Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Devintajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Gritėnienė pateikia gyvos, sklandžios, turtingos kalbos pavyzdžių iš pernai paaugliams ir vaikams išleistų knygų, taip pat ir diskutuotinų, taisytinų kalbos dalykų; apie konkurentus „pensininkas“ ir „senjoras“ ištyrę vartoseną rašo Dž. Maskuliūnienė, R. Kvašytė, K. Župerka; apie Lietuvoje vykusį tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos kongresą pasakoja J. Jaroslavienė ir D. Kardelytė-Grinevičienė, o žurnalo „Dialectologia et Geolinguistica“ vyr. redaktorę Astrid’ą van Nahl ir Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos sekretorę Ruth’ą van Nahl kalbina R. Urnėžiūtė; 85-metį švenčiančio Prano Kniūkštos darbus primena R. Vladarskienė; kaip sekasi Tenerifėje atidarytai lietuviškai mokyklėlei, dėsto Rolanda Masiulienė…

TURINYS
Aurelija Gritėnienė. Geriausios ir ne tokios geros 2017 m. vaikų ir paauglių knygos ….. 3

2017-aisiais išleista daugiau nei 100 lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams. Sklandžios, turtingos, gyvos kalbos pavyzdžių jose rasime ne vieną. Yra tekstų, kuriuos norisi ne tik daug kartų skaityti, bet ir mokytis atmintinai. Tačiau, kaip sako rašytojas Aidas Jurašius, „kur tu rasi šiais laikais daiktą be trūkumų“… Straipsnyje atskleidžiama, kaip vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai geba pasinaudoti kalbos išgalėmis, taip pat pateikiama diskutuotinų ar taisytinų kalbos dalykų.
Džiuljeta Maskuliūnienė, Regina Kvašytė, Kazimieras Župerka. Konkuruojantys žodžiai pensininkai ir senjorai ….. 14

Jau ne pirmus metus viešojoje kalboje konkuruoja pensininkas ir senjoras. Norėdami susidaryti išsamesnį lietuvių visuomenės požiūrio į tuos žodžius vaizdą, autoriai atliko anoniminę anketinę apklausą. Straipsnyje apžvelgiami tos apklausos rezultatai ir jos dalyvių komentarai. Taip pat nagrinėjamos senjoro atsiradimo bei paplitimo lietuvių kalboje aplinkybės ir priežastys. Trumpai aptariama, kaip su senjoru elgiamasi kitose kalbose – latvių, slovakų, lenkų. Apibendrindami autoriai teigia, kad naujoji senjoro reikšmė „vyresnio amžiaus žmogus“ mūsų kalboje jau prigijo ir ją teks įrašyti į žodynus.
Aktualijos

„Rūpintis kalbomis ir tarmėmis – tai rūpintis žmonėmis ir tautomis“
(Astrida van Nal, Ruta van Nal, kalbina Rita Urnėžiūtė) ….. 22

Liepos 23–27 d. Vilniuje vyko IX tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas. Skelbiamas pokalbis su šio renginio mokslinio komiteto nare, Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos (The International Society for Dialectology and Geolinguistics, SIDG) žurnalo „Dialectologia et Geolinguistica“ vyriausiąja redaktore Astrida van Nal (Astrid van Nahl) ir asociacijos sekretore Ruta van Nal (Ruth van Nahl).
Mums rašo

Rolanda Masiulienė. „Kas, jei ne aš?“ Lietuviška mokyklėlė Tenerifės saloje ….. 28

Šį rudenį antruosius mokslo metus pradėjo lietuviška mokyklėlė Tenerifėje. Joje veikia ir lietuvių kalbos būrelis „Mokomės žaisdami“. Apie tai, ko ir kaip mokomasi šioje mokyklėlėje, kas rūpi mokyklos bendruomenei ir Tenerifės lietuviams, pasakoja mokytoja Rolanda Masiulienė.
Lietuvių kalbos tyrėjui ir puoselėtojui Pranui Kniūkštai – 85-eri
(parengė Rasuolė Vladarskienė) ….. 29

Pranas Kniūkšta visą gyvenimą paskyrė lietuvių kalbai, jo veikla – įvairiapusė: rašė mokslinius veikalus, ilgus metus buvo tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ rengėjas. Ypač daug jėgų ir energijos Pranas Kniūkšta atidavė kalbos norminamajai veiklai ir šviečiamajam darbui: tyrė, vertino naujus probleminius kalbos reiškinius, teikė jų vartojimo rekomendacijas. Daugybė kalbininko įžvalgų ir šiandien yra aktualios, lyg būtų dabar, o ne prieš dešimtmečius rašytos.
Kronika ….. 31

Šio numerio „Kronikoje“ Jurgita Jaroslavienė ir Daiva Kardelytė-Grinevičienė pasakoja apie pirmą kartą Lietuvoje vykusį tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos kongresą.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

VLKKMaloniai primename, kad „Gimtoji kalba“ – žurnalas, turintis būti ant kiekvieno lituanisto darbo stalo. Jau vyksta prenumerata. Galima užsisakyti ir elektroninį žurnalo variantą.
Prenumeruokime „Gimtąją kalbą“!