Josifui Brodskiui – 80|Kaip skaityti knygas pagal Josifą Brodskį

Nobelio literatūros premijos laureatui, rusų ir amerikiečių poetui, prozininkui, eseistui ir vertėjui Josifui Brodskiui (1940 05 24–1996 01 28) šiandien būtų sukakę 80 metų. Gražūs pasakojimai prisimenami, kai jis bent dešimtį kartų lankėsi Lietuvoje iki prievartinės emigracijos – ar vaikščiodamas po Vilniaus ir Kauno senamiesčius, ar vakarodamas „Neringos“ kavinėje, ar bendraudamas su bičiuliais. J. Brodskis turi litvakų giminės šaknų: Rokiškyje gimė ir užaugo jo senelis, prie Baisogalos, Radviliškio rajone – jo senelė ir mama.

***

1988 metų gegužės 18 dieną pirmosios knygų mugės Turine (Italija) atidarymo metu Josifas Brodskis savo kalbą skyrė pamąstymams, kaip skaityti knygą ir kaip išmokti skaityti prozą pasitelkus poeziją. Toliau – kelios J. Brodskio kalbos ištraukos.

Apie knygas, kurias verta skaityti

Mes, žinoma, turėtume teikti pirmenybę geroms knygoms. Tačiau paradoksas yra tas, kad literatūroje, kaip ir beveik visur, gėris nėra savarankiška kategorija: jis apibrėžiamas kitaip nei blogis. Be to, norėdamas parašyti gerą knygą, rašytojas turi perskaityti didžiulį kiekį makulatūros – kitaip jis negalės išsiaiškinti reikiamų kriterijų. Būtent tai galėtų geriausiai apsaugoti blogą literatūrą Paskutiniame teisme.

Apie skaitymo sistemą

Galų gale mes skaitome ne dėl to, kad norime skaityti, o tam, kad pažintume. Taigi kyla poreikis, kad kūrinys būtų suspaustas, supresuotas, perteiktos kondensuotos mintys, atskleidžiančios žmogaus situacijos įvairovę galbūt aštresniu fokusu, kitais žodžiais – trumpiausiu būdu.

Trys nemalonumai su recenzentais

a) jis gali būti amatininkas ir toks pat neišmanėlis kaip mes patys;

b) jis gali stipriai žavėtis tam tikros rūšies kūriniais arba tiesiog dirbti su tam tikrais leidėjais;

c) jei jis yra talentingas rašytojas, jis pavers savo recenziją savarankiška meno forma – Jorge Luisas Borgesas tai patvirtina – ir jūs galite baigti tuo, kad skaitysite recenzijas, o ne pačias knygas.

Ką rašyti ant viršelių?

Jei būčiau leidėjas, ant knygų viršelių spausdinčiau ne tik jų autorių vardus, bet ir tikslų amžių, kada jie parašė šį ar kitą kūrinį, kad skaitytojams būtų suteikta galimybė nuspręsti, ar jie linkę sutikti su informacija ar požiūriu, atskleistu knygoje, parašytoje šiek tiek jaunesnio žmogaus arba – jei taip yra – kiek už juos vyresnio.

Apie gerą skonį

Norint išsiugdyti gerą literatūrinį skonį, reikia skaityti poeziją. Jei manote, kad sakau tai dėl atsidavimo savo cechui, kad bandau prastumti savo gildijos interesus, jūs klystate: aš nesu profesinės sąjungos narys. Faktas yra tas, kad poezija, būdama aukščiausia žmogaus kalbėjimo forma, yra ne tik glausčiausias, bet ir trumpiausias žmonijos patirties perdavimo būdas; ji taip pat siūlo aukščiausią įmanomą lingvistinių veiksmų standartą, ypač popieriuje. Kuo daugiau skaitysime poezijos, tuo mažiau pakantūs tapsime bet kokio pobūdžio daugiažodžiavimui tiek politinėje, tiek filosofinėje kalboje, istorijoje, socialiniuose moksluose ar grožinėje literatūroje. Geras prozos stilius visada yra poetinės kalbos tikslumo, greičio ir lakoniško intensyvumo įkaitas.

Prašom suprasti mane teisingai: nemėginu nuginčyti prozos. Tiesa ta, kad, susiklosčius aplinkybėms, poezija paprasčiausiai pasirodė anksčiau už prozą ir taip apėmė didesnę erdvę. Literatūra prasidėjo nuo poezijos, nuo klajoklių dainų, kurios buvo dar prieš sėsliųjų raštiją.

Ką skaityti?

Viskas, ko jums reikia – tai keletui mėnesių apsiginkluoti poetų kūriniais gimtąja kalba, geriausiai nuo šio amžiaus pirmosios pusės. Manau, kad pakaks dešimties gana plonų knygelių, o iki vasaros pabaigos būsite puikios formos. Jei jūsų gimtoji kalba yra anglų, galėčiau rekomenduoti Robertą Frostą, Thomasą Hardy, W. B. Yeatsą, T. S. Eliotą, W. H. Audeną, Marianne Moore ir Elizabeth Bishop. Jei esate rusas, tai turėtų būti bent jau Marina Cvetajeva, Osipas Mandelštamas, Anna Achmatova, Borisas Pasternakas, Vladislavas Chodasevičius, Velimiras Chlebnikovas, Nikolajus Kliujevas.

Kaip poezija veikia skaitymą?

Jei perskaitę kurį nors iš jų paliksite prozos knygą, nuimtą nuo lentynos, dėl to nebūsite kaltas. Jei ir toliau ją skaitysite, tai bus nauda knygos autoriui; tai reikš, kad autorius tikrai turi ką pridurti prie tiesos apie mūsų egzistavimą, kaip ji buvo žinoma tiems keliems ką tik išvardintiems poetams; tai bent jau įrodytų, kad šis autorius nėra perteklinis, kad jo kalba turi nepriklausomos energijos ar subtilumo.

Kaip reikia skaityti?

Leiskite man čia nupiešti karikatūrą, nes karikatūra pabrėžia esmę. Šioje karikatūroje aš matau skaitytoją, kurio abi rankos užimtos atverstomis knygomis. Kairėje jis laiko eilėraščių rinkinį, dešinėje – prozos tomą. Pažiūrėkime, kurį jis numes anksčiau. Žinoma, jis gali paimti į abi rankas prozos tomus, tačiau jis liks su kriterijais, kurie nieko neatskleis. Ir, be abejo, jis taip pat gali paklausti, kas skiria gerą poeziją nuo blogos ir kur yra garantija, kad tai, ką jis laiko kairėje rankoje, tikrai verta vargo. Na, visų pirma tai, ką jis laiko kairėje rankoje, tikėtina, bus lengviau skaityti, nei tai, ką jis laiko dešinėje. Antra, kaip sakė Montale, poezija yra beviltiškai semantinis menas, o šarlatanizmo galimybių jame yra itin mažai. Ties trečia eilute skaitytojas žinos, kokį daiktą jis laiko kairėje rankoje, nes poezija atsiskleidžia greitai, o kalbos kokybė joje jaučiama iškart. Po trijų eilučių jis gali pažvelgti į tai, ką laiko dešinėje rankoje.

***

Rusijoje gimusio, JAV gyvenusio, Venecijoje (Italija) palaidoto Josifo Brodskio poezijoje ir prozoje vyrauja egzistencinė, etinė, filosofinė, religinė problematika. Eilėraščiai pasižymi intelektualia ironija, meistriška forma, juose gausu kultūrinių įvaizdžių. Sovietų Sąjungoje nuo jaunystės persekiotas J. Brodskis 1966–1970 metais kelis kartus lankėsi Lietuvoje, 1972 m. priverstinai emigravo į JAV. Poeto kūryboje yra ir lietuviškų motyvų – eilėraščių cikle „Lietuviškas divertismentas“ 1971 m. ir poemėlėje „Lietuviškas noktiurnas“, parašytoje 1973–1983 m., J. Brodskis yra išvertęs į rusų kalbą Tomo Venclovos eilėraščių.

Parengta pagal „Gorky.media“ (poeto kalbos ištraukas vertė Michalina Bočiarova)

Bernardinai.lt

Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam