Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“ pasipildė LMA Vrublevskių bibliotekos dokumentais

LMA Vrublevskių biblioteka šiais metais pateikė dvi paraiškas su pasiūlymu įtraukti dokumentus į UNESCO Lietuvos nacionalinį dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis. Siūlymui buvo pritarta ir dokumentai įrašyti į registrą. Rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai bus įteikti liudijimai.

LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius komisijai pateikė Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne XIX a. dokumentus, kurie buvo pripažinti nacionalinės reikšmės paveldo objektu. Jie saugomi net trijose atminties institucijose: LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (2 vnt.), Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir kultūros paveldo centro Rankraščių skyriuje (2 vnt.) ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekoje (130 vnt.).

XIX a. pirmojoje pusėje Kretingos vienuolynas buvo lietuvių (žemaičių) kultūros centras, kurio idėjinis vadovas ir ideologas buvo kunigas Jurgis Ambrozijus Pabrėža (1771–1849). Jo ir jo mokinių (sekėjų) pastangomis buvo sukurtas lietuvių (žemaičių) bendrinės (standartinės, literatūrinės) kalbos projektas, užmojų dydžiu neturėjęs lygių Lietuvoje. Projektas įgyvendintas nebuvo. Veikiausiai taip atsitiko todėl, kad iš daugelio parengtų tos potencialios bendrinės rašomosios kalbos rankraščių nė vienas tuo laiku nebuvo paskelbtas. J. A. Pabrėžos bendrinės kalbos projekto palikimas saugotinas kaip labai ankstyvas (XIX a. 4–5 dešimtmečiai) ir kolektyvinio darbo rezultatas. Tai yra J. A. Pabrėžos vadovaujamos neformalios lituanistinės rašomosios kalbos mokyklos, pirmosios tokios Lietuvoje, palikimas. Šiuo projektu siekiama apsaugoti konkrečius žinomus išlikusius originalius J. A. Pabrėžos sekėjų (mokinių) rankraštinius tekstus. Žinomi trys pagrindiniai sekėjai ir pagalbininkai, perėmę jo kalbos ir rašybos idėjas, kurių tekstų išliko: Simonas Grosas, Juozapas Butavičius ir Simfronijus Žabakevičius. Vrublevskių bibliotekos fonduose  saugomi du dokumentai: Simono Daukanto Istorija žemaitiška (1833–1835), perrašyta iš originalo Kretingos pranciškonų vienuolyno vienuolio Juozo Butavičiaus, ir Simono Groso Kałbrieda Leźuwe Ƶemaytyszka (1835), pratarmė taip pat parašyta Juozapo Butavičiaus ranka.

Kitas dokumentas, pripažintas regioninės reikšmės paveldo objektu ir įrašytas į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą – tai Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomas unikalus proginis XVII a. leidinys lotynų kalba – aštuoniolikos puslapių knygelė, pavadinta Amžinosios šlovės Kapitolijumi. Juo Kijevo Mohylos kolegija 1690 m. pagerbė Kairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės vadą Ivaną Mazepą (1639–1709) – iškilią asmenybę, palikusią ryškų pėdsaką Abiejų Tautų Respublikos istorijoje. Dėl priešiškumo Rusijos carų politikai Ivano Mazepos atminimas iki pat nepriklausomos Ukrainos atkūrimo XX a. pabaigoje buvo trinamas iš visuomenės atminties. Todėl mūsų dienas pasiekė labai nedaug vienalaikių jį mininčių dokumentų. Leidinys Amžinosios šlovės Kapitolijus yra vienas iš tokių. Vienintelis sveikas pasaulyje išlikęs egzempliorius, kadaise priklausęs Vilniaus universiteto profesoriui Mykolui Pelkai-Polinskiui (1784–1848), dabar saugomas LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Vrublevskiu biblioteka