Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos keitimo

Lituanistų sambūrio                                        2013 m. vasario 20 d.

Kreipimasis
į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius
Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos keitimo

Gerbiamasis Pone Ministre,
Gerbiamieji Seimo nariai,

Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, yra susirūpinusi lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose ir atkreipia Jūsų dėmesį, kad Vyriausybės Politinės tarybos priimtas sprendimas dėl egzaminų tvarkos šią būklę reikšmingai pablogina.

Manome, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Tai prieštarauja ligi šiol galiojančiai teisinei egzaminų turinio ir tvarkos nustatymo praktikai ir demokratinės švietimo politikos principams – politikai, kurie nėra susipažinę nei su vidurinio ugdymo programa, nei su lietuvių kalbos ir literatūros bandomojo egzamino rezultatais, nusprendžia, kokį egzaminą po trijų mėnesių turi laikyti Lietuvos abiturientai.

Teigiame, kad pastarosiomis dienomis priimtas sprendimas pakeisti brandos egzaminus daro žalą lituanistiniam Lietuvos moksleivių ugdymui, pablogina lietuvių kalbos ir literatūros padėtį mokykloje. Skubus brandos egzaminų keitimas nėra tinkamas dėl kelių priežasčių:

Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programa ir šio dalyko Brandos egzamino programa yra rezultatas ilgo nuoseklaus mokslininkų ir mokytojų darbo – kūrimo, konsultacijų, tobulinimo, susitarimų, visuomenės ir mokytojų bendruomenės informavimo. Skuboti politiniai sprendimai ignoruoja specialistų kompetenciją ir nepaiso demokratinei visuomenei įprastų ugdymo turinio kūrimo procedūrų.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kaip vienintelis kiekvienam abiturientui privalomas brandos egzaminas, yra skirtas patikrinti ne tik valstybinės kalbos mokėjimą, bet ir jauno žmogaus kultūrinį išprusimą, pilietinę brandą, gebėjimą mąstyti bei kurti tekstus. Būtent tuo pagrįsti egzamino reikalavimai – autorių sąrašas ir rašinio ilgis. Didinant vienai temai skirtų autorių sąrašą iki septynių, mažinama būtinybė būti visus juos perskaičius, taigi sudaromos sąlygos baigti bendrojo lavinimo mokyklą įgijus tik dalį tautą vienijančios kultūrinės kompetencijos. Ar panašiam gimtųjų lenkų ir rusų kalbų nuvertinimui pritartų Lietuvos polonistai ir rusistai?
Mums, lituanistams mokytojams ir mokslininkams, keistai atrodo ir siūlymas vienai temai priskirti septynis autorius. Temų, bendrų septyniems autoriams, neįmanoma rasti daug. Be to, kuo daugiau autorių apima tema, tuo ji platesnė, abstraktesnė, taigi ir neišvengiamai sunkesnė abiturientams.
Rašinio apimties mažinimas valstybiniame brandos egzamine nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių mums atrodo nepriimtinas dėl trijų priežasčių. Pirma, jau anksčiau buvo apibrėžtos nuolaidos abiturientams, kurie mokosi mokyklose tautinių mažumų kalbomis, – jiems leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Tokios nuolaidos buvo pagrįstos faktiniu mokinių pasiekimų skirtumu, kurį atskleidė bandomasis egzaminas. Papildomos nuolaidos būtų perteklinės, niekuo nepagrįstos ir pažeidžiančios mokinių, kurie mokėsi lietuvių kalba, teises. Antra, klaidų skaičius buvo skaičiuotas bandomajame egzamine reikalautai rašinio apimčiai – šią apimtį sumažinus, turėtų mažėti ir leistinų klaidų skaičius. Tačiau leistinų klaidų skaičius paliekamas toks pat. Trečia, mokinys negali rašiniu atskleisti savo gebėjimo samprotauti, jeigu rašinys yra per trumpas.

Taigi, mūsų manymu, Politinės tarybos sprendimas pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stokoja logikos ir yra neteisingas: jis gilina abiturientų, kurie mokėsi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertina lietuvių kalbą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose Lietuvos mokyklose. Tokiu sprendimu Politinė taryba daro akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai.

Todėl raginame Jus šiais mokslo metais remtis jau priimtais įstatymais ir nedaryti skubotų egzaminų tvarkos keitimų. Primygtinai kviečiame nesumenkinti lituanistinio raštingumo lietuviškose mokyklose.

Pagarbiai,
Lituanistų sambūrio vardu

Valdybos pirmininkė mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė
Mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė
Mokytoja metodininkė Jurga Dzikaitė
Mokytoja ekspertė Jūratė Galinauskienė
Literatūrologas doc. dr. Darius Kuolys
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona
Doc.dr. Regimantas Tamošaitis
Lietuvių kalbos instituto direktorė doc.dr. Jolanta Zabarskaitė

Sambūris Dėl lietuvių kalbos egzamino