Kaip skaitymas keičia smegenis?

Mokslininkai jau ne kartą anksčiau yra įrodę, jog skaitymas skatina skirtingų smegenų dalių veiklą. Pavyzdžiui, 2006 metų tyrimu atskleista, jog skaitant tokius žodžius kaip „kvepalai“ ar „kava“ suaktyvėja smegenų dalys, atsakingos už uoslę. Dauguma tokių tyrimų nagrinėjo, kaip veikia smegenys, kol žmogus skaito, tuo tarpu pagal naujausias Jungtinių Amerikos Valstijų Emory universiteto mokslininkų išvadas, skaitymas sukelia ne tik trumpalaikį efektą, bet ir turi ilgojo laikotarpio pasekmių smegenims.
Skaityti toliau: Kaip skaitymas keičia smegenis?

Kristijonui Donelaičiui – 300. Viktorija Daujotytė, Giedra Radvilavičiūtė

Artėja literatūros klasiko Kristijono Donelaičio jubiliejus. Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. Lietuvių literatūros debiutas buvo itin sėkmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje.
Skaityti toliau: Kristijonui Donelaičiui – 300. Viktorija Daujotytė, Giedra Radvilavičiūtė

Kristijonui Donelaičiui – 300. Vaidas Šeferis, Marijus Šidlauskas

Artėja literatūros klasiko Kristijono Donelaičio jubiliejus. Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. Lietuvių literatūros debiutas buvo itin sėkmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje.
Skaityti toliau: Kristijonui Donelaičiui – 300. Vaidas Šeferis, Marijus Šidlauskas

Kristijonui Donelaičiui – 300. Marcelijus Martinaitis

Artėja literatūros klasiko Kristijono Donelaičio jubiliejus. Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. Lietuvių literatūros debiutas buvo itin sėkmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje.

Rengdamiesi pasitikti šį išskirtinį mūsų kultūros įvykį, kviečiame rašytojus, kultūros žmones, skaitytojus atsakyti į „Metų“ anketos klausimus.
Skaityti toliau: Kristijonui Donelaičiui – 300. Marcelijus Martinaitis

Dalia Dilytė-Staškevičienė. Kristijono Donelaičio didybė

Prieš trejetą amžių saulės, dar tebestoviniuojančios dangaus skliaute, bet jau pasiruošusios vėl kopti, šviesą išvydo pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis. Jis iškilo pirmas – ir iki šiol tebėra didžiausias, pasirodė pirmas – ir liko nepralenktas. Švęsdami poeto trijų šimtų metų jubiliejų, turime progos pamąstyti apie jo svarbą ir reikšmę, apie jo vietą Lietuvos ir Europos kultūroje.
Skaityti toliau: Dalia Dilytė-Staškevičienė. Kristijono Donelaičio didybė

Darius Kuolys. Laimei, Donelaitis

„Kaip italuose Dantė, taip mūsuose Donelaitis ne tik pradeda literatūrą, bet iškart užima joje labai žymią, gal net žymiausią iki šiol vietą“, todėl lietuviai Donelaičiu, kaip italai Dante, „gali didžiuotis prieš visas apšviestas Europos tautas“, – teigė prieš šimtmetį Maironis.

2014-ųjų sausio 1-ąją – Kristijono Donelaičio 300-asis gimtadienis. Minėdamas šią šventinę dieną, pilietinis Tiesos.lt portalas pasiūlė Donelaičiui skirtą Dariaus Kuolio, Lituanistų sambūrio valdybos nario,  straipsnį.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Laimei, Donelaitis

Marijus Šidlauskas. Vargas dėl Donelaičio

Švenčiant klasikų jubiliejus visada sveika supurtyti pačią klasikos sampratą, kuri, natūralu, apsineša dulkėmis ir nuosėdomis. Ir klasika tampa tuo, ką kiekvienas laiko privalu perskaityti, bet niekas nebeskaito.

Pacituoti dar galima, galima pagirti (harmoninga, saikinga, pavyzdinga ir visokeriopai vertinga) – bet neskaičius, iš nuogirdų. Lietuvių klasika kelia dar ir papildomų rūpesčių, nes „yra graudi, rimta, skaudi, kad ir maloniai. Žinoma, dažniausiai ir tautiška. Lietuviui gera vargti, gera liūdėti, taip jau yra. Ir be vilties, kad bus kitaip. Nes klasika tęsiasi. Rimtosios klasikos tekstai turi dirbti, plušti. Lietuviškai tariant, klasika neapsieina be perdirbinių, variacijų, parodijų…“ Čia cituoju nerimtai rimtą Rimanto Kmitos straipsnį „Klasika yra kada…“, išspausdintą 2012 m. almanache Baltija (p. 166). Ir dar priduriu nuo savęs – klasika neapsieina ir be provokacijų.
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Vargas dėl Donelaičio

Dainora Pociūtė. Abraomas Kulvietis – sąžinė prieš epikūrizmą

Abraomas Kulvietis (apie 1510/1512–1545 06 06) – pirmasis Renesanso humanistinio išsilavinimo idealus įgyvendinęs lietuvis, Lietuvos religinės minties pradininkas, Lietuvos Katalikų bažnyčios ydų kritikas, Reformacijos įkvėptų evangelizmo (protestantizmo) idėjų pagrindėjas Lietuvoje.
Skaityti toliau: Dainora Pociūtė. Abraomas Kulvietis – sąžinė prieš epikūrizmą