Zigmas Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Mes abu daug kartų tais klausimais esame kalbėję, vienas kitam teikę reikiamų duomenų, bendrai svarstę visokias šios srities problemas. Tikėtasi dabartinėse pavardėse aptikti tam tikrą Lietuvos didingos senovės atšvaitą.

Skaityti toliau: Zigmas Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Baltų ir slavų kultūrų sankirtos. V.Toporovas ir pasivaikščiojimas su profesoriumi R.Eckertu

Rugsėjo viduryje Seime apie 30 mokslininkų iš įvairių šalių – baltistų žiedas, kaip pažymėjo Tatjana Civjan, Rusijos Mokslo akademijos slavistikos instituto tipologijos ir lyginamosios kalbotyros skyriaus vadovė – skaitė pranešimus konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje žymiam rusų mokslininkui akademikui Vladimirui Nikolajevičiui Toporovui atminti. Vladimiras N. Toporovas, beje, puikiai kalbėjęs lietuviškai,  –  vienas žymiausių pasaulio baltistų. Už nuopelnus tyrinėjant prūsų kalbą, taip pat senąją lietuvių ir latvių literatūrą bei baltų ir slavų kalbų ryšius 1994 metais V. Toporovui buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas, o 1999-aisiais jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. 1990 metais V. Toporovui buvo suteiktas Latvijos mokslų akademijos garbės nario vardas, o 2002-aisiais šis garbus baltistas apdovanotas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu. Mokslininko nuopelnai buvo pripažinti visame Pasaulyje: jis buvo Europos akademijos (Academia Europaea), JAV semiotikų bendrijos, Tarptautinės semiotikų asociacijos ir daugelio kitų organizacijų narys, daugelio Europos universitetų ir akademijų garbės daktaras.
Skaityti toliau: Baltų ir slavų kultūrų sankirtos. V.Toporovas ir pasivaikščiojimas su profesoriumi R.Eckertu

Asociacijos „Lituanistų sambūris“ seminaras-kūrybinė laboratorija

Asociacija „Lituanistų sambūris“, vykdydama projektą „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“, skirtą atnaujintų Vidurinio ugdymo bendrųjų programų diegimui, rengia seminarą-kūrybinę laboratoriją tautinių mažumų, Pietryčių Lietuvos ir kitų Lietuvos mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams.

Skaityti toliau: Asociacijos „Lituanistų sambūris“ seminaras-kūrybinė laboratorija

Lina Bendžiūtė. Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..

Vargu ar rastume išsilavinusį žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie Simoną Daukantą (1793–1864) ir jo garsųjį „Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845). Tačiau nemažai to meto kultūros žmonių taip ir liko tik literatūros istorijos specialistų akiratyje, nors jų indėlis į lietuvių kalbos ir literatūros puoselėjimą irgi labai svarbus. Norėtųsi priminti bent vieną iš jų –­ S. Daukanto amžininką, Krylovo pasakėčių vertėją kunigą Juozapą Želvavičių (1822–1866), kuriam, mano spėjimu, S. Daukanto asmenybė ir raštų leksika bei stilius neabejotinai darė įtaką.
Skaityti toliau: Lina Bendžiūtė. Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..

Vaiva Narušienė. Česlovo Milošo kelionė į praeitį jo eseistikoje

Vienas svarbiausių Česlovo Milošo kūrybos motyvų yra sugrįžimas į praeitį. Rašytojas nuolat į ją atsigręžia, ieškodamas savo šaknų ir savosios tapatybės pagrindimo, mėgindamas suprasti istoriją, jos prasmę ir sąryšį su dabartimi, suvokti atskiro žmogaus likimą didelių istorinių konfliktų akivaizdoje, atrasti tai, kas sieja ir skiria žmones bei tautas.
Skaityti toliau: Vaiva Narušienė. Česlovo Milošo kelionė į praeitį jo eseistikoje

Netektis. Profesorius Aleksas Girdenis (1937 10 19 – 2011 09 16)

2011 m. rugsėjo 16-osios naktį, eidamas 74-uosius metus, mirė iškilus kalbininkas, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius emeritus, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos puoselėtojų, ilgametis žurnalo „Žemaičių žemė“ redkolegijos narys Aleksas Girdenis.
A.G
Velionis pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje, atsisveikinimas sekmadienį (rugsėjo nuo 18 d.) nuo 10 iki 19 val., karstas išnešamas pirmadienį 15 val. Skaityti toliau: Netektis. Profesorius Aleksas Girdenis (1937 10 19 – 2011 09 16)

Laiko ženklai. Simonas Daukantas

Laida apie istoriką, švietėją, tautinio atgimimo žadintoją Simoną Daukantą ( 1793- 1854 ), jo asmenybės mastą ir veikalų reikšmę Lietuvai. Laidos svečiai ir vedėja įvairiais rakursais apžvelgia jo gyvenimo kelią, tikslus, darbus, charakterio bruožus, santykius su kitais didžiaisiais ano meto žmonėmis- T. Narbutu, M. Valančiumi.
Skaityti toliau: Laiko ženklai. Simonas Daukantas

Jūratė Baranova. Kito kitybė kaip iššūkis mano laisvei

Yra galimi keli įvairūs aš ir kito santykio aptarimo aspektai. Kitas gali būti traktuojamas sociologiškai kaip subjektas, atsiduriantis už mano grupės ar postuluojamos normos ribų: kaip svetimšalis, kitos grupės, kitos planetos, kitos lytinės ar politinės orientacijos ženklas. Čia bus kalbama siauriau – tik apie mano kaip sau tapataus subjekto, Edmundo Husserlio žodžiais tariant, medituojančiojo aš (solus ipse) ir kito, kaip kito tokio paties kaip aš (alter ego), santykį, susiklosčiusį fenomenologiniame ir šiek tiek postmoderniame žvilgsnyje į filosofiją ir literatūrą.

Skaityti toliau: Jūratė Baranova. Kito kitybė kaip iššūkis mano laisvei

Vitas Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų

Savo nuomonę dėl kalbos normų kriterijų, ko nors taisymo, ypač dėl atskirų kalbos faktų normiškumo, gali turėti kiekvienas jos vartotojas. Tačiau nuomonė nuomonei nelygu. Veringesnė argmentuota nuomonė, o ne emocijų protrūkiai. Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį  deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų.
Skaityti toliau: Vitas Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų