Išėjo 11-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ lapkričio mėnesio numeryje – apie lietuviškos kilmės Latvijos vietovardžius, Daukšos pavardę ir Daukšių kaimo vardą, vaikų ir paauglių literatūros vertimus, 26-ąją tarptautinę mokslinę Jono Jablonskio konferenciją.

GK 2019 nr. 11

Laimutė Baluodė (Laimute Balode). Lituanizmai Latvijos vietovardžiuose                                           3

Daugumą Latvijos vietovardžių sudaro seni indoeuropietiškos kilmės žodžiai, bet yra ir nemažai skolinių – finizmų, germanizmų, slavizmų ir lituanizmų. Lietuviškos kilmės Latvijos vietovardžių skaičius apytikriai galėtų viršyti 600 toponimų. Daugiausia tai sodybų pavadinimai bei antriniai mikrotoponimai, kelios dešimtys hidronimų. Pirmasis krintantis į akis lituanizmų požymis – latvių kalbos vartotojams svetima, nepažįstama šaknis: Raudons – kalnas Zasoje, Urvas – sodyba, Urvu ezers – ežeras Elkšniuose ir pan.

Galima skirti keletą lietuviškos kilmės Latvijos vietovardžių semantinių grupių, susijusių su augalija (Bamblis – miškas Rucavoje), gyvūnija (Driežas – sodyba Lielsesavoje, Driežu purvs – raistas Mežuotnėje), vietos ypatumais (Paupiški – sodyba Kalkūnėje, Ažupiški – sodyba Kurcume), asmenų pavadinimais (Uškuri – sodyba Ceraukstėje), asmenvardžiais (Mintauti – sodyba Lašuose, Narvaiši – sodyba Vadakstyje).

 

Rytas Tamašauskas. Kėdainių krašto vardynas: Daukša ir Daukšiai  9

Istorinė kultūrinė Kėdainių krašto atmintis paženklinta Mikalojaus Daukšos vardu. Babėnai (menamoji Mikalojaus Daukšos gimtinė), Daukšiai yra ne tik geografinė erdvė, kurioje gimė ir augo ši išskirtinė asmenybė. Tikėtina, kad gimtinės gamta, buitis, papročiai, gyvenimo patirtis maitino būsimąjį filologą, turėjo įtakos formuojantis mąstysenai ir elgsenai, tai buvo ir jo dvasios tėvynė.

Remiantis Josvainių ir Dotnuvos bažnyčių metrikų knygomis, tarpukario Kėdainių pedagogo Stasio Tijūnaičio darbais, portale www.epaveldas.lt skelbiamais Kėdainių dvaro 1820 ir kitų metų publikuotais inventoriais, asmeniškai sukauptais Kėdainių krašto toponimikos duomenimis, pasitelkiant naujus, mokslo apyvartoje dar nebuvusius, Dotnuvos ir Kėdainių istorijos ir kalbos fragmentus, straipsnyje siekiama priminti bendrašaknių istorinių asmenvardžio Daukša ir vietovardžio Daukšiai saitus kilmės (darybos) ir reikšmės aspektu, susisteminti tokio vardyno užrašymo tendencijas, apžvelgti vardyno atitikmenis ir variantus (ypač dvikamienius) šio krašto erdvėje, aprėpti sudėtinius pavadinimus ir mikrotoponimus.

 

Rita Urnėžiūtė. Lėto skaitymo užutėkyje                  19

Kasmet Tarptautinės vaikų knygos dienos proga IBBY Lietuvos skyrius su partneriais ir rėmėjais apdovanoja geriausių ir reikšmingiausių vaikų knygų kūrėjus. Nuo 2002 m. skiriamos ir premijos už geriausius ir meniškiausius vertimus vaikams ir paaugliams. Premijos pavadintos garsių vaikų literatūros vertėjų vardais. 2018-ųjų Eugenijos Stravinskienės premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą vaikams atiteko Rūtai Jonynaitei, iš vokiečių kalbos išvertusiai Volfo Erlbriucho (Wolf Erlbruch) knygą „Antis, Mirtis ir tulpė“ („Odilė“). Adomo Druktenio premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą paaugliams apdovanota Aida Krilavičienė, iš suomių kalbos išvertusi Nadjos Sumanen kūrinį „Rembo“ („Gelmės“). Premijuotinus kūrinius komisija rinko iš šešiolikos įvairių leidyklų pateiktų knygų. Straipsnyje rašoma apie tai, kaip vertėjai naudojasi lietuvių kalbos išgalėmis perteikdami originalo frazeologiją, individualizuotą veikėjų kalbą, diskutuojama dėl kai kuriuose vertimuose pasirinktų raiškos priemonių.

Apžvalga

Gimtoji kalba mokykloje VII–VIII (Silvija Papaurėlytė-Klovienė)                     24

Jau tradicinė šiauliškių lituanistų rengiama konferencija „Gimtoji kalba mokykloje“ suburia labai įvairią auditoriją. Šį kartą tęstiniame leidinyje publikuojami 2018 ir 2019 m. Šiaulių universitete vykusių 7-osios ir 8-osios konferencijų pranešimų pagrindu parengti straipsniai. Naujasis rinkinys sudarytas iš dviejų skyrių: „Mokslinės įžvalgos“ ir „Pedagoginė patirtis“.

Kronika       29

„Kronikos“  skyrelyje „Konferencijos“ Jurgita Jaroslavienė ir Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė rašo apie 26-ąją tarptautinę mokslinę Jono Jablonskio konferenciją „Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas“. Skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ Rūta Švedienė pasakoja apie LKD Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus surengtą konferenciją „Mikalojaus Daukšos „Postilei“ 420“ ir baigiamąjį Vietovardžių metų renginį. Vida Ragauskienė rašo apie LKD nario Jono Kiriliausko knygos „Šventojo Florijono legionas“ sutiktuves Kuršėnuose.

GK19Nr11_prenumerator-1_h15cm

Lituanistų sambūris dėkoja „Gimtosios kalbos“
redakcijai už galimybę skaityti žurnale skelbiamus tekstus.

Maloniai kviečiame visus lituanistus nepamiršti, kad „Gimtąją kalbą“ galima užsisakyti iki gruodžio 20 d.

Žurnalo leidėjo Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro svetainėje www.melc.lt jau priimama metinė prenumerata.

Siūlome rinktis Jums patogiausią prenumeratos variantą:

tradiciniu spausdintu formatu18,99 Eur (žurnalas kas mėnesį siunčiamas paštu, pristatymo išlaidos įskaičiuotos),

PDF formatu14,52 Eur (žurnalas kas mėnesį siunčiamas el. paštu, pristatymas nieko nekainuoja).

Leidėjo svetainėje užsakomas tik visas metų komplektas (12 numerių). Prenumerata priimama iki 2019 metų gruodžio 20 dienos.