LLTI knygų mugėje: šimtmetį apgaubiančios knygos

Šiais metais knygų mugėje institutas kvies atsiversti dvi naujas serijos „Gyvoji poezija“ rinktines. Vieno poeto kūrybos sąmoningumą išplėtojo Maironio ir Vaižganto karta, kito lyrika turėjo įtakos kelioms jaunesnių poetų kartoms sovietmečiu. Šiedu kanoniniai poetai – tai Antanas Vienažindys ir Vytautas P.Bložė.

Anot A.Vienažindžio lyrikos rinktinę „Dainos lietuvininko Žemaičiuose“ sudariusios Brigitos Speičytės, į lietuvių literatūros istoriją XIX a. vidurio poetas įsirašė kaip intymiosios, meilės lyrikos pradininkas, literatūrinio romanso kūrėjas.

Tuo metu XX a. viduryje parašyta V.P.Bložės lyrika pradėjo moderniąją poeziją sovietmečio Lietuvoje. Rinktinės „Paveikslo restauravimas“ sudarytoja Elena Baliutytė atkreipė dėmesį, koks buvo paradoksaliai komplikuotas poeto santykis su socialistinio realizmo ideologine doktrina: nuo visiško oficialiųjų metodo reikalavimų atitikimo pirmuose rinkiniuose iki radikalaus ankstesnės savo poetikos dekonstravimo.

A.Vienažindžio tekstus autentišku skambesiu prie knygos pridėtoje CD plokštelėje atkūrė aktorius Algirdas Latėnas, V.P.Bložės eilėraščių įskaitė aktorius, rašytojas Alvydas Šlepikas, pats pažinojęs poetą ir mokęsis iš jo literatūrinio amato.

LLTI nuotr./Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto knygos

LLTI nuotr./Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto knygos

Literatūros profesorė Viktorija Daujotytė šį kartą pristato net dvi knygas pamatinėmis Lietuvos kultūros temomis – apie lituanistiką ir prigimtinę kultūrą. Jos papildo valstybės šimtmečio minėjimo naratyvą – ir ne vien simboliškai. „Lituanistika reflektuojama tik dalimis ar net dalelėmis. Respublikos šimtmetis ir tą dalelę, kuri sutelkta šioje knygoje, ryškiau apšviečia, leidžia geriau matyti, galbūt kai ką ir įžvelgti, telkiantis į literatūrą, tik akies krašteliu užgriebiant kalbą ar istoriją, jų suvokimus“, – rašo knygos „Lituanistika Lietuvos akivaizdoje“ autorė.

Dar viena solidi knyga „Prigimtinės kultūros ratilai“ yra septynerių metų darbo rezultatas, radęsis iš profesorės bendradarbiavimo su Prigimtinės kultūros seminaru. V.Daujotytė pati atrado sąvoką „prigimtinė kultūra“ ir pati ją įrašo į mokslinę terminiją. Anot knygos sudarytojos Daivos Vaitkevičienės, prigimtinės kultūros atradimas leidžia nuo uždarų, ribotų etninės, liaudies ar tradicinės kultūros tyrimų pereiti prie bendrai lietuviškos kultūros apmąstymų.

Mugėje bus pristatytas ir ne mažiau įspūdingas mitologo Dainiaus Razausko-Daukinto veikalas „Vytis ir Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu“. Jis plačiu mostu nagrinėja pagrindinių valstybės simbolių vaizdinius – susipažinę su autoriaus kūrybiškos minties eiga skaitytojai Vytį ir Gedimino stulpus išvys kaip margą įdomių reikšmių kaleidoskopą.

Tarpo dvylikos instituto renginių Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta 12 vadovėlių „Literatūra 5-10 klasei“ serija, kurią parašė instituto mokslininkai drauge su žymiais šalies mokytojais.

Švęsdamas valstybės šimtmetį ir tęsdamas Vileišių rūmų tradicijas rūpintis lietuvių kultūros ir kalbos sklaida, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas taip pat paskelbė akciją – šešiolikai šveitimo ir kultūros įstaigų padovanoti po 100 knygų.

Išsamiau apie LLTI Vilniaus knygų mugėje galima rasti čia.
15min.naujas