Bronė Stundžienė. Kodėl ir ko Norberto Vėliaus eita per Lietuvą?

Sausio 1 diena – etnologo Norberto Vėliaus gimtadienis. Šiemet būtų 75…
Minint Profesoriaus 70-ąsias gimimo metines, humanitarinių mokslų daktarė Bronė Stundžienė išsamiai tyrinėjo Norberto Vėliaus surinktą tautosaką.

O koks Vėliaus tautosakos rankraščiuose iškyla paprasto ar rinktinio pateikėjo paveikslas? Kaip reikėtų apibendrinti, kokie žmonės jam atverdavo savo namų vartus ir širdį, su kuriam socialiniam sluoksniui priklausančiais tautosakos mokovais jis dirbo per ekspedicijas? Iš glaustai ar labiau išplėtotai aprašytų jų gyvenimo istorijų galima spręsti, kad, kaip ir ankstesniais laikais, tai žmonės, tarnavę padieniais lauko darbininkais, „trobelninkai“, ne kartą „ėję ubagais“, augę didelėse (net aštuoniolika vaikų išauginusiose) šeimose ir patys tokias turėję. Kad ir kaip žiūrėsi, tai vis ta pati ilgiausiai tautosaką išlaikiusi daugiau ar mažiau talentingų, bet paprastų ir ypač dažnai pačių vargingiausių, nors darbščių ir visokių amatų mokėjusių gyventojų kategorija. Tai žmonės, kurių gyvenimas, jų pačių žodžiais tariant, „viena biednystė“ ir kuriems net „akių šviesių nėra, jos praverktos“. Kitas dalykas, kad galbūt aukštesnių socialinių sluoksnių žmonėmis tautosakininkų ir nebuvo domėtasi, todėl jie tiesiog nepakliūdavo į anuometinių tiek šio, tiek kitų rinkėjų akiratį. Nors vieno kito apsišvietusio ir tam tikrą išsilavinimą turinčio pateikėjo Vėliaus kaip rinkėjo kelyje irgi būta. O tipišką XX a. antrosios pusės pateikėjo paveikslą galima atpažinti vien iš Vėliaus pagautų taiklių jo pašnekovų frazių, kurios kartais geriau juos pačius apibūdina nei ilgi ir ištęsti visą gyvenimą nuosekliai aptariantys traktatai: Muoku sietė, pjautė, artė, linos mintė, šukoutė – vėsos darbos. Kāp pagalvuojė – šou kraujė nelaktų – tāp vargosė. Ir dar vyrą tėngėnė turiejau, ėr ož jį reikiejė dėrbti. […] [Vyras net sakydavęs]: „So tuokė ėr ont kopsta gyvensė“ LTR 6057. (Čia ir toliau cituojama iš Lietuvių tautosakos rankraštyne (LTR) esančių Vėliaus užrašytos tautosakos rinkinių.)
Skaitant ilgesnius ir trumpesnius pasakojusiųjų ir dainavusiųjų aprašus dėmesį patraukia nuosaikus, be jokio patoso, nors visada įdėmiai visą šnekinamo tautosakos žinovo aplinką stebinčio ir kritiškai jį patį vertinančio autoriaus kalbėjimas: Užaugino tris sūnus, numarino jau du vyrus ir ieško trečio. Keistoko būdo, abejotino teisingumo. Mėgsta meluoti ne dėl naudos, bet šiaip iš papratimo LTR 3148.

Siūlome paskaityti dr. Bronės Stundžienės straipsnį.
Kodėl ir ko Norberto Vėliaus eita per Lietuvą? (I dalis)
Kodėl ir ko Norberto Vėliaus eita per Lietuvą? (II dalis)