžianti namuose. Kaip juokauja pati rašytoja, turi daug laiko apie viską pagalvoti.
Skaityti toliau: Vanda Juknaitė: „Nesvarbu, ką parašei, reikia pradėti gyventi tuo, kuo tiki“

Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?

Su žinomu kūrėju ir muzikantu, roko grupės „Skylė“ bosistu ir folkroko grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu – žmogumi, saugančiu ir puoselėjančiu visa, kas lietuviška, ir mokančiu dainuoti be išimties visas 3000 išlikusių lietuviškų sutartinių,  kalbasi Rimvydas Stankevičius ir klausia jo, kaip galėtume savuosius vaikus pamokyti mylėti Lietuvą.

Skaityti toliau: Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?

Viktorija Daujotytė. Išsprūstančios prasmės ieškotojui

Literatūros tyrinėtojui, semiotikui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui prof. Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. sukako 75-eri. Spausdiname prof. Viktorijos Daujotytės kalbą, pasakytą K. Nastopkos kūrybos vakare Lietuvos rašytojų sąjungoje balandžio 8 d.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Išsprūstančios prasmės ieškotojui

Rūta Petrauskaitė: Lietuva jau priartėjo prie Europos kalbos technologijų išvystymo vidurkio

Vienu didžiausių savo pasiekimų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkai laiko analogų Lietuvoje neturinčio Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno suformavimą ir kalbinių bei semantinių technologijų vystymo projekto, kodiniu pavadinimu „Semantika LT“, įgyvendinimą.
Skaityti toliau: Rūta Petrauskaitė: Lietuva jau priartėjo prie Europos kalbos technologijų išvystymo vidurkio

Jūratė Sprindytė. Vertybių turgus vietoj karalystės

Buvo metas, kai lietuvių literatūra besikuriančiai Lietuvai atstojo valstybės programą; kai kovėsi besipriešindama brutaliam nutautinimui; kai klibino mus pavergusios sovietų imperijos pamatus… Diskutuodami su žinoma lietuvių literatūros mokslininke ir kritike Jūrate Sprindyte mėginame išsiaiškinti, apie ką byloja, kam tarnauja ir kokią misiją lietuvių literatūra atlieka šiandien.
Skaityti toliau: Jūratė Sprindytė. Vertybių turgus vietoj karalystės

Moki žodį – žinai kelią: žodžių galia

Istorija kupina ne tik dramatiškų įvykių, bet ir keistų paradoksų. Yra nemažai pavyzdžių, liudijančių, kaip buvę mirtini priešai, prabėgus vienam kitam šimtmečiui, tapdavo strateginiais partneriais. Arba kaip jie, nors ir vedini savanaudiškų paskatų, prisidėdavo prie buvusio priešininko kultūrinio atgimimo.
Skaityti toliau: Moki žodį – žinai kelią: žodžių galia