Diana Plachovičiūtė. Neigiamų jausmų raiška Žemaitės somatiniuose frazeologizmuose

Lietuvių literatūros klasikė Žemaitė pagarsėjusi itin turtinga, žemaitiškai sodria leksika ir frazeologija. Ypač įdomūs ir saviti tie rašytojos vartojami frazeologiniai perkeltinės reikšmės junginiai, kuriuose per rega suvokiamą išorę – įvairius kūno judesius, veido mimiką – sugebama perteikti subtilius žmogaus vidinio pasaulio, psichikos niuansus.
Liūdesys, sielvartas, nusiminimas, gailestavimas, graudulys dažnai reiškiami frazeologizmais su dėmeniu širdis: širdį paperšo, širdis suskudo, širdį susiėsti, širdį gadinti, širdį užduoti. Su širdimi siejamas ir nerimas: į širdį imtis, per širdį dvilkt ir per širdį dvilktelėti, širdis ne vietoje.

Beveik visi gėdos būseną perteikiantys somatiniai frazeologizmai yra sudaryti su žodžiu akis: akis degti ir akis atidegti, akis badyti, kur akis kišti (dėti).

Neigiamų emocijų raiška Žemaitės frazeologijoje kur kas įvairesnė ir spalvingesnė negu teigiamų. Tai atspindi visoms kalboms bendrą tendenciją: neigiamai konotuoti žodžiai ir posakiai visada sudaro didžiąją emocinio žodyno dalį. Blogis, matyt, greičiau krinta visiems į akis, labiau žeidžia žmogų, todėl jo apraiškoms pavadinti pasitelkiama įvairesnių kalbos priemonių.

GK 2019-6_Diana Plachoviciute

GK19Nr06_internMaloniai primename, kad žurnalas „Gimtoji kalba“ yra prenumeruojamas (https://www.prenumeruok.lt/NewSubscription.aspx)
Aktyvavus nuorodą, tereikia į leidinių paieškos langelį įrašyti „Gimtoji kalba“