Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ spalio mėnesio numeryje – Alvidos Gedaminskienės  pasakojimas apie tai, kas ir kaip Tautinių bendrijų namuose mokosi valstybinės kalbos, Erikos Rimkutės straipsnis apie lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių išteklius, Aurelijos Gritėnienės recenzija apie Neringos Vaitkutės „Klampynių kronikas“.

GK 2019 nr. 10

Alvida Gedaminskienė. Tautinių bendrijų namų valstybinės kalbos kursų organizavimo patirtis                             3

Tautinių bendrijų namų lietuvių kalbos kursuose 1992–2018 m. valstybinės kalbos yra mokęsi per 2 800 kitakalbių. Daugiausia klausytojų yra atvykę iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, po keletą – iš Armėnijos, Latvijos, Estijos, Graikijos, Turkijos ir kitų šalių. Kursuose daugėja moterų: 1999 m. jos sudarė 57 proc. klausytojų, 2012 m. – 84 proc., o 2018 m. – 98 proc. Smarkiai išaugo klausytojų išsilavinimo lygis. Turinčių aukštąjį išsilavinimą 1999 m. buvo tik daugiau kaip pusė, o 2018 m. – daugiau kaip du trečdaliai. Tarp kursų klausytojų daugėja ukrainiečių. 1999 m. jie sudarė tik 3 proc., 2012 m. – 10 proc., 2018 m. – 27 proc. klausytojų.

2005 m. vasario 3 d. Tautinių bendrijų namuose atidarytas Valstybinės kalbos mokymo centras. Jo steigėjai – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  ir Tautinių bendrijų namai. Kursų klausytojai mokomi pagal Tautinių bendrijų namuose parengtas 56 arba 70 akademinių valandų valstybinės kalbos mokymo programas, atsižvelgiant į atnaujintus (A1, A2, B1, B2) ir naujus (C1, C2) lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo turinio aprašus. Klausytojai mokomi vartoti taisyklingą valstybinę kalbą, bendrauti ja įvairiose institucijose, gauti ir teikti informaciją, reikšti nuomonę, kurti tekstus; formuojami ir tobulinami jų gebėjimai suprasti skaitomą tekstą, atlikti skaitymo, klausymo, rašymo, kalbėjimo užduotis, įforminti dokumentus, rašyti dalykinius ir asmeninius laiškus, skelbimus, pildyti įvairias anketas. Jie taip pat supažindinami su Lietuvos istorija, kultūra, tradicijomis, papročiais.

Erika Rimkutė. Nauji lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių ištekliai  6

Pastoviųjų žodžių junginių žodynų turi ne viena kalba. Kalbant apie lietuvių kalbos išteklius turbūt dažniausiai naudojamas ir minimas „Frazeologijos žodynas“ (2001, el. variantas 2015). Žvelgiant į kitus pastoviųjų žodžių junginių išteklius – posakius – paminėtini šie žodynai: „Vilką minim, vilkas čia. Lietuvių situaciniai posakiai“ (2016) ir „Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai“ (2008).

Lietuvių kalbos kolokacijų žodynais iki šiol negalėjome pasigirti. Straipsnyje rašoma apie pirmąjį „Lietuvių kalbos kolokacijų žodyną“ ir kitus pastoviųjų žodžių junginių analizei skirtus naujus išteklius. Jie parengti 2016–2018 m. vykdant Vytauto Didžiojo universiteto ir Baltijos pažangių technologijų instituto projektą „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių automatinis atpažinimas (PASTOVU)“. Supažindinama ir su DELFI.lt tekstynu, „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių duomenų baze“, „Lietuvių kalbos kolokacijų žodynu“, pastoviųjų žodžių junginių atpažintuvu.

Recenzijos

Neringa Vaitkutė. Klampynių kronikos (Aurelija Gritėnienė)    18

Kovo 30-ąją, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus Prano Mašioto premija už geriausią 2018 m. knygą vaikams ir paaugliams apdovanota Neringa Vaitkutė, parašiusi novelinės struktūros pasakų rinkinį „Klampynių kronikos“. Rašytojai premija buvo skirta už turtingą tapybišką kalbą, lietuvių tautosakos interpretaciją ir stebuklingą mitinį pasaulį.

„Akivaizdu, kad skaitytojas Neringos Vaitkutės tekstą suvokia visais pojūčiais: rega, uosle, skoniu, lytėjimu ir klausa. „Klampynių kronikas“ galima ne tik skaityti – vienas po kito plaukiantys vaizdai ir visi kiti pojūčiai leidžia šią knygą „žiūrėti“ tarsi filmą,“ – teigia recenzentė.

 

Aktualijos

Vietovardžiai – kalbos lobynas ir žmonių kūrybingumo išraiška (Arūnas Dambrauskas, Rita Urnėžiūtė)             22

 

Spalio 11 d. Valstybinė kalbos inspekcija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija surengė seminarą, skirtą Vietovardžių metams.  Įspūdžiais iš šio seminaro dalijasi Arūnas Dambrauskas ir Rita Urnėžiūtė.

Kronika       29

„Kronikos“  skyrelyje „Konferencijos“ Vilma Zubaitienė rašo apie Birštone vykusią konferenciją „Baltų kalbotyros problemos: istoriniai, tipologiniai ir arealiniai tyrimai“, skirtą Kazimiero Būgos 140-osioms gimimo metinėms.

GK-2019-10-virs-intern

 

Mielieji Kolegos, nepamirškime prenumeruoti lituanistinės spaudos.

Žurnalo leidėjo Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro svetainėje www.melc.lt jau priimama metinė prenumerata.

Siūlome rinktis Jums patogiausią prenumeratos variantą:

tradiciniu spausdintu formatu18,99 Eur (žurnalas kas mėnesį siunčiamas paštu, pristatymo išlaidos įskaičiuotos),

PDF formatu14,52 Eur (žurnalas kas mėnesį siunčiamas el. paštu, pristatymas nieko nekainuoja).

Leidėjo svetainėje užsakomas tik visas metų komplektas (12 numerių). Prenumerata priimama iki 2019 metų gruodžio 20 dienos.