Metodinė medžiaga lietuvių kalbos mokytojams

Parengtas užduočių raštingumui ugdyti komplektas 5–10 klasėms. Lietuvių kalbos raštingumo ugdymo užduotys. Diktantai. Atpasakojimai – tai metodinė medžiaga, kurią sudaro nuosekliai pateikti pratimai bei diktantai ir atpasakojimai, skirti lietuvių kalbos vartojimo įgūdžiams formuoti ir tvirtinti. Kalbos žinių taikymo užduotys 5–8 klasių mokiniams padės pakartoti gramatiką: mokiniai gebės ne tik atpažinti tekste tam tikras gramatines ypatybes, bet ir stengsis sudaryti įvairios darybos žodžius, rašys prašomos struktūros sakinius, tobulins rašybos ir skyrybos įgūdžius ir pan. Prie kiekvienos užduoties, remiantis naujausius reikalavimus atitinkančia vertinimo sistema, nurodytas galimų surinkti taškų skaičius.
Skaityti toliau: Metodinė medžiaga lietuvių kalbos mokytojams

Neil Gaiman: Kodėl mūsų ateitis priklauso nuo bibliotekų, skaitymo ir svajojimo

Labai svarbu pasakyti žmonėms, kieno pusėje esi, pateikti savas priežastis ir aiškiai atskleisti savo poziciją, kaip viešą deklaraciją visuomenei. Šiandien kalbėsiu apie skaitymą. Apie tai, kad bibliotekos labai svarbios. Ir tvirtinsiu, jog įvairiausių romanų skaitymas savam malonumui yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriais galite užsiimti. Aš į pagalbą pasitelksiu įtikinamų argumentų žmonėms, kurie supranta, kas yra bibliotekos ir bibliotekininkai, kodėl šitaip svarbu juos išsaugoti.
Skaityti toliau: Neil Gaiman: Kodėl mūsų ateitis priklauso nuo bibliotekų, skaitymo ir svajojimo

Arnoldas Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)

Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?

Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)

Raštingumo diena. Lietuvių kalbos ir skaitmeninės visuomenės santykis šiandien

Šiandien daug kalbame apie užsienio kalbų įtaką bei šiuolaikinių technologijų „keliamą pavojų“ kalbos išlikimui. Tačiau tai, kokią kalbą turime šiandien pirmiausiai priklauso nuo mūsų pačių požiūrio į gimtąją kalbą. Pirmiausia, turime atsakyti į klausimą, ką mums lietuvių kalba gali duoti, kuo ji yra reikšminga.
Skaityti toliau: Raštingumo diena. Lietuvių kalbos ir skaitmeninės visuomenės santykis šiandien

Lituanistų sambūrio valdyba aptarė veiklos gaires

Rugsėjo 4-ąją Vilniuje susirinkusi Lituanistų sambūrio valdyba aptarė organizacijos artimiausios veiklos gaires.
Valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo Kęstutis Bredelis, Martynas Januška, dr. Mindaugas Kvietkauskas, Dangira Nefienė, dr. Antanas Smetona, dr. Jolanta Elena Zabarskaitė, veiklos Žemaitijoje koordinatorė Jūratė Galinauskienė, Aukštaitijoje – Gražina Pilypienė, Vilnijos krašte – Vita Burzdžiuvienė, Dainora Eigminienė, dr. Darius Kuolys, Vilija Dailidienė, buvo nuspręsta visuotinį Lituanistų sambūrio narių susirinkimą surengti šiemet spalio 27-ąją, antradienį, mokinių atostogų metu, Vilniuje, Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5).
Skaityti toliau: Lituanistų sambūrio valdyba aptarė veiklos gaires

Kviečiame dalyvauti G.Morkūno vardo pirmosios esė konkurse

2015-aisiais minime šiandien daugeliui puikiai pažįstamo eseisto ir rašytojo, plunksnos meistro Gendručio Morkūno  55-ąsias gimimo metines. Nors rašytojo jau nėra kartu su mumis, jo tekstai įkvepia skaitytojus ir kas kartą prabyla taip aktualiai, tarsi parašyti ką tik ir skirti kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Būtent Gendručio gebėjimas aiškiu, skaidriu ir paprastu žodžiu prabilti kiekvienam skaitytojui, jo kūrybai teikia savitumo, išskirtumo. Apie sudėtingus dalykus jis pasakoja visiškai paprastai ir taip atveria mums didžiuosius gyvenimo stebuklus.
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti G.Morkūno vardo pirmosios esė konkurse

Projektas „Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“

1570 m. Antverpene Abrahamas Ortelijus išleido pasaulio žemėlapių atlasą, kuriam davė išraiškingą, to meto filosofinę pasaulio sampratą atspindintį pavadinimą – Pasaulio teatras (Theatrum Orbis Terrarum). Paveikslus primenantys Ortelijaus žemėlapiai, laikomi moderniosios kartografijos pradžia, buvo Šekspyro dramaturgijos amžininkai, trimis dešimtmečiais aplenkę jo teatro, pavadinto Gaubliu (The Globe Theatre) statybą. Atlasas-teatras ir teatras-gaublys – kiekvienas savaip bylojo apie tai, kad “visas pasaulis – scena, o vyrai ir moterys – tiktai aktoriai.”
Skaityti toliau: Projektas „Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“

Pauliui Širviui – 95

Rugsėjo 6 d. minimos poeto Pauliaus Širvio gimimo 95-osios metinės.
P. Širvys (1920 09 06 – 1979 03 27) yra išleidęs ne vieną eilėraščių rinkinį, už visos savo kūrybos rinktinę 1972-aisiais gavęs respublikinę literatūros premiją, tapęs „Poezijos pavasario“ laureatu.
Svarbiausios P. Širvio poezijos temos – karas, tėviškė, meilė. Nemažai jo eilėraščių dėl savo melodingumo yra virtę populiariomis dainomis.
Skaityti toliau: Pauliui Širviui – 95

Aidas Marčėnas: „Tauta, kuriai nereikia gyvos literatūros, – miršta“

Šiuos skaudžiai į mūsų dabartį pataikančius žodžius garsus Lietuvos poetas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aidas Marčėnas užrašė naujausioje, vos prieš savaitę Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistoje savo poezijos knygoje – „Viename“. Apie buvimą „viename“ su gimtąja kalba, su pasauliu bei Dievu šiandien Rimvydas Stankevičius ir pakvietė pasikalbėti poetą.
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas: „Tauta, kuriai nereikia gyvos literatūros, – miršta“

Pranas Kniūkšta. Pavardžių rašymas – ne vien rašmenys

Pa­var­džių ra­šy­mą do­ku­men­tuo­se, be ki­ta ko, pa­inio­ja tai, kad su­pla­ka­mi skir­tin­gi ir skir­tin­gai trak­tuo­ti­ni da­ly­kai.
Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mą do­ku­men­tuo­se reg­la­men­tuo­ja tei­sės ak­tai, o spau­dos lei­di­niams jų rei­ka­la­vi­mai ne­tai­ko­mi.

Skaityti toliau: Pranas Kniūkšta. Pavardžių rašymas – ne vien rašmenys