Keliavome Simono Daukanto keliais

2018-ieji yra ir Simono Daukanto metai…
„Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“, – kartojo prieš mirtį Simonas Daukantas savo globėjui Papilės klebonui Ignotui Vaišvilai. Savaitgalį Lituanistų sambūrio nariai ėjo Žemaitijos žeme Daukanto takais – vis mėgindami prisiminti, kur ir kaip tie pamatai moderniai Lietuvai buvo renčiami.

Romualdas Granauskas, 1993 m.: „Mes vis tolstame ir tolstame nuo Daukanto ir patys nežinom, kur tolstame, kurion pusėn, kuria kryptimi ir linkme. Tolstame, bet niekaip nenutolstame. Kaip nuo horizonto: niekada tiek nepriartėsi, kad ranka pasiektum, bet niekada taip toli nenutolsi, kad visai nematytum. Tiktai tirštos miglos, tiktai juoda tamsa gali atimti jį iš mūsų, tiktai visiška dvasios ir kūno aklybė.“
IMG_8861
IMG_8892
Visos kitos nuotraukos kelionės dalyvius pasieks paštu. Bus atsiųsta nuoroda.
Nuoširdžiai prašome atsisiųsti nuotraukas kaip įmanoma greičiau, nes nuotraukos debesyje.