Mindaugas Kvietkauskas. Pilietiškumo pradmenys: pilis ir poezija

Laisvas žmogus, kuriam rūpi jo bendruomenės reikalai, antikinėje Graikijoje buvo vadinamas polites, pilietis. Kiekvienas gali pastebėti labai artimą šios antikinės sąvokos ir lietuviško žodžio skambesį, ir tai joks atsitiktinumas. Ohajo universiteto profesorius, filosofas Algis Mickūnas neseniai savo 2011 m. knygoje Estetika paskelbtoje esė „Lietuviškai kalbant“ yra paraginęs iš naujo apmąstyti, kokios autentiškos filosofinės galimybės glūdi pačioje lietuvių kalboje, kokia žmogiškoji pasaulėvoka yra joje įsikūnijusi, ir taip atnaujinti savąjį tarptautinių, ypač angliškų, terminų prislopintą prigimtinį filosofinį mąstymą. Anot Mickūno, „lietuvių kalba perteikia integralią filosofiją, kurioje dalykai derinasi, atsveria kits kitą ir kurioje žmogus turi sampratą, savęs supratimą ir susipratimą.“ Tad pabandysiu pasvarstyti apie šiandien aktualiai iškylančius pilietiškumo ugdymo klausimus būtent tokia kryptimi, eidamas nebūtinai griežtu akademiniu, bet kiek laisvesniu, šiek tiek poetiniu taku.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Pilietiškumo pradmenys: pilis ir poezija

Vėjūna Salomėja Sližienė. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai

Paskutiniu metu vėl suaktyvėjo naujos Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtos pagrindinio ugdymo literatūros programos puolimas. Kaip teigiama, pasipiktinę mokytojai kviečia pasirašyti peticiją. Kas taip gąsdina pasipiktinusius mokytojus, kas baugina? Nejaugi siekis ugdyti Lietuvos pilietį?

Skaityti toliau: Vėjūna Salomėja Sližienė. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai

Povilas Kimutis. Apie klasikinės mokyklos pabaigą

Viešojoje erdvėje vis labiau įsigali atvirai idiotiškas kalbėjimas apie mokyklą. Vienam vaidenasi, kad klasikinių mokyklų, suprask, pastatų, greitai nebeliks, nes viską į savo rankas perims ,,YouTube“, kitas siūlo nevarginti vargšų mokinių kanoniniais tekstais ir pagaliau leisti visiems skaityti tai, ką jie nori ir supranta. Toks kalbėjimas idiotiškas ne tik naująja, bet ir senąja šio žodžio prasme (ἰδιώτης), reiškiančia atskirumą ir nesuinteresuotumą bendruoju politiniu gyvenimu.
Skaityti toliau: Povilas Kimutis. Apie klasikinės mokyklos pabaigą

Regina Koženiauskienė. Perkurtos frazeologijos žaismas žiniasklaidoje

Visame pasaulyje gyva kalba, net ir tokia sena kaip lietuvių, nuolat atsinaujina,prisitaiko prie laiko aktualijų. Frazeologijos perkūrimas – vienas iš ryškiausių kalbos atsinaujinimo pavyzdžių, kai, regis, amžiams sustabarėję, vientisi, nedalomi, pastovios leksinės ir gramatinės sandaros pasakymai, visuotinai paplitusios citatos stilistiškai ir semantiškai keičiami. Svarbiausia, kad šis atnaujinimas neturi pabaigos: kiekvieną kartą net ir tą patį pasakymą autorius aktualizuoja, kūrybiškai vis kitaip keičia, pritaikydamas naujoms sąlygoms, naujam kontekstui.

Skaityti toliau: Regina Koženiauskienė. Perkurtos frazeologijos žaismas žiniasklaidoje

Marijus Šidlauskas. Apie basą kritiką

Lapkričio 27 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įteikta trečioji Vytauto Kubiliaus (1926–2004) premija, kuria siekiama įvertinti ir skatinti literatūros kritikų bei literatūros tyrinėtojų triūsą. Premija įsteigta 2012 m., ligšioliniai jos laureatai – Valdemaras Kukulas (po mirties) už naujausios lietuvių literatūros apžvalgas, išspausdintas literatūros ir kultūros leidiniuose 2011 metais, ir Virginijus Gasiliūnas už literatūros istorijos ir kasdienio jos gyvenimo kritinę refleksiją asmeniniame tinklaraštyje http://virginijusg.blogspot.com. 2014-ųjų metų premija skirta Klaipėdos universiteto docentui Marijui Šidlauskui už „minčių ir refleksijų skvarbą, kuri padeda kritikui neslysti kasdieniškų aktualijų paviršiumi, o išskirti gelminguosius tautinės literatūros vektorius“.
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Apie basą kritiką

Mindaugas Kvietkauskas. Prakeiktoji poetė

Prancūzų poetas Paulis Verlaine`as 1888 m. palydėjo į pasaulį garsiąją frazę – „prakeiktieji poetai“, les poètes maudits. Taip jis pavadino savo studiją, kurioje pristatė skaitytojams dar menkai žinomus kūrėjus, vėliau pripažintus unikaliais modernizmo literatūros pradininkais – tarp jų skandalingąjį Arthurą Rimbaud, buvusį savo mylimąjį, dėl kurio turėjo kone dvejus metus praleisti kalėjime. Studijos įžangoje Verlaine`as pabrėžia svarbią išlygą. Prakeiktaisiais poetais šiuos autorius tenka vadinti tiktai dėl gyvenamojo laiko, tiktai dėl jiems visur juntamos vulgarios neapykantos, o tiksliau būtų juos apibūdinti kitaip: „Turėtume sakyti – absoliutūs poetai (…). Absoliutūs vaizduote, absoliutūs išraiška, absoliutūs kaip geresniųjų amžių aukštakilmiai monarchai. Tačiau prakeikti! Teiskite.“
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Prakeiktoji poetė

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“

Maloniai kviečiame Jus į baigiamąjį Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių renginį, vyksiantį Vilniuje šių metų gruodžio 9–10 dienomis – į visuomenei skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją ir šventinį vakarą.
Donelaitis

Skaityti toliau: Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“

Vaclovas Bagdonavičius. Į laisvę ėjusi tauta girdėjo Vydūno „sau žmogaus“ himną

Kalba, pasakyta 2014 m. lapkričio 20 d. priimant valstybinę Jono Basanavičiaus premiją

Gerbiamas Premjere, gerbiamas Ministre, gerbiami J. Basanavičiaus premijos laureatai, šios premijos skyrimo komiteto nariai, brangūs bičiuliai ir bendražygiai, mylimi šeimos nariai, visi šios gražios popietės dalyviai!
V.B
Skaityti toliau: Vaclovas Bagdonavičius. Į laisvę ėjusi tauta girdėjo Vydūno „sau žmogaus“ himną