Literatūros pėdsekys. Nemeikščių filosofinių simfonijų poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas, kuris prancūziškai išmoko ganydamas karves

Literatūrologė dr. Giedrė Šmitienė pasakodama apie vieną iškiliausių egzilio kūrėjų, egzistencinės filosofinės poezijos genijų Alfonsą Nyką-Niliūną pastebi, kad įvertinant laiką, kada gimė ir formavosi ši asmenybė, skaitant Niliūno tekstus šimtmečio proga, individualiame kūrėjo charakteryje, individualiame jo gyvenimo projekte, jo pasirinkimuose ir taktikose galima atpažinti besikuriančios, laisvos valstybės atmosferą. „Sunku konkrečiai įvardinti ir įrodyti, bet aš, manau, kad mes galėtume pradėti tirti kaip užauga karta kartu su šalimi,“ – sako dr. Giedrė Šmitienė.
Apie A. Nyką-Niliūną parašytos trys monografijos, tačiau, mes, iš tiesų, nežinome jo biografijos. Prancūzų kalbą išmoko ganydamas karves savo gimtuosiuose Nemeikščiuose, kaimo aplinkoje formavosi išskirtinė intelektuali asmenybė, vėliau istorinių pervartų akivaizdoje kartu su žemininkų karta pasitraukė į Vakarus. Praradęs gimtąją kalbinę aplinką, nesustojo ir toliau kūrė. Prasidėjus Atgimimui, į Lietuvą, kurią regėjo lyg pažadėtą Eldorado žemę, taip ir negrįžo. Po mirties senose Utenos kapinėse atgulė tik jo palaikai.

„Berlyno III improvizacijoje jis skaudžiai kalba apie motiną, sakydamas, kad jos akys buvo ūžiančio vandens spalvos, slepiančios nykų dangų. Sako tiesiai, kad baisiai ir beviltiškai yra suėdamas žmogus ant aslos purvinos, tačiau jau šių improvizacijų pabaigoje kalba, kad jaučia kaip jį apims ilgesys, apims didžiulis noras basomis kojomis paliesti purviną, palaikę aslą. Jis, iš tiesų, yra užaugęs ant aslos, kas mums yra sunku suvokti,“ – laidoje pasakoja dr. G. Šmitienė.

Pasitraukęs į Vakarus, iki gyvenimo pabaigos išgyveno amžiną nostalgijos liūdesį, kuris nuolat smelkėsi jo kūryboje. „Niliūnas yra iš tų poetų, kurie labai anksti apčiuopė ir išpranašavo savo gyvenimą ir kūrybą,“ – laidoje „Literatūros pėdsekys“ sako eseistas, vertėjas dr. Laurynas Katkus, kuris poeto Eldorado pažadėtosios žemės viziją Nemeikščių kraštovaizdžių pynėje vadina nepaprastai eksatišku, vienovės su gimtųjų vietų, Lietuvos gamta, metu laikais, artimaisiais išgyvenimu.

Laidos įrašas čia.

LRT

Poetinių simfonijų kūrėjas Nyka-Niliūnas: kodėl negrįžo į Lietuvą, kai jau galėjo grįžti?