Du įstabūs Kornelijaus Platelio susitikimai su Nyka-Niliūnu: puikus poetas, bet siaubingas skaitovas

Poetas Kornelijus Platelis puikiai prisimena pirmąjį susitikimą su vienu garsiausių Lietuvos kūrėjų Alfonsu Nyka-Niliūnu. „Tą kartą išgėrėme 750 ml viskio ir per dvi valandas aptarėme visą lietuvių literatūrą“, – LRT.lt pasakoja K. Platelis. Jo teigimu, A. Nyka-Niliūnas, nors individualistas, kompanijoje buvo gana žaismingas, o kartais – net sarkastiškas.

Iš rankų į rankas

Pirmoji pažintis su Alfonsu Nyka-Niliūnu – per spausdinimo mašinėle perrašinėtas ir vienai nakčiai gautas knygas. Taip sako poetas Kornelijus Platelis, leidęsis į prisiminimus apie A. Nyką-Niliūną – iš pradžių tik kaip autorių, sukūrusį taip trokštamas perskaityti knygas, vėliau – ir gyvai sutiktą kolegą, su kuriuo aptarti ištisi lietuvių literatūros laukai.

„Sovietiniais laikais buvo sunku gauti knygų. Tačiau A. Nykos-Niliūno kūryba itin domėjosi poetė Nijolė Miliauskaitė, ji perrašinėjo poeto eiles mašinėle ir platindavo. Tai, viena vertus, buvo ir antitarybinė veikla. Kopijos keliaudavo iš rankų į rankas, mes jas dalinomės ir skaitėme. A. Nykos-Niliūno poezija man buvo labai artima“, – LRT.lt pasakoja K. Platelis.

Pasak poeto, Lietuvoje nestigo susidomėjimo ne tik A. Nyka-Niliūnu, bet ir visa žemininkų karta: „Dabar ši sąvoka, regis, visiems aiški ir suprantama. Tačiau į žemininkų antologiją patekusių poetų stiliai gerokai skyrėsi. Štai A. Nyka-Niliūnas ir Henrikas Nagys praktikavo vaizduojamąją poeziją, o Kazys Bradūnas ar Juozas Kėkštas labiau rėmėsi mūsų lyrinės poezijos tradicija. Bet kokiu atveju, išeivijos poezija buvo labai įdomi.“

K. Platelis prisimena ištisus pokalbius apie poetus, kurie vykdavo Druskininkuose. Pats į kūrybingų žmonių draugiją K. Platelis įsijungė pasirodžius jo pirmosioms publikacijoms kultūros leidinyje „Nemunas“.

„Kokiais 1977 m. pasirodė mano pirmieji tekstai, tai nuvedė prie pažinties su Vytautu P. Blože, Nijole Miliauskaite, Sigitu Geda ir t. t. Mes visi intensyviai bendravome, labai domėjomės ir A. Nykos-Niliūno kūryba. Kodėl? Nes jo kūryba tiesiog artima, pirmiausia kultūriniu kontekstu. Žinoma, kaip ir visi poetai, A. Nyka-Niliūnas yra parašęs ir geresnių, ir blogesnių eilėraščių. Tačiau dauguma įsimintini ir puikūs. Esu net pasinaudojęs keliomis aliuzijomis į A. Nyką-Niliūną savo kūryboje. Štai yra garsusis poeto eilėraštis „Vyno stebuklas“, o aš esu parašęs „Kraujo stebuklas“, – teigia K. Platelis.

Kūryba prasideda nuo to, kas jaudina

Rodos, kad nežinoti ir nebūti skaičius A. Nykos-Niliūno kūrybos neįmanoma, o cituoti šį poetą jau seniai tapę gero tono ženklu. Tam pritaria ir K. Platelis, teigdamas, kad nieko čia blogo – A. Nyka-Niliūnas nerašė kiču dvelkiančių eilėraščių.

Paklaustas, ar pagrindinė A. Nykos-Niliūno poezijos tematika atspindi didžiąją gyvenimo dramą – namų praradimą ir pasitraukimą iš Lietuvos į Vakarus – K. Platelis sako, kad tai iš tiesų buvo esminė gyvenimo patirtis. Tiek A. Nykai-Niliūnui, tiek visai jo kartai, turėjusiai apleisti namus.

„Negalima džiaugtis poeto drama, esą tai suteikė stimulų sukurti tiek nuostabios poezijos. Tai buvo didelis praradimas, emocinė trauma. O traumos visuomet suteikia akstiną kurti. Viskas, kas jaudina, verčia kurti, kitaip negali būti“, – teigia K. Platelis.

Prastas skaitovas, bet puikus rašytojas

K. Platelis ne tik skaitė ir diskutavo apie A. Nyką-Niliūną – ryškiai prisimena ir susitikimus su poetu čia, Lietuvoje, ir net už Atlanto. Nei rimtai, nei juokais, pirmiausia K. Platelis tikina A. Nyką-Niliūną buvus labai prastu poezijos skaitovu.

„Jo balsas buvo toks silpnas, toks tylus. Visa Amerika kalbėjo, kad A. Nyka-Niliūnas tikrai geras poetas, bet klausytis jo – neįmanoma. Nepaisant to, A. Nyka-Niliūnas buvo labai giliai mąstantis žmogus, jis puikiai išmanė lietuvių literatūrą. Pirmą kartą jį sutikau viešėdamas Amerikoje, kokiais 1995 m. Apsistojau pas Sakadolskius, ir ponia Sakadolskienė kartą vyko tvarkyti savo reikalų pro A. Nykos-Niliūno namus. Ji nuvežė mane pas poetą ir paliko dviem valandoms“, – viešnagę ir pirmą susitikimą su kūrėju prisimena K. Platelis.

Tą pirmąjį kartą, susitikus su bene garsiausiu žemininkų kartos poetu, K. Platelis prisimena nuotaikingai: „Per tas dvi valandas, kurias praleidome kartu, su A. Nyka-Niliūnu išgėrėme lygiai 750 gramų viskio ir aptarėme visą lietuvių literatūrą. Jis jau buvo šiek tiek susipažinęs ir su mano kūryba, ją skaitęs. Antrasis susitikimas su A. Nyka-Niliūnu įvyko jam atvykus į Lietuvą atsiimti Nacionalinės kultūros ir meno premijos.“

Pasak K. Platelio, nors susitikimai su A. Nyka-Niliūnu buvo vos du, tai leido susidaryti įspūdį apie poeto asmenybę. „Jis buvo gana žaismingas, net sarkastiškas, ypač jei prasidėdavo kalbos apie lietuvių tarybinę poeziją ir tvarkymąsi su cenzūra. O premija, kurios A. Nyka-Niliūnas buvo atvykęs pasiimti, jam buvo išties svarbi. Matote, išeivijos poetai nelabai įsivaizdavo, kaip yra priimami ir vertinami Lietuvoje. Tai mes, gyvenantys čia, vertinom išvykusiuosius, laikėme juos lietuvių poetinės tradicijos tęsėjais, domėjomės“, – tikina K. Platelis.

K. Platelis pasakoja, kad, jo žiniomis, A. Nyka-Niliūnas po savo išvykimo į Vakarus sugrįžo į Lietuvą tą vienintelį kartą, gavus Nacionalinę kultūros ir meno premiją „Jis nebuvo iš tų žmonių, kuriems leista taip paprastai imti ir atvažiuoti į Lietuvą, o ir noro gal nebuvo. Poetui pakako tos Lietuvos, kurią jis išsivežė savo sąmonėje. O realybė juk viskas pasikeitė, ir A. Nyka-Niliūnas, kaip ir kiti išeivijos poetai, bijojo čia atvykti ir pamatyti gimtinę visiškai kitokią.“

Galiausiai, įdomu sužinoti K. Platelio nuomonę apie A. Nykos-Niliūno atminimą ir tinkamą įvertinimą. Pasak K. Platelio, šiuo, o ir kitais atvejais, kai kalbama apie kūrėjus, geriausia gręžtis ne į asmenybes, o jų palikimą: „Pats geriausias būdas paminėti poetą – skaityti jo eilėraščius, kalbėti apie juos. Todėl geriausia būtų pagalvoti ir apie A. Nykos-Niliūno poezijos refleksiją Lietuvoje, kad ir kokia marginali ši literatūros rūšis tapo.“

LRT