Jubiliejinė profesoriaus Antano Pakerio darbų paroda

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) II rūmų bibliotekoje atidaryta profesoriaus, habilituoto filologijos mokslų daktaro Antano Pakerio mokslo darbų paroda, skirta jo 75-erių metų sukakčiai. Profesorių sveikino LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Lituanistikos fakulteto (LF) vadovai ir dėstytojai, bendradarbiai, esami ir buvę studentai, bičiuliai.

Profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narys (1991–2012), Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas (2000–2003), Lietuvos mokslo tarybos narys (2003–2007), „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ redakcijos tarybos narys, „Pasaulio vietovardžių žodyno“ redakcinės tarybos pirmininkas, žurnalo „Žmogus ir žodis“ vyriausiasis redaktorius (2003–2010), Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar LEU) rektorius (1993–2003), nuo 1986 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedros (vėliau Lietuvių kalbotyros katedros) profesorius, 1989–1992 m. – LF dekanas… Tai vis oficialios mūsų visų mylimo ir gerbiamo kolegos pareigos, jo dirbti atsakingi ir svarūs darbai.

 Profesoriaus A. Pakerio mokslinė, pedagoginė, administracinė veikla susijusi ir su LF, ir su viso LEU akademine bendruomene. Studentams lituanistams ši pavardė pirmiausia asocijuojasi su metodiškai dėstomais lietuvių kalbos fonetikos, akcentologijos, morfonologinių kirčiavimo pagrindų kursais ir labai aiškia tartimi, su daugybe vadovautų bakalauro ir magistro darbų, LF – su svarbiais dekano nuveiktais darbais fakulteto labui, gyvomis mokslinėmis diskusijomis posėdžiuose, o visam universitetui profesorius visuomet liks sumanaus ir taktiško vadovo – rektoriaus – pavyzdys.

A. Pakerys gimė 1940 m. gegužės 14 d. gražiame Aukštaitijos krašte – Eivenių kaime, Dusetų valsčiuje, Zarasų apskrityje. Mokėsi Avižių pradinėje mokykloje, Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje. Ryšiai su gimtąja Aukštaitija nenutrūkę iki šiol – profesorius dažnas svečias dabartinės Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos renginiuose, mokslinėse konferencijose, K. Būgos minėjimuose. Jis puikiai moka ir mėgsta kalbėti tarmiškai – rytų aukštaičių uteniškių patarme, kuri jam brangi, sava, atpažįstama pirmiausia iš balsių ilgumų ir rytiečiams būdingų sintaksinių konstrukcijų. Vykstant į kokį nors renginį Aukštaitijos krašte, bendrakeleiviams net keista būdavo – pravažiavus Uteną, taisyklingai bendrine kalba šnekantis profesorius prabyla beveik tobula aukštaičių tarme… Jis pats ne kartą pasakojęs, kad ir namiškiai juokais saką: „Jau Utena, jau tu pradėsi kalbėti tarmiškai…“

Baigęs Dusetų Kazimiero Būgos vidurinę mokyklą, A. Pakerys susidomėjo lituanistikos ir logopedijos studijų programa tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. Kaip pats yra sakęs, gal galėjęs būti ir ne lituanistas, tačiau ši specialybė – lietuvių kalba ir logopedija – pasirodžiusi labai įdomi, šiek tiek susijusi su medicina. 1964 m. jis baigė universitetą ir liko jame dėstytoju. Nuo to meto visa pedagoginė, mokslinė, akademinė ir administracinė A. Pakerio veikla susijusi su šia aukštąja mokykla: 1968 m. A. Pakerys apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių literatūrinės kalbos dvibalsių au, ai, ei akustiniai požymiai“, 1970 m. tapo docentu, o nuo 1987 m. – profesorius.

LEU II rūmų bibliotekoje atidarytoje parodoje pristatytos visos svarbiausios profesoriaus mokslinės veiklos sritys. Pirmiausia tai lietuvių kalbos fonetikos ir tarties, prozodijos tyrimai bei šios srities mokomieji leidiniai: „Lietuvių kalbos prozodija“ (1982), „Lietuvių kalbos fonetika“ (1986, 1995, 2003), „Lietuvių kalbos bendrinė tartis: plokštelių tekstai“ (1968, 2004). Kita labai išsami profesoriaus veiklos sritis yra akcentologijos (kirčiavimo mokslo) tyrimai ir jos mokomieji leidiniai: „Akcentologija“ (1994, I d.; 2002, II d.), „Tarptautinių žodžių kirčiavimas“ (1991), „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas (2007, 2008, su D. Mikulėniene, B. Stundžia), „Praktinio kirčiavimo treniruoklis“ (2008). Labai įdomūs yra kartu su kitais autoriais parengti elektroniniai ištekliai – dažniniai žodynai „Bendriniai XX a. spaudos žodžiai“ (2004) ir „Tikriniai XX a. spaudos žodžiai“ (2004). Kad būtų galima pamatyti ir įvertinti, kaip gimė išsamūs, metodiškai apgalvoti pastarųjų metų fonetikos ir akcentologijos vadovėliai, parodoje taip pat eksponuojami ankstesniųjų metų darbai, profesoriaus didžiųjų darbų pradžių pradžia: „Sunkiau kirčiuojami žodžiai: mokinio žodynėlis“ (1968), „Lietuvių kalbos fonetikos dalijamieji pratimai“ (1968), „Lietuvių kalbos kirčiavimo dalijamieji pratimai“ (1968), „Lietuvių kalbos bendrinės fonetikos pratybos“ (1978) ir kt. Vienas parodos stendas skirtas profesoriaus kaip knygų rengėjo, redaktoriaus, redakcinių komisijų nario ir redakcinių tarybų pirmininko veiklai. Parodoje taip pat pristatomi įdomiausi A. Pakerio straipsniai, pokalbiai su juo pačiu.

Parodos atidaryme dalyvavo ir profesorių A. Pakerį sveikino LEU rektorius akademikas A. Gaižutis. Prisimindamas tuos dešimtį metų, kai A. Pakerys buvo universiteto rektorius, jis pabrėžė, kad šis žmogus yra ne tik kalbos mokslų žinovas, bet ir puikus pedagogas, išmanantis daugelį edukologijos dalykų, dėkojo už sumanų vadovavimą akademinei bendruomenei.

Daugelis parodos atidaryme dalyvavusių lituanistų – buvę profesoriaus studentai, jo mokiniai. Tai prisiminė ir VLKK pirmininkė docentė daktarė Daiva Vaišnienė. Sveikindama profesorių kartu su kitais VLKK atstovais ji dėkojo už bendrus darbus, už aukštą mokslinę kompetenciją ir išmintį. Vilniaus universiteto profesorius akademikas Bonifacas Stundžia dėkojo A. Pakeriui už bendradarbiavimą žurnalo „Baltistica“ redakcijoje, už kruopščias straipsnių recenzijas, bendradarbiavimą VLKK, o savo kalbą baigė šmaikščiu aukštaitišku palinkėjimu: „Jum didžiausias sveikatas ir gyvenima ukvatas!“ Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro atstovai, sveikindami profesorių, dėkojo už profesionalią pagalbą leidžiant „Visuotinę lietuvių enciklopediją“, „Pasaulio vietovardžių žodyną“ ir kitus leidinius. Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė daktarė Elena Jolanta Zabarskaitė taip pat dėkojo profesoriui už bendrai dirbamus darbus, profesionalias leidinių recenzijas, dalyvavimą ugdant jaunąją mokslininkų kartą. Profesorių taip pat sveikino artimiausi kolegos – LF dekanė docentė daktarė Žydronė Kolevinskienė, prodekanas docentas daktaras Vidas Valskys, Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėja docentė daktarė Lina Murinienė, kiti LF dėstytojai, bičiuliai, studentai. Renginio pabaigoje pats profesorius A. Pakerys prisiminė svarbiausią pastarųjų metų veiklą, darbus Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre, VLKK, „Baltisticos“ žurnalo redakcijoje ir kitur.

Sveikiname profesorių ir linkime kūrybingų darbų!

Rima Bakšienė

Renginio akimirkas galite pamatyti čia.
Šaltinis čia

Diana Steiblienė. Mokytojų ugdytojas – Profesorius Antanas Pakerys