Įvertinti šeši nauji UNESCO dokumentinio paveldo objektai

Rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) susirinkę dokumentinį paveldą saugančių Lietuvos institucijų atstovai džiaugėsi Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narių ir nepriklausomų dokumentinio paveldo ekspertų sprendimu Nacionalinio registro vertais objektais paskelbti šešis naujus objektus, iš kurių du saugomi LNB. Pasak šventėje liudijimus įteikusio Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininko prof. dr. Rimvydo Laužiko, dokumentinis paveldas yra specifinis paveldas, geriau pažįstamas ir dažniau matomas mokslininkų nei visuomenės. Todėl jis pasidžiaugė tokios programos egzistavimu, kas dvejus metus suburiančios muziejininkus, bibliotekininkus ir archyvarus į renginį, kurio metu pasakoma, kuri muziejuose ir bibliotekose saugomo dokumentinio paveldo dalis yra įdomiausia ir verta mūsų dėmesio.

Vilniaus Gaono publikuotų darbų kolekcija

Vienas iš UNESCO įvertintų dokumentinio paveldo objektų, saugomų LNB, yra Lietuvos žydų mąstytojo Elijo ben Saliamono Zalmano (1720–1797) 1799–1940 m. įvairiose Europos šalyse ir miestuose (Vilniuje, Kėdainiuose, Karaliaučiuje, Varšuvoje, Piotrkove, Lvove, Berlyne, Altonoje, Halberštadte, Štetine, Jeruzalėje) publikuotų darbų kolekcija. Liudijimų įteikime kalbėjusi LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė dr. Larisa Lempertienė sakė, jog kolekcijoje yra ir keletas pasaulyje itin retų leidinių ir beveik visi jie yra vieninteliai Lietuvoje.

Paradoksalu, kad pats Vilniaus Gaonas, dėl savo mokytumo, erudicijos ir aukšto autoriteto tradicinių žydų tekstų studijų srityje vadintas Vilniaus gaonu (t. y. Iškiliuoju, Išminčiumi), rašęs praktiškai visoms judaizmui ir žydų religinei pasaulėžiūrai svarbiomis temomis, tačiau gyvenęs atsiskyrėlio, užsidarėlio gyvenimą, neparengė nė vieno savo darbo publikacijai. Tačiau jo mokymus kruopščiai konspektavo ir užrašinėjo jo mokiniai, sūnūs ir žentai, kurie ir pasirūpino, kad jo darbai išvystų pasaulio šviesą. Spausdintinis Vilniaus gaono palikimas paskleidė jo mokymą po platųjį pasaulį ir išgarsino Lietuvą kaip žydų religinio mokymo ir intelektualumo centrą.


LNB Judaikos skyriaus vadovė dr. Larisa Lempertienė pasidžiaugė LNB saugomos Elijo ben Saliamono Zalmano publikuotų darbų kolekcijos įvertinimu. LNB nuotrauka.

Pasak dr. Lempertienės, sudarant Vilniaus gaono kolekciją, atrinkti tie kūriniai, kuriuos parašė pats mąstytojas. Tačiau neapsieita ir be išimčių. Į minėtą kolekciją taip pat pateko keletas žymių Vilniaus žydų spaustuvininkų ir leidėjų Romų spaustuvėje išleistų Talmudo traktatų iš ypač garsaus 1860–1880 m. leidimo, kuris yra išskirtinai Vilniaus gaono versija su jo parašytais komentarais.

Elijo ben Saliamono Zalmano publikuotų darbų kolekcijos įvertinimas UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ liudijimu yra graži įžanga į 2020 metus, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Vilniaus gaono metais (minint 300-ąsias jo metines).

Simono Daukanto rankraščiai

Antrasis dokumentinio paveldo objektas, pelnęs UNESCO nationalinės reikšmės liudijimą, tai Lietuvos istoriko, rašytojo, švietėjo Simono Daukanto (1793–1864) 11 rankraščių (arti 3 000 psl.), rašytų nuo 1831 iki 1858 m. ir apimančių svarbias Daukanto veiklos sritis: istoriografiją, antikinių ir naujųjų autorių vertimus bei leksikografiją. Rankraščiai saugomi trijose Lietuvos atminties institucijose: aštuoni vienetai Lietuvos literatūros ir tautosakos institute, du ­– Vilniaus universiteto bibliotekoje ir vienas – LNB. Pastarasis rankraštis – iš lotynų kalbos verstos Trogaus Pompėjaus istorijos epitomės juodraščio Historya Justina pratarmės švarraštis Jistoriję Justinaus (parguldę Isz Łotynû kałbôs i Zaemaitiû K. Daugkientys metusî 1798, Sankt Peterburgas, po 1834, 7 lapai).


LBN nuotrauka

Šventėje kalbėjusi daukantistė prof. dr. Roma Bončkutė sakė, jog UNESCO komisijai buvo pateikti anaiptol ne visi Daukanto raštai, o tik originalai ir vertimai. Mokslininkė įsitikinusi, kad tol, kol neturime kritinių Daukanto raštų leidimų, jo rankraščiai ypatingai svarbūs. Daukanto rankraščius UNESCO liudijimui teikusieji mano, jog rankraščiai suteikia daug informacijos istoriko ir rašytojo tekstologijos tyrimams, apskritai to meto kultūrai pažinti. Vienuolika Lietuvoje saugomų Daukanto rankraščių rašyti beveik 30 metų, todėl jie atspindi brandžiausią ir kūrybingiausią Daukanto gyvenimo laikotarpį.

Kiti LNB saugomi UNESCO pripažinimą pelnę objektai

Be šiemet liudijimus gavusių dokumentinio paveldo objektų, LNB saugomi dar septyni dokumentinio paveldo objektai, įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tai:

•  XIV a. pab.–XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija (regioninės reikšmės liudijimas, 2006 m.);

•  XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2007 m.);

•  Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Tayslos augumyynis koremy taalpynas augimys …“ rankraštis, 1843 m. (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2008 m.);

•  Lietuvių DP spaudos rinkinys, 1945–1952 m. (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2011 m.);

•  Lietuvoje leistų knygų hebrajų kalba (1759–1900 m.) rinkinys (regioninės reikšmės liudijimas, 2013 m.);

•  Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1563 ir 1568 m. LDK gyvenančių krikščioniškų tikybų bajorų teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos (nacionalinės reikšmės liudijimas, 2015 m.);

•  Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija (regioninės reikšmės liudijimas, 2017 m.).

Įvertinti dar keturi objektai

Šiais metais Nacionalinio registro vertais objektais taip pat pripažinti: Stasio Ušinsko filmas „Storulio sapnas“ ir jo lėlių-marionečių brėžiniai, saugomi Ušinsko dukters Rasos Ušinskaitės ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, Martyno Mažvydo autografas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas „Amžinosios šlovės kapitolijus“ ir Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne dokumentų kolekcija, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekoje.

Po rugsėjo 20 d. iškilmingų liudijimų įteikimų šiai dienai Nacionaliniame registre turime 74 dokumentus ar jų kolekcijas: 36 iš jų pripažinti regioninės (europinės) ir 38 – nacionalinės reikšmės dokumentais. Tai anaiptol ne visi didesnio mūsų dėmesio ir įvertinimo verti dokumentinio paveldo objektai. Prof. dr. Laužikas palinkėjo šventėje dalyvavusiems dokumentinio paveldo saugotojams ir toliau gilintis į saugomus dokumentus ir kitiems metams teikti naujas paraiškas iš toli gražu dar neišsemto dokumentinio paveldo lobyno. „[Šiandien] Apdovanotieji yra labiau ištirti, – sakė komiteto pirmininkas. – Liudijimai suteikia progą tiems dokumentams būti labiau matomiems. Raginu kitiems šaukimams pateikti naujų geriau ištyrinėtų paveldo objektų.“

Parengė Dalia Cidzikaitė

Bernardinai.ltLNB1919-2019