Jei stengsimės, kad nepamirštų

Baltų kalbų reikšmė XXI amžiuje didėja. Tuo neabejoja senosios lietuvių raštijos tyrinėtoja prof. Jolanta Gelumbeckaitė. Šiuolaikinių technologijų ir tyrimų galimybės leidžia iš naujo palyginti kalbas, nustatyti jų artimumą, patvirtinti ar paneigti giminystę, ir be tokios archajiškos kaip latvių ar dar archajiškesnės lietuvių kalbos duomenų pasaulio indoeuropeistai negali apsieiti. O baltų kalbų atstovų ir baltistų pareiga tuos duomenis kuo patikimiau pateikti. Skaityti toliau: Jei stengsimės, kad nepamirštų

Balys Sruoga. Mūsų literatūra ir visuomenė

Nieko naujo po saule

Štai dokumentas iš mūsų kultūros istorijos lapų.

Dienraščiuose buvo išspausdintas rašytojo Borutos skelbimas, kad jis ieško darbo – pamokų, vertimų, korektūrų taisymo etc. Į jį atsiliepė „D. Naujienos“ š.m. [1932] 229 nr. Gailiu užuojautos straipsneliu, į kurį savo ruožtu atsiliepė skelbimo autorius Boruta š.m. [1932] „L. žinių“ 234 nr.

Skaityti toliau: Balys Sruoga. Mūsų literatūra ir visuomenė

Irena Bilevičiūtė. Jonas Auksaburnis

Jono Auksaburnio vardu buvo vadinamas Jonas Balkevičius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanas, vėliau ir dekanas, iki 1994 m. dirbęs šiame universitete. Jo sodrų balsą, patarimus ir pamokymus trejus metus girdėjau kasdien, dirbdama dekanate. Pamokymai visada taktiški. Paprastai būdavo taip: atspausdinusi mašinėle skubų raštą, čiumpu ir einu pas prodekaną. Šis paima raštą ir sako:
– Ačiū, kaip gerai perrašėte. Bet žiūrėkite – rašydama pavadinimą, išskyrėte žodžių junginius, ir todėl suiro grafinis vaizdas. Aš tai rašyčiau taip…, – kantriai aiškina. – O čia, Irute, reikėtų truputį kitaip, tą sakinį rašyčiau taip…
Skaityti toliau: Irena Bilevičiūtė. Jonas Auksaburnis

Romualdas Granauskas: „Esame skurdo visuomenė – pikta, bjauri, nesugebanti užjausti“

Garsiųjų apysakų „Jaučio aukojimas“ ir „Gyvenimas po klevu“ autorius R.Granauskas šiais metais išleido dvi apsakymų knygas – „Šventųjų gyvenimai“ ir „Išvarytieji“ (LRS leidykla). Pirmojoje aprašomi ribinėse situacijose atsidūrę žmonės, tik ką pasirodžiusi antroji skirta nelaimėliams, kurių šiuolaikinė visuomenė stengiasi nepastebėti.
Skaityti toliau: Romualdas Granauskas: „Esame skurdo visuomenė – pikta, bjauri, nesugebanti užjausti“

Sigutė Radzevičienė. Igno Šeiniaus gyvenimas Švedijoje

2014 m. balandžio 3 d. minėsime rašytojo, publicisto, Lietuvos diplomato Igno Šeiniaus (Igno Jurkūno) 125-ąsias metines. Širvintose susibūrusi iniciatyvinė grupė siekia, kad kraštiečio atminimui įprasminti būtų sukurtas paminklas. I. Šeiniaus tėviškėje, Šeiniūnų kaime, Širvintų rajone, esantis medinis koplytstulpis tik žymi gimtųjų namų vietą.
Literatūrologė Sigutė Radzevičienė, 2011 m. išleidusi monografiją „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“, remdama šią idėją, siūlo „Literatūros ir meno“ skaitytojams susipažinti su kai kuriais Igno Šeiniaus gyvenimo Švedijoje fragmentais.
Skaityti toliau: Sigutė Radzevičienė. Igno Šeiniaus gyvenimas Švedijoje