Donata Mitaitė.Tomo Venclovos eilėraštis kaip atminties vieta

Straipsnyje remiamasi Prierre’o Nora atminties vietos samprata, prancūzų istoriko teiginių reikšmę literatūrai pabrėžusiais Renate Lachmann bei Pavelu Uspenskiu, ir teigiama, kad į Tomo Venclovos eilėraščius galima žiūrėti kaip į atminties vietą. Poetas įtvirtina atmintį apie ankstesnę literatūros tradiciją (ypač jam svarbūs rusų poetai Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Osipas Mandelštamas, Borisas Pasternakas), o sykiu ir nesusitaikymosu totalitarizmu poziciją, poeto kartos ir jo paties gyvenimo istoriją. Siekis įtvirtinti atmintį atsiskleidžia pačių eilėraščių poetikoje, jų dedikacijose ir epigrafuose, be to, Venclova norimus skaitytojo sąmonėje užfksuoti kontekstus visada pabrėžia eilėraščių komentaruose ir interviu. Venclovos eilėraščiai nesiriboja tik atminties įtvirtinimu, tačiau būtent tai poetui yra ypač svarbu.

Jau paskelbtas LLTI žurnalo Colloquia 42 (2019) numeris. Jame spausdinamas literatūrologės Donatos Mitaitės straipsnis „Tomo Venclovos eilėraštis kaip atminties vieta“.
Colloquia42_Mitaite-13-28
LLTI_logo