Donatas Puslys. „Miestelio romansas“ – paminklas tarpukario Jonavos žydams

Šįkart aptarimui pasirinkau puikią Grigorijaus Kanovičiaus knygą „Miestelio romansas“. Neatsitiktinai šį rašinį pradėjau citata iš A. Karpinovičiaus kūrinio. Pastarasis tapo paminklu, skirtu žydiškajam Vilniui, dar vadintam Rytų Jeruzale, atminti, o G. Kanovičiaus knyga yra tarsi paminklas ar giesmė, įamžinanti tarpukario Jonavos žydų gyvenimą.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. „Miestelio romansas“ – paminklas tarpukario Jonavos žydams

Jūratė Baranova. Gyvenimas su Kafka

Kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį „Kafka“? Atplaukia į atmintį gili praeitis, praėjęs šimtmetis, 1970-ųjų pradžia. Martyno Mažvydo, tuomet – respublikinė, biblioteka. Šių eilučių autorė, vos sulaukusi 18 metų pirmojo kurso studentė, kažkodėl trokšta paskaityti Franzo Kafkos romaną „Procesas“. Skaityti toliau: Jūratė Baranova. Gyvenimas su Kafka

Viktorija Daujotytė. Anapus gyvenimo nieko negalime surasti. Viskas yra pačiame gyvenime

Kas suformuoja žmogaus autoritetą? Ar autoritetų šiandien pasigendame? Kam žmogui reikalinga laisvė, kaip jaunam žmogui rasti savo gyvenimo kelią ir kur slypi gyvenimo džiaugsmas? Šie ir daugybė kitų klausimų buvo pateikta literatūros tyrinėtojai, filologijos mokslų daktarei, profesorei 67-erių Viktorijai Daujotytei. Jūsų dėmesiui – turiningas pokalbis su šia iškilia asmenybe. Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Anapus gyvenimo nieko negalime surasti. Viskas yra pačiame gyvenime

Kalbininkas: negalime susipriešinti su savo kalba

Lietuvių kalbos instituto kalbininkai drauge su kolegomis iš įvairių šalies mokslo institucijų, bendradarbiaudami su užsienio tyrėjais, aiškinosi, kaip keičiasi požiūris į kalbą, jos vartoseną, kaip tai susiję su tapatybės, vertybių kaita, kuo lietuvių kalbos politika skiriasi nuo kitų valstybių.
Skaityti toliau: Kalbininkas: negalime susipriešinti su savo kalba

Saulius Žukas. Ponai, prarandame gabiausius

Uvertiūra – kaip jaučiasi mūsų vaikai. Kalbėsiu ne apie Lietuvos protų nutekėjimą į užsienius, bet apie mūsų vaikų pradinio ugdymo problemas. Iš pradžių norėčiau pašnekėti apie jų savijautą, kurią apčiuopti leidžia labai svarbūs ir, sakyčiau, dramatiški UNICEFtyrimų rezultatai. Naujausiame vaikų gerovės tyrime (iki 15 metų) dalyvavo 29 šalys. Apibendrinant, Lietuva – 27-a (žemiau latviai ir rumunai).

Skaityti toliau: Saulius Žukas. Ponai, prarandame gabiausius

Irena Balčiūnienė. Iš ko išsivadavo Lipskis, pavadinęs Putino biografiją romanu?

Vladimiras ar Vincas?
2010 m. Stasys Lipskis parašė knygą „Amžiaus audrų paviliotas“ apie Stalino saulę į Lietuvą parvežusį Justą Paleckį, kurioje, išplaudamas ribą tarp gėrio ir blogio, „taip stipriai nupudravo pagrindinį herojų – patikimą sovietų agentą nuo 1928 m., – kad šis tapo stačiai neatpažįstamas tiems, kurie gana gerai jį prisimena“1.

Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Iš ko išsivadavo Lipskis, pavadinęs Putino biografiją romanu?

Audrius Musteikis. Aldonas Pupkis: į viską – kalbininko akimis

Legendinis, beveik mitologinis kalbininkas Aldonas Pupkis šiandien nebe toks kategoriškas, tačiau neslepia, kad kalbinis nemokšiškumas, kaip ir anksčiau, jį varo į pasiutimą. Sovietmečiu Aldonas Pupkis buvo tas garsus, ryškus, išskirtinis balsas, nuolat raginantis gerbti savo kalbą ir rūpintis jos likimu bei taisyklingumu. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, kalbininkams irgi nestigo darbų.
Skaityti toliau: Audrius Musteikis. Aldonas Pupkis: į viską – kalbininko akimis

Kęstutis Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį“

Literatūros kritikui, profesoriui Kęstučiui Nastopkai 2012 m. Lietuvos nacionalinė premija skirta „už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos mokyklos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“. Su laureatu kalbasi rašytojas Andrius Jakučiūnas.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį“