Keletas akimirkų iš poeto Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo

A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo…

Skaityti toliau: Keletas akimirkų iš poeto Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo

Algimantui Mackui – 80

Poetas Algimantas Mackus (1932 02 11 – 1964 12 28) – žymiausias bežemių kartos atstovas, neornamentuotos kalbos kūrėjas.
„Mes esame per jauni, kad būtume galėję su visomis šaknimis įaugti t e n, ir esame per maži, ir esame per mažai jauni, kad su visomis šaknimis galėtumėm įaugti č i a“, – taip apie skaudžią savo tremtinio dalią kalbėjo poetas Algimantas Mackus, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų.

Skaityti toliau: Algimantui Mackui – 80

Dainora Eigminienė. Kiekvieno atskirai ir visų kartu…

„Šiuolaikinei lietuvybei plėtoti reikalinga bendra lituanistų ir visuomenės talka“, – sakė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, „Lituanistų sambūrio“ vadovė Dainora EIGMINIENĖ. Kada ir kokiu tikslu susitelkė bei kuo gyvena „Lituanistų sambūris“, D. Eigminienės teiravosi „Švietimo naujienų“ korespondentė Aušra Židžiūnienė.

Skaityti toliau: Dainora Eigminienė. Kiekvieno atskirai ir visų kartu…

Lietuviais būsime, kol to norėsime

Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus: Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. JOLANTĄ ZABARSKAITĘ, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. MINDAUGĄ KVIETKAUSKĄ ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės instituto vadovą dr. DARIŲ KUOLĮ. Pokalbį moderavo žurnalo vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.
Skaityti toliau: Lietuviais būsime, kol to norėsime

Konstantino Sirvydo žodynas mums padeda ir šiandien

Pirmasis lietuvių kalbos žodynas – tai didžiausias Konstantino Sirvydo, gyvenusio XVII a. pradžioje Vilniuje, vadinamo žymiausiu to meto kovotoju dėl lietuvybės, nuopelnas.
Netrukus minėsime Lietuvos krikšto 625-ąsiais metines, ir tai gera proga prisiminti bei geru žodžiu paminėti jėzuitus, 1569 m. atvykusius pas mus ginti katalikybės nuo reformacijos. Jie mums ir iš vietinių gyventojų išugdė nemažai mokytų žmonių, šviesuolių, kurių bene pats žymiausias – Konstantinas Sirvydas. Tai buvo labai išsilavinęs dvasininkas, Vilniaus akademijos profesorius, garsus pamokslininkas, pirmasis ir labai žymus mūsų kalbininkas, literatūrinės lietuvių kalbos kūrėjas.

Skaityti toliau: Konstantino Sirvydo žodynas mums padeda ir šiandien

Algis Kalėda. Besimainančių prasmių švytėjime…

Wisława Szymborska (1923 07 02–2012 02 01)

Per Nobelio literatūros premijos laureatės Wisławos Szymborskos laidotuves Krokuvoje iš garsiojo Marijos bažnyčios bokšto trimitininkas urbi et orbi grojo melodiją pagal jos eilėraštį „Niekas nesikartoja du kartus ir nesikartos…“ Šiame poetės patirtis tarsi jau reziumuojančiame kūrinyje įprasminta paprasta išmintis apie gyvenimo unikalumą ir apie netekčių nepakartojamumą, – pagal pačios autorės žodžius, jog „mirsime be rutinos“.
Skaityti toliau: Algis Kalėda. Besimainančių prasmių švytėjime…

Darius Kuolys: „Be tradicijos humanitaras tampa nepatikimas“

Šią vasarą penkiasdešimtmetį švęsiantis Darius Kuolys po beveik dvidešimties metų pertraukos grįžo į Vilniaus universitetą dėstyti literatūros istorijos.

Peržvelgusi gerai Lietuvoje žinomo pašnekovo išdėstytas mintis, žurnalistė nutarė, kad bet kokie intarpai beprasmiškai žalotų tekstą ir stabdytų jo sklandžią tėkmę. Tad verčiau leiskime Dariui Kuoliui, šiuo metu – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentui, savo istoriją pasakoti pačiam.
Skaityti toliau: Darius Kuolys: „Be tradicijos humanitaras tampa nepatikimas“