Lietuvoje daugėja garsinių knygų. Leidėjai sako, kad didina leidybos apimtis. Žmonės klauso knygų, norėdami sutaupyti laiko. Patogumas ir silpnai matantiems žmonėms.
Prieš dvejus metus per mėnesį vidutiniškai buvo išleidžiama apie 2 tokios knygos, dabar – apie 10.
„Leidžiamų knygų kiekis sparčiai didėja. Tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausiai, mes patys, matydami paklausą rinkoje, didiname leidybos apimtis. Kitą vertus, vis daugiau kitų leidėjų prisijungia su savo knygomis“, – teigia garsinių knygų platformos „Audioteka“ direktorius Aurimas Mikalauskas.
Kuo daugiau garsinių knygų, tuo didesnė pasiūla silpnai matantiems žmonėms.
„Tas pats kūrinys išleidžiamas ir skaitmeniniu, ir audioformatu, ne tik spausdinta knyga. Todėl, galvoju, formatai nekonkuruoja, jie tiesiog padeda atrasti skirtingas auditorijas ir pasiekti skirtingus žmones“, – sako Aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė.
Nors kasdien prie garsinių knygų auditorijos prisijungia apie 200 žmonių, vis tik daugelis skaitytojų dar pirmenybę teikia popierinėms.
„Renkuosi popierinę knygą, man labai patinka jos kvapas, ją čiupinėti ir ją turėti, bet audioknygą pratinuosi, nes kartais nėra kitos išeities arba ji pralinksmina nuobodžius darbus“, – teigia skaitytoja Ieva.
„Kai kur nors važiuoju ir kai galiu tuo pačiu klausytis, nepraleidžiu akimirkos pasiklausyti ko nors naujo ar jau pamiršto seno“, – sako ukrainietė Anastasija.
Garsinių knygų daugėjimą paskatino pandemijos laikotarpis. Pernai beveik kasdien atsirasdavo po naują. Tačiau jų gamyba užtrunka ilgiau nei spausdintos knygos.
„Ją reikia įrašyti, įskaityti, surasti tinkamą balsą. Todėl turbūt nereikia norėti, kad audioknygos rastųsi taip pat greitai kaip ir spausdintos“, – tvirtina Leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Šiuo metu įsigyti garsinę knygą galima leidyklų, įgarsinusių ją, internetinėse svetainėse. Tačiau žmonės pastebi, kad norėtųsi vieningos platformos, kur būtų galima įsigyti visas garsines knygas lietuvių kalba.
„Ko labiausiai trūksta, kad audioknygos išpopuliarėtų Lietuvoje, kaip yra Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Valstijose, tai vienos unifikuotos platformos lietuvių kalba, kur tiek leidėjai galėtų patogiai prekiauti savo audioknygomis, tiek ir vartotojams būtų patogu“, – sako knygų įgarsinimo studijos įkūrėjas Aivaras Žydelis.
Garsinių knygų skaičiaus augimą lemia ir tai, kad į rinką jungiasi vis daugiau leidyklų.
„Mes patys pradėjome gaminti audioknygas. Gal prieš metus supratome, kad poreikis tikrai auga ir vis gaudavome užklausų iš savo skaitytojų, ar ši knyga pasirodys audioformatu“, – sako „Baltų lankų“ leidybos vadovė Gintė Pačėsė.
Žmonės knygų klausosi vaikščiodami parkuose ar sportuodami. Kartais knygas klausytis paskatina įgarsintojo balsas.
Aurelija Plokštytė, Giedrė Skridailaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
