Kviečiame į Konstantino Sirvydo atminimo vakarą, skirtą žodyno 400 metų sukakčiai paminėti

Prieš 400 metų – 1620-aisiais – Vilniaus universiteto profesorius Konstantinas Sirvydas parengė ir išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. Knygą, kuri steigė ir keletą amžių saugojo lietuvišką pasaulį.
Vienintelis Maskvoje saugomas šio leidinio egzempliorius yra išlikęs be pradžios ir pabaigos. Tad lieka nežinomas jo pavadinimas.

Iš esmės perdirbęs ir pavadinęs „Dictionarium trium linguarum“, Sirvydas 1631-aisiais žodyną išleido antrą kartą. Jo poreikio visuomenėje būta didelio: žodynas perspausdintas 1642, 1677 ir 1713 metais. Dar XIX amžiuje juo rėmėsi Lietuvos švietėjai ir romantikai.
Sirvydo žodynas buvo ne tik pirmas, bet ir kertinis. Juo siekta prisidėti prie Mikalojaus Daukšos ir Merkelio Giedraičio brėžtos programos įgyvendinimo – prie lietuvių kalba paremtos Lietuvos Kunigaikštystės kūrimo. Sirvydas rašė ne vien kunigams su valstiečiais susišnekėti skirtą, bet platų, išsamų lietuvių politinės tautos žodyną. Žodyną, kuris lietuviams padėtų lietuviškai mąstyti ir kalbėti visais gyvenimo klausimais – svarstyti valstybės reikalus, filosofijos, meno, teologijos problemas.
Taigi lietuvių kalba Sirvydo žodyne iškyla ne tik kaip valstiečių žemdirbių, bet ir kaip intelektualinio bei politinio gyvenimo kalba.
Dalis Sirvydo sukurtų naujadarų vartojami ir šiandien: taisyklė, spaustuvė, pratarmė, medvilnė, pardavėjas. Kiti neprigijo: protomeilė (filosofija), vaikavedys (pedagogas), ženkladarė (fantazija), paniūrystė (melancholija).
Tarp 10 000 lietuviškų žodžių – nemaža reikšmingų politinio, visuomeninio ir dvasinio gyvenimo sąvokų. Seimą Sirvydas siūlė vadinti sueiga, vietinį bajorų seimelį – susiėjimu. Jis skyrė valstybės ir respublikos sąvokas: valstybė, pasak jo, vadintina „viešpatyste“, o respublika – „bendryste, visiškyste, visatine“ (bendruomene, visuomene). Politikai esą skirtingi: prastą politiką, pseudopolitiką reikėtų vadinti „piktu politiku“, o gerą politiką – „geru ažuveizdėtoju visotimu“ (geru viešų reikalų tvarkytoju). Žodyne išskirtas ir visuomeniškai aktyvus asmuo: tai – „visotimis žmogus“. Dvasinį gyvenimą Sirvydas nusakė lietuviškais žodžiais: gėrybė (gerumas, dorybė), palaima, laimybė, laimė, kančia, sielavartas, buitis (būtis), būkla (būtis), sančius (būtis), nebuitis (nebūtis), dvasia, dvasas (siela), gailė (gailestis), gailybė (pyktis), garbingystė, gėrius (džiaugsmas), laisvė, meilė, meilelė, meilybė, padūksis (viltis), pajauta, sąžinia, šventybė…
Rytoj, ketvirtadienį, spalio 15-ąją, 19 valandą Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, kurioje Sirvydas nuo 1610 metų sakė lietuviškus pamokslus, bus pagerbtas jo atminimas, paminėtas pirmasis lietuvių kalbos žodynas.
Kviečiame.
Nuotraukoje – 1620 metų žodyno puslapis.
K.Sirvydo
 Sirvydo-zodynas
 Lituanistų sambūrio valdybos nario dr. Dariaus Kuolio FB paskyra