Henrikas Algis Čigriejus: „Rašyti lemta ne dėl apdovanojimų“

Vienas iš šešių 2011-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – rašytojas Henrikas Algis Čigriejus, ne pirmąkart Rašytojų sąjungos Valdybos siūlytas šiai premijai. „Už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę“ – šįkart prasmingai įvertinta ne tik poeto ir novelisto kūryba, bet ir gyvenimiška pozicija.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

Išleidęs nemažai poezijos rinkinių (pirmasis – „Metų šviesos“, 1971), baigiantis XX-ajam amžiui H. A. Čigriejus prabilo ir kaip novelistas. 2011-aisiais išleistas penktasis novelių rinkinys „Ir parnešė apynio kvapą“. Rašytojas jau yra pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą – A. Miškinio, Jotvingių premiją, Poezijos pavasario laureato vardą ir kt.
Skaityti toliau: Henrikas Algis Čigriejus: „Rašyti lemta ne dėl apdovanojimų“

Netektis. Kostas Ostrauskas

Sausio 9 d. Newtown Square, Pensilvanijoje (JAV), mirė dramaturgas, literatūros istorikas ir kritikas Kostas Ostrauskas. Literatūros istorijos, kritikos ir bendrais kultūriniais klausimais rašė „Literatūros lankuose“, „Aiduose“, „Metmenyse“, „Darbe“, „Lituanus“ ir kt., bendradarabiavo „Lietuvių enciklopedijos“ muzikos ir lietuvių literatūros srityse.
K.Ostrauskas Skaityti toliau: Netektis. Kostas Ostrauskas

Violeta Palčinskaitė. Neatimkite iš vaikų pasakos

Mūsų ateitis – mūsų vaikai. Jie – būsimieji mokslininkai, pedagogai, menininkai, architektai, gydytojai, verslininkai. Norisi tikėti, kad jie kurs šviesesnę, turtingesnę ir teisingesnę valstybę. Sau, savo tėvams ir savo vaikams. O ar mes juos auklėjame Lietuvos kūrėjais? Kokiais pavyzdžiais gyvena šiandien mūsų ateitis? Apie tai – Rimvydo Stankevičiaus pokalbis su viena mylimiausių vaikų poečių Violeta Palčinskaite.
Skaityti toliau: Violeta Palčinskaitė. Neatimkite iš vaikų pasakos

Marcelijus Martinaitis: Nebijau gyventi Lietuvoje

Metams baigiantis labai norisi Lietuvos padangėje įžvelgti ir kone du dešimtmečius besitęsiančio „stovinčio laiko“ išsijudinimo ženklų. Apie lietuvių tautą ir jos moralinių vertybių skalę, apie būtinybę permąstyti Lietuvos praeitį ir vis atidėliojamą pareigą pagaliau imti kurti jos ateitį kalbame su lietuvių literatūros klasiku, tautinę savigarbą ir Tėvynės meilę nuo gilaus sovietmečio žadinančiu poetu Marcelijumi MARTINAIČIU.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis: Nebijau gyventi Lietuvoje

Tomas Venclova. Laimei, Maironis

Poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad.
Nepriklausomybės epochoje daugeliui atrodė, jog Maironis priklauso pirmajai poetų rūšiai. Gyvenimo gale jis buvo neginčijamas klasikas, bet drauge ir praėjusių laikų relikvija. Pradedantis autorius, apsilankęs anuomet pas Maironį, tirpte tirpo iš nedrąsumo: „Prieš mane didžiausias Lietuvos poetas!“ Tačiau savo vizito aprašymą jis vis dėlto pribarstė komiškų detalių (pirmieji Maironio žodžiai buvę: „Jeigu aukų, tai neduodu“). Ir ne kas kitas, o tas pats pradedantis autorius, — vėliau virtęs labai maironišku, — rėžė spaudoje: „Paseno ir Maironis, ir Maironio laikų idėjos“.
Skaityti toliau: Tomas Venclova. Laimei, Maironis

Andrius Konickis: Nebeskaityti? Negaliu įsivaizduoti tokio žmonijos žygio „atgal į mišką“

Pokalbis su kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ vyr. redaktoriumi Andriumi Konickiu.

Nors šiandien žiniasklaidoje gausu pokalbių pavadinime suformuluota tema, pabandykime pasikalbėti žaismingai ir pažiūrėti į svarbius dalykus vedami patirties ir vidinės nuojautos. Žinia, kai ko klausiu it naivus šių dienų skaitytojas (norėdamas užmegzti intrigą), kai kuo domėsiuos kaip bendramintis ir akylus kultūros procesų vertintojas. Norėtųsi, jog mūsų pokalbyje atsispindėtų ne tik svarstymai, bet ir konkretesnės tobulėjimo galimybės.

Skaityti toliau: Andrius Konickis: Nebeskaityti? Negaliu įsivaizduoti tokio žmonijos žygio „atgal į mišką“

Juozapas Albinas Herbačiauskas. Atviras laiškas Nepriklausomos Lenkijos menininkams ir poetams (1928)

Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje, Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje, saugomas atviras Juozapo Albino Herbačiausko laiškas Lenkijos kultūros atstovams, reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba.
J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją nugabeno Tadeuszas Schummeris-Szermentowskis ir perdavė jį žinomam lenkų poetui, publicistui ir literatūros kritikui Janui Lechoniui. Tolesnis laiško likimas nėra žinomas.
Nesulaukęs, kol laiškas bus paskelbtas Lenkijoje, Herbačiauskas jo dublikatą perdavė Mykolui Römeris, kad šis, vykdamas į Vilnių 1928 m. gruodžio pabaigoje, perduotų Ludwikui Abramowicziui – laikraščio „Przegląd Wileński“ (Vilniaus apžvalga) redaktoriui.
Skaityti toliau: Juozapas Albinas Herbačiauskas. Atviras laiškas Nepriklausomos Lenkijos menininkams ir poetams (1928)

Czesław Miłosz: „Aš pats sau esu visiška prieštara“

Pristatome 1994 metais darytą interviu su Czesławu Miłoszu. Poetą kalbino literatūrologas Robertas Faggenas. Interviu atskleidžia Miłoszo požiūrį į poeziją, filosofiją, gamtos reikšmę, svarstymus apie gėrį ir blogį, taip pat perteikiami vaikystės ir jaunystės prisiminimai, politinės peripetijos pokario metais, be to, poetas atskleidžia ir savo rašymo proceso vingrybes.

Skaityti toliau: Czesław Miłosz: „Aš pats sau esu visiška prieštara“

Projektas „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“

Dainora Eigminienė, asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkė, Ugdymo plėtotės centro (UPC) surengtame asociacijų susitikime pristatė projektą „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“.
Skaityti toliau: Projektas „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“