Kviečiame nusilenkti Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Gerbiami Lituanistų sambūrio nariai, 2018 m. spalio 5–6 d. Vilniuje vyko Laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. – aukščiausiojo Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO valstybinių laidotuvių ceremonija. Maloniai kviečiame Jus skirti pamokose laiko Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti. Jis buvo Mokytojas.

2018 m. spalio 5 d., penktadienis

~9.30 val. Velionio palaikų atvežimas į Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčios vidinį kiemą.
10.00–20.00 val. Visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčioje.
18.00 val. Šventosios Mišios Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčioje.

2018 m. spalio 6 d., šeštadienis

10.00–12.00 val. Visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčioje.
12.00 val. Karsto išnešimas iš Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčios. Lietuvos kariuomenės atsisveikinimo ceremonija vidiniame Šventųjų Jonų bažnyčios kieme. Po ceremonijos − gedulingos procesijos vykimas į Arkikatedrą baziliką.
13.00 val. Šventosios Mišios Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukoja J. E. arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
14.00 val. Laidotuvių procesijos vykimas į Antakalnio kapines.
15.00 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse.

————————–
„Kiekvieno partizano indėlis Lietuvos laisvinimo kovon, jo išgyvenimai partizanavimo laikotarpiu yra atskira paslaptinga istorija. Tie paslaptingos istorijos lapai bemaž be išimties užantspauduojami to paties partizano krauju bei gyvybe ir nusinešami amžinybėn, iš kurios jau nebeįmanoma jų susigrąžinti ir perskaityti.“
                                               Adolfas Ramanauskas-Vanagas

02

Kai kovoj kelies tu į ataką
Ir, į priekį puldamas, žinai,
Kad gal tuoj, kliudytas mirtinai,
Amžinai pabaigsi savo taką,

Nepabūgęs grasančio metalo
Tu pirmyn smelkiesi su aistra, –
Vienas geismas tau širdy tėra:
Priešais mirtį veržtis ligi galo,

Nes žinai: jei kas, įtempęs valią,
Nesvyruodams pereis šitą kelią,
Mūšį tas net žūdamas laimės,

O jei kas pabėgs neištesėjęs,
Tas tikrai bus kovą pralaimėjęs
Ir paženklintas gėdos dėmės.
       Bronius Krivickas

* * *
Aš nesu Vanagas. Jis irgi nebuvo Vanagas, kol į mūsų tėvynę neatsibeldė okupantas. Vanagais negimstama, jais tampama, kai lemiamo apsisprendimo akimirką į aukščiausią vietą iškeli ne save, o Dievą, artimą, tėvynę. Tikiuosi, kad mano tėvynėje tokie istorijos košmarai nebesikartos. Bet Adolfas Ramanauskas-Vanagas kiekvienai kartai kiekvienoje epochoje liks pavyzdžiu žmogaus, atskleidžiančio, ką reiškia mylėti ir iš meilės save atiduoti. Ačiū.
                                                                           Donatas Puslys
* * *