Išėjo 4-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

„Gimtosios kalbos“ PDF varianto prenumeratoriai jau gavo balandžio mėnesio numerį, o spausdinto leidinio prenumeratorius žurnalas pasieks pirmosiomis gegužės dienomis. Kviečiame skaityti apie bendrinės tarties aktualijas, naujažodžių kūrybą Vaižganto raštuose ir šių dienų vartosenoje, Lietuvių kalbos dienų renginius, kuriamą Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą.

Aldonas Pupkis. Bendrinės tarties normos ir vartosena (II)                3

Baigęs kritišką pastarojo meto sociolingvistinių Vilniaus gyventojų kalbos tyrimų apžvalgą, autorius kviečia imtis platesnių bendrinės tarties tyrimų. Raginama tirti faktinę bendrinės tarties būklę ir jos vartojimo perspektyvas, o specialiuose tarties seminaruose aptarti tarties norminimo kryptis ir konkrečių normų vertinimo kriterijus. Tik tada būtų galima priimti gerai pagrįstus normų tikslinimo sprendimus.

Jolanta Zabarskaitė. Vaižganto pasaulis ir kalba          7

Rašytojo leksikos analizė (ypač mokykloje) gali atskleisti iki tol nepastebėtų kūrybos ir asmenybės bruožų, padėti geriau pažinti autorių ir tiksliau bei įžvalgiau interpretuoti jo kūrybą. Štai analizuojant Vaižganto leksiką ypač verta atkreipti dėmesį į jo spontaniškai sukurtus dūrinius: kas jais pavadinama, kokį rašytojo santykį su pasauliu jie atskleidžia.

Daiva Šveikauskienė. Pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema          14

Kiekvienos kalbos pagrindą sudaro du dalykai: žodynas ir gramatika. Yra du esminiai skirtumai tarp spausdintų popierinių ir kompiuterizuotų žodynų ir gramatikų: pateikimo forma ir naudotojas. Iki XXI a. visi žodynai ir gramatikos buvo spausdintos popierinės knygos ir vienintelis jų naudotojas buvo žmogus. Todėl gramatikose būdavo įprasta pateikti taisyklę su keliais ją iliustruojančiais pavyzdžiais, tačiau nebuvo išvardijami visi žodžiai, kuriems ta taisyklė tinka. Žodynams ir gramatikoms persikėlus į kompiuterinę terpę atsirado naujas jų naudotojas – kompiuteris, kuris neturi gimtosios kalbos jausmo ir pats negali nuspręsti, kurios gramatikos taisyklės galioja vienam ar kitam žodžiui. Todėl jau XX a. pabaigoje buvo pradėtos kurti formalios gramatikos, tinkančios kompiuteriniam kalbos apdorojimui, bet ne paprastiems kalbos vartotojams. Antrame XXI a. dešimtmetyje pasigirdo siūlymų atkreipti dėmesį į plačiajai visuomenei skirtų, gramatinę informaciją populiariai pateikiančių kompiuterinių sistemų kūrimą. Atsiliepiant į šias idėjas Lietuvių kalbos institute buvo pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema LIGIS.

Aktualijos

Agnė Aleksaitė, Rita Urnėžiūtė. Pandemžodžiai Lietuvoje ir svetur 17

Autorės, remdamosi LKI kaupiamu Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu ir įvairiais internetiniais šaltiniais, domisi, kaip pastarųjų savaičių karantinmetis paveikė žodžių vartojimo dažnumą ir naujadarų kūrybą.

Pedagogo užrašai

Zita Alaunienė. Žodis „integracija“ didaktikos kalboje 22

Straipsnyje apžvelgiama didaktikos termino „integracija“ istorija ir dabartinė samprata. Iškilaus pedagogo Jono Laužiko (1903–1980) dar prieš karą pradėtas vartoti terminas buvo atgaivintas pradėjus reformuoti atkurtos nepriklausomos valstybės švietimo sistemą. Tačiau į termino esmę nebuvo įsigilinta, jis apaugo įvairiomis interpretacijomis, buvo tapęs net mados žodžiu.

Mums rašo

Birutė Konstanblackaitė. Lietuvių kalbos dienos Kėdainių profesinio rengimo centre                     28

Kėdainių profesinio rengimo centro mokiniai ir mokytojai kasmet vykstant Lietuvių kalbos dienoms surengia įdomių ir originalių renginių.

Rūta Šetikaitė. Žodynų diena Lietuvių kalbos institute 30

Šiais metais per Lietuvių kalbos dienas Lietuvių kalbos institute pirmą kartą surengta Žodynų diena: lankytojams atvertos kartotekų saugyklos, papasakota apie žodynininkų ir vardyno specialistų darbus.

Gintautas Grigas. Gražiausi lietuviški interneto sričių vardai 32

Nuo 2014 m. kasmet rengiamas gražiausių lietuviškų interneto sričių vardų konkursas. Šiais metais nugalėjo SukĮKaimą.lt – Biržų, Rokiškio ir Pasvalio rajonų veiklos grupių svetainė.

Metų žodis ir Metų posakis

Rita Urnėžiūtė. Paspirtukai be sienų 33

Trečią kartą Lietuvoje surengtuose Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose ir visuomenės, ir komisijos balsavime daugiausia balsų surinko posakis „Mes dzūkai – ne paspirtukai.“ Pasirodo, paspirtukai buvo populiarūs ir kitų šalių Metų žodžio rinkimuose.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-5 (136)         34

Kronika          34

Šio numerio kronikoje – skyrelis „Personalijos”.

Maloniai primename, kad užsisakyti „Gimtosios kalbos“ žurnalą galima ne tik pašto skyriuose, bet ir internetu.

2020 4 GK virs intern