Lietuvos laisvės lygos „Moraliniam memorandumui TSRS vyriausybei“ – 40 metų

Minint Lietuvos laisvės lygos „Moralinio ultimatumo TSRS vyriausybei“ 40-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą šiam dokumentui.

XX a. 7–8 dešimtmečiais Lietuvoje išsiplėtė neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas. Politiniu radikalumu ir bekompromise kova su sovietiniu okupaciniu režimu pasižymėjo 1978 m. birželio 14 d. įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL), kuri Lietuvos išlaisvinimą siejo su 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribbentropo pakto demaskavimu ir pripažinimu negaliojančiu.

Lyga itin aktyviai veikė 1979 m., minint pakto pasirašymo 40-ąsias metines. Sukakties išvakarėse pogrindžio leidinyje „Vytis“ LLL paskelbė Algirdo Statkevičiaus parengtą „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei“. Tai buvo itin svarbus politinis pareiškimas, kuriame, remiantis tautų apsisprendimo ir žmogaus teisių principais bei moralinio poveikio jėga, išreikštas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir apginti pamatines tautos teises. Didelės apimties dokumente įvardyti Sovietų Sąjungos nusikaltimai Lietuvai, pabrėžtas prievartinis Lietuvos prijungimas prie SSRS, pareikalauta paskelbti Molotovo-Ribbentropo susitarimus ir panaikinti jų padarinius. Ultimatumo esmę sudarė kategoriškas reikalavimas Sovietų Sąjungos valdžiai apsvarstyti nepriklausomos Lietuvos atkūrimo klausimą. Dokumentas buvo išsiųstas SSRS ir Vakarų valstybių vyriausybėms.

„Moralinio ultimatumo TSRS vyriausybei“ puslapis. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka

Praėjus keliems mėnesiams nuo ultimatumo paskelbimo, 1979 m. pabaigoje buvo suimti LLL vadovai Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas. Atliekant kratą J. Sasnausko bute, buvo rasti „Moralinio ultimatumo TSRS vyriausybei“ tekstas ir pogrindžio leidinio „Vytis“ 1979 m. rugpjūčio mėn. Nr. 3, kuriame paskelbtas ultimatumas, egzemplioriai. 1980 m. rugpjūčio mėn. buvo sulaikytas „Moralinio ultimatumo TSRS vyriausybei“ rengėjas A. Statkevičius. LLL vadovai apkaltinti antisovietinės literatūros laikymu ir platinimu, viešų pareiškimų ir laiškų rašymu ir platinimu. A. Terleckas nuteistas 3 metams kalėjimo ir 5 metams tremties, J. Sasnauskas – 1,5 metų kalėjimo ir 5 metams tremties, A. Statkevičius nuteistas priverstinai gydyti specialioje psichiatrinėje ligoninėje. Suėmus aktyviausius LLL narius, organizacijos veikla kuriam laikui nutrūko.

A. Terleckas (g. 1928 m.), disidentas, vienas iš pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidėjų, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas (1978 m.). Už antisovietinę veiklą suimtas 1957, 1973 m., kalintas. Kartu su kitais bendraminčiais 1979 m. rugpjūčio 3 d. išplatino „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei.“ 1979 m. spalio 30 d. suimtas ir 1980 m. rugsėjo 19 d. nuteistas 3 metams kalėjimo ir 5 metams tremties. Grįžęs iš tremties, tęsė antisovietinę veiklą.

Algimantas Statkevičius (g. 1923 m.), disidentas, žurnalo „Šalin vergiją!“ leidėjas, „Katalikų bažnyčios kronikos“ platintojas, Lietuvos laisvės lygos bei Lietuvos Helsinkio grupės narys. 1979 m. parengė Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei.“ 1980 m. suimtas ir. nuteistas priverstinai gydyti specialioje psichiatrinėje ligoninėje. Uždarytas į Kaliningrado srities Černiachovskio psichoneurologinę ligoninę, po 3 metų perkeltas į Taškento, 1986 m. – į Vilniaus respublikinę psichiatrinę ligoninę. 1987 m. paleistas. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka

Julius Sasnauskas (g. 1959 m.), disidentas, vienas iš Lietuvos laisvės lygos (LLL) įkūrėjų, pogrindinio leidinio „Vytis“ leidėjas. Kartu su kitais bendraminčiais 1979 m. rugpjūčio 3 d. išplatino „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei.“ 1979 m. gruodžio 11 d. suimtas ir 1980 m. nuteistas 1,5 metų kalėjimo ir 5 metus tremties. Grįžęs iš tremties, tęsė antisovietinę veiklą. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo kartu su kitais organizavo Lietuvos laisvės lygos mitingą 1939 m Molotovo-Ribbentropo pakto metinėms paminėti.

Visą virtualią parodą pamatyti galite paspaudę čia

Lietuvos ypatingojo archyvo informacija

Bernardinai.lt